SUKAKTYS

Laima STELINGIENĖ

PRISILIESTI PRIE PRAEITIES

Kuo gi mes, klaipėdiečiai, kitokie? Mes taip pat mokame šventes švęsti, juolab kad ir proga ypatinga, ir ne viena – LASS devyniasdešimtmetis ir Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) penkiasdešimtmetis. Sukaktys nėra eilinės, tad ir šventės formą pasirinkome neįprastą. 

Viskas ir visada prasideda nuo minties, nuo idėjos, kurią kūrybingi ir savo veiklai atsidavę žmonės geba paversti kažkuo apčiuopiamu ir regimu. Mūsų šventės idėja gimė Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorei Dainai Vitkauskienei. Ši veikli moteris savo idėja sugebėjo uždegti ir kitus. Buvo suburta keturių žmonių organizacinė grupė, kurią sudarė Daina Vitkauskienė, Daiva Žiemelienė – LAB Klaipėdos filialo vadovė, Janina Monienė – LASS Klaipėdos filialo projektų vykdytoja ir aš, Laima Stelingienė – Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės narė. Išsikėlėme uždavinį – į renginį pakviesti kuo daugiau LASS Klaipėdos filialo žmonių: dirbančiųjų „Regsedoje„ ir už jos ribų, studentų, sportininkų, moksleivių, senjorų, menininkų. Dirbome visi: rašėme scenarijų, kūrėme scenografiją, galvojome užduotis, būrėme komandas, ruošėme meninius pasirodymus, o, svarbiausia, – visi tikėjome tuo, ką darėme, nes norėjome šventės ne tik sau, bet ir svečiams, kurių tikėjomės sulaukti. 

Lapkričio 18–osios popietę į Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro koncertų salę rinkosi visi tie, kurie norėjo būti kartu. Ateinančiuosius pasitiko liaudiškos muzikos kapela „Vyra„. Salės fojė buvo galima apžiūrėti Lietuvos aklųjų bibliotekos parengtas parodas, skirtas minimoms sukaktims, ir pasigrožėti vilnos vėlimo būrelio, kurio vadovė Virginija Jurkienė, veltinių darbų paroda. 

Užgeso šviesos, iš prieblandos pasigirdo Juozo Staniulio griežiama smuiko melodija. Viena po kitos žiebėsi žvakės ir į sceną įžengė renginio vedėjai: LAB Klaipėdos filialo vedėja D. Žiemelienė ir LASS Klaipėdos miesto filialo tarybos narys Valdas Glaveckas. Žvakių šviesoje pasigirdo eilėraščio „Aš Dievo paprašysiu„ posmai (autorius – Vaclovas Matažinskas). O kokia sukaktis be sveikinimų ir be svečių? Pirmasis sveikinamąjį žodį tarė LASS pirmininkas S. Armonas, vėliau gėlėmis ir padėkos raštais Dainą Vitkauskienę ir Daivą Žiemelienę apdovanojo ir sveikinamąjį žodį tarė Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė ir Klaipėdos miesto Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė. Susirinkusiuosius sveikino nuolatiniai rėmėjai – Klaipėdos krašto LIONS klubo prezidentas Egidijus Šakalys ir šio klubo narys Viktoras Valceris. Atvyko ir daugiau mielų, lauktų svečių, kurių visų išvardijimas užimtų pernelyg daug vietos. 

Po visų iškilmingų žodžių prasidėjo „Protų mūšis„. Štai tokia forma sugalvojome paminėti LASS 90–metį ir LAB 50 –metį. Jau iš anksto žmonės, vienijami bendrų interesų ar pomėgių, būrėsi į komandas. Prie atskirų stalų sėdėjo sportininkų komanda „Pirmyn„, literatų komanda „Spindulys„, jaunimo komanda „Spartiečiai„, kitur dirbantys „Orakulai„ ir senjorų komanda „Palėpės aitvarai„. „Protų mūšio„ dalyviai savo jėgas išmėgino, kai reikėjo atlikti intelektines, kūrybines, improvizacines bei klausymosi užduotis. Komandoms, pasiklausius garso įrašus, reikėjo atpažinti ir įvardinti po tris diktorius, garsinusius knygas, žinomus LASS veikėjus ir muzikos atlikėjus. Antrame ture reikėjo atsakyti į 10 klausimų iš LASS ir LAB istorijos. Trečiame ture komandoms teko išmėginti savo kūrybinius gebėjimus, nes per dvi minutes reikėjo sukurti ketureilį – pavartoti duotus žodžius. Vertinimo komisiją sužavėjo „Orakulų„ komandos eilės: 

Pirštai mato, 

Akys liečia. 

Noris šaukti: 

„Siela šviečia!„ 

Azartiškiausia buvo kapitonų kova, kai per minutę kiekvienam kapitonui reikėjo atsakyti į keturis klausimus. Įveikdami šią rungtį šventės svečiai sužinojo, kiek laiko gyvena viena blakstiena, ar verkia naujagimiai, kuo virsta ašaros kosmose, kokio gyvūno ragena panašiausia į žmogaus ir dar daug kitų įdomių dalykų, vienaip ar kitaip susijusių su akimis. 

Po kiekvieno turo vertinimo komisija skaičiuodavo taškus, o šventės dalyvius linksmino įvairių meno sričių atstovai. Dainininkai Zofija Vilkienė, Vaida Butautaitė ir Jonas Drėgva susirinkusius sveikino dainomis, skaitovė Viltė Stelingytė pasakojo apie įsibrovėlius katinus, tamsoje užuodusius dešrytę ir visaip mėginančius ją pasiekti. Visus sužavėjo specialiai šiai progai sukurtas neregių šokis. Šokio choreografė – Ilona Pocevičiūtė. 

Po „Protų mūšio„, kol komisija skaičiavo komandų surinktus taškus, Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė padėkos raštais ir gėlėmis apdovanojo veikliausius, ilgiausiai dirbančius ar kaip kitaip pasižymėjusius LASS Klaipėdos miesto filialo žmones. Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Janina Vileikienė padėkos raštus įteikė aktyviausiems ir ištikimiausiems bibliotekos skaitytojams. Neliko neapdovanotos ir dalyvių komandos. Joms prizus įsteigė UAB „Regseda„ direktorė Kristina Zibalienė. Sveikinimo žodį tarė LASS Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Darius Vaitkevičius. 

Vis dar nenutilus plojimams ir susirinkusiųjų šnabždesiui, vėl prigeso šviesos ir į salę, apšviestas ledo fontanų, buvo įvežtas didžiulis, būtent šiai progai iškeptas tortas. Ant stalų akimirksniu atsirado vaišės. Salė pakvipo kava ir mandarinais, prisipildė žmonių šurmulio. Apėmė tikrai geras jausmas, o atmintyje vis skambėjo sportininkų komandos sukurtas ketureilis: 

Nors akys nemato, 

Bet pirštai liečia. 

Nereikia šaukti – 

Galiu paliesti. 

Džiugu, kad būdami kartu galėjome „prisiliesti„ ne tik prie praeities, prie kultūros, bet ir vieni prie kitų.