VIRŠELIS

J. DE RIBERA. AKLAS SKULPTORIUS

Vienas žymiausių XVII amžiaus ispanų baroko tapytojų Jose de Ribera (1591 - 1652) gimė netoli Valencijos, Chativoje, batsiuvio šeimoje. Kadangi didžiąją gyvenimo dalį praleido Italijoje, Romos dailininkų buvo vadinamas Džiuzepe Ribera, o dėl kilmės ir žemo ūgio - mažuoju ispanuku (spagnoletto) - kaip dėl graikų kilmės atsirado El Grekas. Skirtumas tik toks, kad El Grekas neignoravo šios pravardės, pasirašinėjo šiuo pseudonimu, o Ribera paveikslus pasirašinėjo savąja. J. Riberos tapybos stiliui didelę įtaką turėjo Karavadžo ir Van Deiko kūryba. Dailininkas mėgo tapyti šventuosius ("Šv. Andriejus", "Šventoji šeimyna", "Marija Magdalena"), žymius antikos žmones ("Archimedas", "Aristotelis"). 

Nors šiandien Riberos paveikslus galime pamatyti žymiausiuose pasaulio muziejuose (vien Prado muziejuje jų yra daugiau nei 50), tačiau šis tapytojas, kaip ir didysis Rembrantas, mirė skolose. 

Dailininko kūrybos palikime yra keli paveikslai, kuriuose buvo vaizduojami neregiai. Vienas jų - "Aklas skulptorius", kurį Ribera nutapė 1632 metais. Daroma prielaida, jog dailininkas pavaizdavo italų skulptorių Džovanį Frančesko Gomelį, kuris dar buvo vadinamas aklasis iš Gombazo. Frančesko buvo skulptoriaus Pietro Takos mokinys. Gomelis, netekęs regėjimo, skulptoriaus darbo neatsisakė - toliau lipdė įvairias figūras iš vaško ir molio. Florencijoje lankė medicinos akademiją. Dirbo pas didįjį kunigaikštį Ferdinandą II, o vėliau - pas popiežių Urboną VIII. Iki šiol yra išlikę Gomelio kūriniai: "Kristaus užgimimas", "Apreiškimas", Šv. Barbora", "Dievo motina su kūdikiu". Yra dekoravęs bažnyčias, sukūręs žymių žmonių skulptūrinių portretų. 

Ribera savo drobėje pavaizdavo skulptorių, sėdintį už stalo ir rankomis apžiūrinėjantį antikinį skulptūrinį portretą. Šviesa krinta iš viršaus, išryškina praplikusią senyvo skulptoriaus atgal atloštą galvą, prakaulų veidą užmerktomis akimis, smailia nosimi, juodais ūsais ir pražilusia barzda. Dailininko paveiksle vyrauja juodai rusvi tonai - spalvų nedaug. Drobėje - kelios šviesios dėmės, tarp jų - neregio veidas. Rankos, ant stalo boluojantis marmuro gabalas, iš kurio, ko gero, skulptorius bandys iškalti antikinio portreto kopiją. Vyrauja tamsūs tonai, šešėliai, stiprus šviesos ir tamsos kontrastas žiūrovui sukelia niūroką įspūdį. Šis vidutinio formato (125 x 98 cm) aliejumi ant drobės tapytas paveikslas puošia Madride esančio Prado muziejaus sienas. 

Vytautas GUDONIS