IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

KAREIVIS, TAPĘS GENEROLU


Šiemet sukanka 75 metai, kai gimė LASS veikėjas, buvęs LASS pirmininkas, Juozas Dzidolikas. Šio žmogaus pėdsakas neregių ir silpnaregių gyvenime - gilus ir neblėstantis. Pasak žurnalisto Alvydo Valentos, "Juozas buvo visoks, bet niekada nebuvo drungnas, vėsus, paviršutiniškas. Visko, ko imdavosi, imdavosi aistringai, be kompromisų, visomis jėgomis, visa širdimi visada siekdavo maksimalaus rezultato." 

Juozas Dzidolikas gimė 1941 m. rugsėjo 6 d. Bočkūnų kaime (Kauno raj.), valstiečių šeimoje. Regėjimo neteko vaikystėje, kai susižeidė sprogmenimis. 

1951 m. atvyko į Kauno aklųjų internatinę mokyklą ir joje mokėsi iki 1959 m. Mokykloje pasižymėjo kaip gabus muzikantas ir veiklus visuomenininkas. "Mūsų žodžiui" J. Dzidolikas šypsodamasis pasakojo, kaip vos nebuvo pašalintas iš Kauno aklųjų mokyklos už tai, kad "įkūrė" vietinę radijo stotį ir per ją "pradėjo transliuoti" pageidavimų koncertą. 

Mokyklos nebaigęs, Juozas pradėjo dirbti tuometiniame LAD Švėkšnos kombinate meno vadovu. Tais pačiais 1959 m. įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą ir 1964 m. neakivaizdiniu būdu baigė chorinį dirigavimą. 

Nuo 1960 m. dirbo meno vadovu LAD Klaipėdos kombinate. 

1964-1969 m. Juozas - LAD Klaipėdos tarprajoninės valdybos pirmininkas, o 1959-1986 m. dirbo LAD Šiaulių kombinato direktoriumi. Būdamas įmonės vadovas, didelį dėmesį skyrė darbininkų, ypač namudininkų, profesiniam rengimui. J. Dzidolikui vadovaujant buvo padidintos kombinato patalpos, sutvarkytos įmonės ir gyvenamųjų namų teritorijos. 

1979 m. Dzidolikas neakivaizdiniu būdu baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur studijavo tiflopedagogiką. 

1982 m. LAD leidykla išleido jo knygą "Suaugusių aklųjų mokymas skaityti brailio raštu". 

Nuo 1987 m. pradžios iki 1989 m. lapkričio Juozas buvo LAD centro valdybos, o nuo 1989 m. lapkričio iki 1992 m. gegužės 28 d. - LASS centro tarybos pirmininkas. Paskutiniai treji darbo metai buvo ypač sunkūs, visose organizacijos srityse reikėjo daryti pertvarką naujais pagrindais, ėmė šlubuoti LASS ekonominiai reikalai. 

1990 m. sausio 26 d. įvyko Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) steigiamoji konferencija. Ji priėmė įstatus, išrinko 13 narių vykdomąjį komitetą. LASF pirmuoju prezidentu buvo išrinktas J. Dzidolikas - beje, pats labai mėgo dviračių sportą. 

1996 - 2004 m. Juozas Dzidolikas - LASS įmonės "Įranga" komercijos direktorius. 

2002 m. rugsėjo 20 dieną už nuopelnus Šiaulių aklųjų įmonei, miesto ekonomikai, kultūrai ir menui neregiui suteikiamas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas. Savo kalboje naujasis Šiaulių miesto garbės pilietis sakė: "Tai pats didžiausias apdovanojimas, kokį esu gavęs. Aštuoniolika metų čia buvo mano namai, čia užaugo trys vaikai. Turėjau savo namus - Šiaulius. Aš ir dabar turiu savo miestą - Šiaulius, tačiau dirbu Vilniuje." 

J. Dzidolikas 2003 m. spalio 15 d. tapo Beatričės Grincevičiūtės fondo "Beatričės namai" steigėju bei tarybos pirmininku. Fondui sėkmingai vadovavo ir tarsi prikėlė dainininkę naujam gyvenimui. Negalima sakyti, kad iki tol B. Grincevičiūtės vardas mums nieko nereiškė - anaiptol! Tačiau tik pradėjus J. Dzidolikui rimtai rūpintis dainininkės atminimo išsaugojimu, jos kūrybinio palikimo platinimu ir propagavimu, apie Beatričę pradedamos leisti vis naujos knygos, dienos šviesą išvysta kompaktinės plokštelės su jos įrašais. Įsteigiama Beatričės vardo premija, tiksliau, dvi premijos - suaugusiesiems ir jaunimui. 

2001 m. Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) išleido kompaktinę plokštelę "Pasveikink muzikantą", skirtą J. Dzidoliko muzikinei veiklai ir kūrybai. 

2011 m. LAB išleido kompaktinę plokštelę "Juozo Dzidoliko 70-metis". Taip pat LAB saugomos kitos garsinės apybraižos apie šį žmogų. 

J. Dzidolikas buvo ne tik direktorius, pirmininkas, lyderis, bet ir muzikantas, nagingų rankų meistras (tekino iš medžio), sodininkas. Turėjo potraukį radiotechnikai. 

Mirė Vilniuje 2011 m. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 4 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1941) Valentinas Zaikauskas, pedagogas, rašytojas, elementoriaus suaugusiems akliesiems "Šviesa", "Būgnininkų rūmai" ir kitų knygų autorius, buvęs žurnalo "Mūsų žodis" darbuotojas. 

Spalio 14 d. 1986 m. Vilniuje įvyko I tarprespublikinis akordeono muzikos festivalis. Jame neregys akordeonininkas Stasys Stasiulis tapo diplomantu. 

Spalio 14 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1931) Vytautas Gurauskas, medicinos daktaras, docentas, Vilniaus miesto glaukoma sergančių žmonių klubo steigėjas. 

Spalio 15 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1931) Vilhelmas Šilkinis, LASS Vilniaus kultūros namų ilgametis meno mėgėjų būrelių dalyvis. Mirė 1999 m. 

Spalio 16 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1936) Rimantas Vaitiekūnas, tiflopedagogas, neregių literatų kūrybos populiarintojas. 

Spalio 17 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1926) Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė, televizijos filmų režisierė, scenaristė, dokumentinio filmo apie dainininkę Beatričę Grincevičiūtę autorė. 

Spalio 23 d. sukanka 115 metų, kai gimė (1901) Aleksandras Rozė, neregių muzikantų ugdytojas ir ilgametis Kauno aklųjų pučiamųjų orkestro vadovas. Mirė 1985 m. 

Spalio 25 d. 1991 m. Europos aklųjų sąjungos taryba Valberte (Vokietija) vykusiame posėdyje priėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 26 d. įsteigta (1984) Pasaulio aklųjų sąjunga. 

Spalio 27 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1906) Vincas Lukoševičius, masažuotojas, pirmojo Lietuvos aklųjų suvažiavimo (1926) dalyvis, prisiminimų knygos "Sunkiais gyvenimo keliais" autorius. Mirė 1999 m. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]