ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aušra JONKUTĖ

STEREOTIPINIS ELGESYS


Kai kuriems sutrikusios regos asmenims prisitaikyti visuomenėje gali trukdyti stereotipinis elgesys. Aklųjų stereotipai - tai įvairaus pobūdžio pasikartojantys, stereotipiniai judesiai, kurie neturi konkrečių tikslų, pavyzdžiui, lingavimas pirmyn atgal, į šonus, tik galva ar visu kūnu, akių spaudimas ar trynimas, pasikartojantys rankų bei pirštų judesiai, mojavimas rankomis prieš akis, šokinėjimas vietoje ir įvairios grimasos. Mažiau varginantis, tačiau taip pat stereotipiniu elgesiu tam tikrų tyrėjų laikomas, nežiūrėjimas į žmogų, su kuriuo kalbama. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visada elgesys, kurį demonstruoja regėjimo negalią turintis asmuo, gali būti priskiriamas stereotipiniam. Pavyzdžiui, kramtymas ir staigus pyktis, dažnai būdingas tam tikram vaiko amžiui. Anksčiau manyta, kad toks elgesys būdingas tik akliesiems, tačiau kartais taip elgiasi ir regintys protiškai atsilikę asmenys. 

Esama kelių viena kitai prieštaraujančių stereotipinio elgesio priežasčių. Dažniausiai manoma, kad tokio elgesio priežastys - fiziologinės, tai yra siekiant išlaikyti vienodą budrumo lygį. Šios teorijos šalininkai teigia, kad nepakankamai sensoriškai stimuliuojami vaikai stengiasi kompensuoti šį trūkumą stimuliuodami save kitais būdais. Populiarus paaiškinimas, kad akių spaudimas sukelia tinklainės stimuliavimą, todėl vaikas, tai darydamas, mato šviesos blyksnius. Anot kitų tyrėjų, net pakankamai sensoriškai stimuliuojamas, bet socialiai izoliuotas asmuo gali siekti papildomos stimuliacijos stereotipiniu elgesiu. Esama nuomonių, kad vaikai spaudžia akis, nes jiems skauda. Kaip pastebėta, daugelis vaikų spaudžia akis, kai jie pavargę ar nusiminę. Galvos mušimas aiškinamas tuo, kad, pradėjus vystytis bendravimo gebėjimams, vaikai dar neturi galimybės pasakyti, ko nori, ar paprašyti, ko reikia, todėl kyla neigiamų emocijų, ir kitokiu elgesiu bandoma pasiekti savo tikslų. Tokie veiksmai yra analogiški susierzinusių vaikų elgesiui. 

Stereotipinis elgesys gali pasireikšti kūdikiui esant vos kelių mėnesių. Mokslininkai nustatė, kad labiausiai paplitęs ir sunkiausiai koreguojamas stereotipinis elgesys yra kūno lingavimas ir akių spaudimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kuo ilgiau vaikas taip elgiasi, tuo sunkiau visa tai įveikti. Daugelis ekspertų mano, kad stereotipinį elgesį reikia koreguoti. Jis ne tik yra socialinė stigma ir gali sukelti fizinių sužalojimų, bet trikdo ir vaiko gebėjimą mokytis, bendrauti su kitais asmenimis. 

Piešinys. Veido fragmentas - viena užmerkta akis kita atmerktaSėdžiu ir rašau: "Aš nespausiu rankomis akių." Prirašiau daug puslapių. Aš planavau rašyti visą naktį. Pasiėmiau kitą lapą popieriaus ir toliau tęsiau. Pyktis užliejo mano kūną. Norėjau išsiaiškinti būdą, kaip įveikti šį įprotį. Baigdamas rašyti ketvirtą puslapį, pradėjau verkti. Norėjau kuo greičiau baigti šį nuobodų darbą, jaučiau gėdą. Aš buvau nubaustas už tai, ko negalėjau kontroliuoti, nesvarbu, kad aš to labai norėjau. Mano tėvai nežinojo, kiek kartų per dieną save sudrausdavau už tokį elgesį. Sau sakydavau: "Kvaily, tu ir vėl tai darai." Nepamenu, kada užmigau. Manau, mano mama neištvėrė: kai parašiau šimtąjį sakinį, liepė baigti. Praėjo septyniolika metų, kol įveikiau šį įprotį." 

Slopinti stereotipinį elgesį kartais būna labai sunku. Tai nėra elgesys, būdingas daugeliui žmonių, nors tai tikriausiai yra normalu tarp regėjimo negalią turinčių asmenų. Tai priežastis, dėl ko tai sustabdyti yra taip sunku. Mokslininkai mėgino apriboti dažnai pasireiškiantį stereotipinį elgesį pažinimo ir metapažinimo lavinimo būdu. Pavyzdžiui, viename užsiėmime, moksleiviams pradėjus linguoti, patarta stipriai sunerti rankas ir pasakyti sau - linguoti nenoriu. Tai padėjo: moksleivė ėmė rečiau linguoti, tikriausiai todėl, kad pradėjo taikyti kognityvinius savo elgesio kontrolės būdus. Sustabdyti akių spaudimą padeda mokymas suvokti savo kūno dalių ryšį. Viena šeima, kurioje buvo naudojamasi toliau pateiktu patarimu, įveikė stereotipinį elgesį. Būdavo žodiniai priminimai: "Kur tavo rankos?" Pradžioje - ir fizinės instrukcijos. Siūloma naudoti užuominas, kurios skatina vaiką galvoti, ką jo rankos daro, ar tai yra tinkama veikla. Šitoks klausimas - skatinimas valdyti savo kūną, priminimas, kad elgiamasi netinkamai, o ne bausmė. Lingavimo patariama vengti stimuliuojant vestibiuliarinę sistemą. Vaikams, kuriems būdingas rankų mojavimas, rekomenduojama užsiimti energijos reikalaujančia, aktyvia veikla, tai yra šokinėti, laipioti, atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus ir aplinkos saugumą. Kai vaikai muša save, reikia mokyti juos tam tikrų sutartinių ženklų. Tai ne tik padeda pašalinti probleminį elgesį, bet taip pat skatina verbalinę komunikaciją. 

Svarbu mokyti tinkamo elgesio, stabdyti nepriimtiną. Norint išvengti socialiai netinkamo elgesio, turėtume prisiminti, kad bet koks elgesys turi tikslą ir turi būti pakeistas priimtinu elgesiu. Tada netinkamo elgesio poreikis dingsta. Kiekvienas turėtų pasirinkti kovos su stereotipiniu elgesiu ginklus. Tėvai gali pasirinkti, ar nuo pat mažens koreguoti vaiko elgesį, ar laukti, kol vaikas bus pakankamai suaugęs, kad pats dalyvautų rengiant strategiją, padedančią įveikti netinkamą elgesį. Tačiau nereikėtų pamiršti anksčiau išsakytos nuomonės: kuo ilgiau vaikas netinkamai elgiasi, tuo sunkiau visa tai įveikti. 

Vis dar yra sunku didelei grupei žmonių priimti tam tikrą negalią turinčius asmenis, todėl reikia suteikti vaikams visas galimybes įgyti tinkamo elgesio įgūdžių, atsižvelgiant į charakterį, gebėjimus, žinias. Tėvai turėtų galvoti apie vaiko ateitį ir veikti taip, kad užaugintų savimi pasitikinčią, emociškai stiprią, tinkamai besielgiančią, kritiškai mąstančią, lanksčią asmenybę, kuriai nebūtų sunku gyventi šiandieninėje visuomenėje. Sudarykime sąlygas vaikams gyventi visavertišką gyvenimą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]