NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

JAUNI, IEŠKANTYS, KŪRYBINGI


Stovyklos dalyviaiVasara skaičiavo paskutines dienas, kai grupė jaunų aklųjų ir silpnaregių "Zelvoje" surengė stovyklą, skirtą skatinti regėjimo negalią turinčio jaunimo aktyvumą. Stovyklos dalyviai mokėsi rašyti projektus, suprasti darbo rinkos keliamus reikalavimus bei iššūkius ir rasti į juos atsakymus, dalijosi patirtimi, kaip informacinės technologijos padeda kasdieniniame gyvenime. Bet šįkart mus labiau domina ne pati stovykla ir ne tai, kas buvo veikiama, o tie, kurie joje dalyvavo. 

Koks yra šiuolaikinis regėjimo negalią turintis jaunimas, kuo domisi, kaip įsivaizduoja savo vietą aklųjų organizacijoje, visuomenėje? Ko laukia iš aplinkos ir ką jai pasirengęs duoti pats? Vieno universalaus atsakymo nerasime, nes demokratinėje, žmogaus laisvę ir asmeninį pasirinkimą gerbiančioje visuomenėje jo nėra ir negali būti. Tačiau bendrą vaizdą susidaryti galima. 

Štai kaunietis Martynas Vitkus šiais metais Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo bakalauro bei gretutines informatikos studijas ir įstojo į socialinio darbo magistrantūrą. Jaunuolis nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose, keliauja. Viena didžiausių Martyno aistrų - informacinės technologijos: kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, programos, padedančios neregiui kasdieniniame gyvenime. Praktine patirtimi, o jos turi daug, Martynas jau kaip lektorius pusdienį dalijosi su kitais stovyklos dalyviais. 

Grigas Sakalis Vilniaus universitete studijuoja istoriją. Laisvalaikiu draugų būryje mielai groja gitara. "Istorija domino nuo vaikystės, - pasakoja G. Sakalis, - klausinėdavau senelių, kitų žmonių, kaip jie gyveno anksčiau. Ilgą laiką svarsčiau, ką pasirinkti, - muziką ar istoriją. Pasirinkau istoriją, bet ir muzika iki šiol domiuosi." G. Sakalį labiausiai domina naujausia - XIX - XX amžiaus istorija, rugsėjo pradžioje laukė netrukus turinčių prasidėti sovietologijos paskaitų. "Sovietų sąjunga, - sako jis, - buvo didelis socialinis eksperimentas. Įdomu pasigilinti į jo priežastis, aplinkybes. Pagaliau visose 15 SSRS sudariusių respublikų jis vyko šiek tiek kitaip." 

Erika Šnaraitė Lietuvos edukologijos universitete studijuoja psichologiją, o šiais metais Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje pradeda ištęstines verslo studijas. 

Laisvalaikiu mergina mėgsta žaisti šoudauną, yra Maltos ordino savanorė. 

Nerijus Jasas - magistrantas, Mykolo Romerio universitete studijuoja tarptautinę teisę. Ateityje norėtų dirbti žmogaus teisių srityje. Nukrypdami šiek tiek nuo rašinio temos, pasakysime, kad N. Jasas iki vienuoliktos klasės gyveno Mažeikiuose ir mokėsi integruotai. Čia baigė ir muzikos mokyklą. Apie savo mokymąsi su reginčiais bendraamžiais, apie mokytojus, klasės draugus Nerijus yra kuo geriausios nuomonės. Likę tik šilti prisiminimai. 

Didelė regėjimo negalią turinčių žmonių dalis ir toliau renkasi masažuotojo profesiją, tačiau klystume manydami, kad yra tik masažas, daugiau jų niekas nedomina. Antai stovykloje dalyvavęs Marius Maželis prieš keletą metų panoro išmokti šokti ir pradėjo lankyti šokių studiją "Stok ir šok". Marius šoka pramoginius šokius, groja gitara, su šokių studijos draugais nemažai keliauja, laisvalaikiu sportuoja. 

Vaida Banzaitė masažo mokėsi Klaipėdoje, šiais metais tapo diplomuota masažuotoja. "Baigusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, - pasakoja Vaida, - studijavau verslo vadybą, laimės ieškojau Anglijoje. Atvirai kalbant, nesėkmingai. Pagaliau nusprendžiau tapti masažuotoja. Masažas mano gyvenime nėra atsitiktinumas - nuo kokių keturiolikos metų vis pasvajodavau apie savo masažo saloną. Prieš dvejus metus, palankiai susiklosčius aplinkybėms, masažo pradėjau mokytis Klaipėdoje." 

Vaida su kitais kurso draugais profesinę praktiką atliko Italijoje, senelių namuose. Netrukus ketina įsidarbinti Vilniuje, viename privačiame masažo salone, o, sukaupusi patirties, atidaryti ir savo saloną. Jaunimo stovykloje Vaidai labiausiai patiko paskaitos apie darbo rinką, praktiniai patarimai, kaip bendrauti su darbdaviu, kaip jam prisistatyti. 

Kitas stovyklos dalyvis Karolis Tupalskis Utenos kolegijoje mokosi kineziterapijos. "Kol kas apie savo verslą galvoti būtų pernelyg drąsu, - sako jis, - reikia baigti mokslus, įgyti patirties, bet ateityje - taip, tikriausiai, jo imsiuosi." 

 

Veikia tai, kas patinka 

Savo organizacijoje mes kartas nuo karto padūsaujame, kad jaunimui visuomeniniai reikalai nerūpi, kad sunku prisikviesti į renginius, projektus. Ar tai reiškia, kad jaunimas yra prastesnis, mažiau besidomintis nei, tarkime, buvome mes? Žinoma, ne. Tačiau, kad jaunimas yra kitoks, veikia kitaip ir kitaip supranta savo aktyvumą - akivaizdu! Štai šią vasarą M. Vitkus ir dar trys aklieji sumanė ir patys vieni savarankiškai iš Vilniaus nuvyko į Liepoją, keletą dienų joje gyveno ir sveiki gyvi, be didesnių nuotykių ar nesklandumų grįžo namo. "Apie Liepoją, - pasakoja M. Vitkus, - buvome nemažai girdėję kaip apie miestą, gerai pritaikytą neįgaliesiems, ir ypač akliesiems. Sumanėme nuvykti ir patys tuo įsitikinti. Keliavome vieni neregiai, vadovaudamiesi tik turimomis navigacijos programomis, veikiančiomis mūsų mobiliuosiuose telefonuose. Po šios kelionės padarėme išvadą, kad aklumas nėra kliūtis žmogui keliauti savarankiškai tiek po Lietuvą, tiek po užsienį. Naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis jis gali tai visai sėkmingai daryti." 

Nuvykę į Liepoją, jaunuoliai, padedami navigacinių programų, susirado reikalingą viešbutį, maitinimosi įstaigas, daug vaikščiojo po miestą. Įsitikino, kad Liepoja neįgaliesiems yra patogi ir puikiai pritaikyta: garsiniai šviesoforai (beje, signalas visai ne toks, koks Vilniuje), reljefiniai šaligatviai, viešajame transporte skelbiamos ne tik stotelės, bet ir maršrutų kryptys. 

Į Lietuvą ateina nauja verslo samprata - socialinis verslas. Šių metų pradžioje VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas paskelbė naują, jau trečiąjį, šio verslo vystymo etapą. Netikėtai paaiškėjo, kad jis sudomino nemažą dalį neįgaliųjų. Žmonės, norintys kurti socialinį verslą, turi pateikti savo idėją, susirasti bendraminčių, nedidelėje grupėje (komandoje) idėją "išgryninti" ir bandyti ją įgyvendinti. Susidarė net keturios - vėliau liko trys - aklųjų ir silpnaregių komandos, turinčios originalių idėjų ir norinčios jas paversti realybe. Visų trijų komandų lyderiai - "Zelvoje" vykusios stovyklos dalyviai: M. Vitkus, E. Šnaraitė ir viena iš stovyklos organizatorių - Audrė Grybauskaitė. M. Vitkus norėtų įkurti radijo stotį neįgaliesiems, E. Šnaraitė - įkurti asistentų neįgaliesiems tarnybą. "Tarnyboje, - pasakoja Erika, - dirbtų keletas darbuotojų ir būtų nemažai savanorių, galinčių pabūti neįgalių žmonių asistentais." A. Grybauskaitę ypač domina teatras, kinas, garsinis vizualinių vaizdų apibūdinimas, todėl su draugais ji nori sukurti specialią tam skirtą mobiliąją programėlę. Tokios programėlės Vakarų valstybėse jau plačiai naudojamos: neregys, kartu su reginčiaisiais sėdėdamas kino teatre, per ausines prijungtas prie savo mobiliojo telefono, gali klausytis žodinio filmo komentaro. Apie vieną jų - vokiškai kalbančią "Gretą" - šiek tiek daugiau nei prieš metus esame rašę ir aklųjų spaudoje. 

Kitas jaunimo stovyklos organizatorius Aivaras Mickus, baigęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, mokėsi Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, dirbo socialinėje neįgaliųjų įmonėje, vėliau keletą metų pagal specialybę - reklamos vadybininku. Prieš keletą metų vėl įsijungė į aklųjų ir silpnaregių veiklą. Kartu su bendraminčiais rengia jaunimui skirtus projektus. Dar besimokydamas aukštojoje mokykloje, subūrė komandą ir dalyvavo verslumo konkurse "Profas". Su savo verslo idėja, kaip per metus uždirbti milijoną, Aivaras iškopė į konkurso finalą. "Finale savo idėją turėjome pristatyti tikriems verslininkams, kurie patys jau yra sukaupę tą milijoną, o kiti - ir daugiau", - pasakojo Aivaras. 

 

Jaunimo komisija 

Kiekvienai kartai - savi iššūkiai ir savi jų sprendimo būdai. Akivaizdu, kad aklieji ir silpnaregiai, kuriems dabar tarp dvidešimties ar trisdešimties, nei prastesni, nei blogesni, negu buvome mes. Tačiau dar labiau akivaizdu, kad aktyvumą, visuomeniškumą jie supranta šiek tiek kitaip nei tie, kam šiuo metu penkiasdešimt ar šešiasdešimt. Jaunimas nori keliauti, patirti ir pažinti, naudotis tais pačiais produktais ir paslaugomis, kuriomis naudojasi regintys jų bendraamžiai. Už gaunamas paslaugas, stovyklas, seminarus jaunimas pasirengęs susimokėti, nes, anot vienos stovykloje dalyvavusios merginos, kas nemokama, dažnai būna nekokybiška, tačiau ten, kur mokama, reikalaujama ir kokybės. Jauni aklieji, silpnaregiai noriai dalyvauja ir LASS rengiamuose projektuose ar stovyklose, užtenka prisiminti kad ir "Kūno kalbą" ar "Saugus be regėjimo", bet panašaus pobūdžio stovyklos turi būti dinamiškos, pripildytos turinio, inovatyvios. Visuomeninis interesas jaunimui nėra svetimas, o kuo toliau, tuo labiau jis net stiprėja. 

Maždaug prieš metus jaunimas nusprendė, kad jo balsas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje galėtų ir turėtų būti labiau girdimas. Reikėjo metų, kol idėja galutinai subrendo. Tuojau po stovyklos "Zelvoje" jaunimas susirinko ir įkūrė savo komisiją. Tiksliau, tokia komisija prie LASS centro tarybos turėtų būti įkurta artimiausiame jos posėdyje spalį, tačiau jau išrinktas jos pirmininkas (juo tapo M. Vitkus) ir aktyvas. 

Viena iš jaunimo komisijos, taip pat ir stovyklos "Zelvoje" iniciatorių yra vilnietė Audrė Grybauskaitė. Paklausta, kaip atsirado ši komisija ir kokia jos vieta turėtų būti visos aklųjų organizacijos gyvenime, ji sakė: 

"Atsirado jaunimo, norinčio įsijungti į LASS veiklą, dalyvauti priimant sprendimus. Norime, kad mūsų balsas būtų girdimas, o tokio tikslo negalima pasiekti veikiant atskirai ar nenuosekliai. Neįgaliam jaunimui iškyla papildomų sunkumų studijuojant, integruojantis į darbo rinką. Norime, kad būtume socialiai geriau priimti. Visa tai yra dar vienas stimulas kartu spręsti iškylančias problemas. Kiekvienas žmogus turi skirtingų gebėjimų, skirtingų norų ir gali užimti skirtingas vietas. Tas, kuris turi daugiau atsakomybės, galės imtis projektų rengimo, jų koordinavimo, kitas galbūt tiktai dalyvaus, gaus reikalingų įgūdžių, trečias gal norės labiau reikštis savo regione. Nemanome, kad visi vienodai turėtų kažką veikti ar kažką galėti, - žmonės yra skirtingi, bet kiekvienas gali rasti savo vietą." 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]