DRAUGE SU BENDRUOMENE

Alvydas VALENTA

BABRUNGO PAKRANTĖSE

Šiais metais labai netikėtai stovykloje "Kūno kalba - kelias į sėkmę" susipažinau su dviem LASS Plungės filialo nariais: Jolanta Norvydiene ir Rolandu Homičenko. Bendravome neilgai, bet tai buvo pirmasis impulsas daugiau sužinoti apie LASS Plungės rajono filialą ir jo kasdienybę. 

Filialui, vienijančiam 80 regėjimo negalią turinčių žmonių, nuo 2013 metų vadovauja Vaida Medineckienė. Dauguma jo narių - pensinio amžiaus, 2016 m. darbą turėjo 4 žmonės. "Kitų rūpesčiai, - pasakojo pirmininkė, - namai, daržai"." 

Be pačios Plungės, filialo teritorija apima Platelių, Žemaičių Kalvarijos, Rietavo ir dar kelias mažiau žinomas seniūnijas. Ryšiai su seniūnais, seniūnijų socialiniais darbuotojais - glaudūs, darbuotojai - geranoriški. Kaip ir kiti LASS filialai, taip ir šis, vykdo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Nuo 2010 m. Plungėje gyvena ir socialine darbuotoja bei socialinių paslaugų projekto vykdytoja dirba tiflopedagogė, anksčiau dirbusi Klaipėdos regos ugdymo centre Janina Rupšienė. Tai turi nemažą įtaką visai filialo veiklai: žmonės mokomi orientacijos ir mobilumo namuose ir viešojoje erdvėje, su lazdelėmis keliauja Plungės gatvėmis. Šiuo metu orientacijos ir mobilumo 5 kartus per savaitę mokomi 7 žmonės. Iš viso socialinių paslaugų projekte iš 80 filialo narių dalyvauja 44. "Žmonės sensta, - sako J. Rupšienė, - turi sveikatos problemų. Vieni projekte jau negali dalyvauti, kiti - nesupranta jo tikslų, nemato prasmės. Kai vyksta įvairūs renginiai, šventės, kviečiame visus filialo narius neskirstydami į projekte dalyvaujančius ar nedalyvaujančius. Dirbame su visais filialo žmonėmis." 

Kaip matome, ir šiame filiale - ta pati problema, kokia daugelyje LASS filialų: socialinių paslaugų projekte dėl įvairių priežasčių dalyvauja mažiau žmonių, nei faktiškai yra filialo narių. Taip ir norisi paklausti šio projekto sumanytojų, kaip jie supranta socialinę neįgalaus žmogaus atskirtį? Jeigu jau kalbame apie socialinių paslaugų bendruomenėje projektą, ar nebūtų socialiai teisingiau, jeigu į jį būtų įtraukti visi toje bendruomenėje gyvenantys neįgalieji, o tam tikros rūšies paslaugas gautų tie, kuriems jos tuo metu yra reikalingos? Bet grįžkime į Plungę. Pagal šį projektą filialo žmonės gauna socialinių ir savarankiško gyvenimo ugdymo, palaikymo ir atkūrimo, asmeninio asistento (skaitovo) paslaugas. "Šiais metais, - pasakoja J. Rupšienė, - įtraukėme dar ir dienos užimtumo veiklą. Du kartus per savaitę - pirmadieniais ir trečiadieniais - žmonės renkasi į filialo patalpas, užsiima menine veikla arba tautodailės darbais. Filiale veikia meninių gebėjimų būrelis, kuriam jau 25 metai vadovauja Aldona Smagurienė ir rankdarbių būrelis "Kūrybinės paslaptys", vadovaujamas tautodailininko Rimanto Baginskio." 

Filialo nariai dalyvauja sociokultūrinėje veikloje tiek savo mieste, tiek ir regione. Galima būtų ilgai vardinti šventes, išvykas, festivalius, kuriuose plungiškiai dalyvavo vien per pastaruosius dvejus metus - Skuodas, Klaipėda, Biržuvėnų dvaras ir kitos vietos, tačiau viskas nėra taip sklandu, kaip gali atrodyti sklaidant filialo darbo ataskaitas. "Benzinui praėjusiais metais iš socialinių paslaugų projekto negavome nė cento, - pasakoja J. Rupšienė. - Jeigu ne gerų žmonių pagalba, gyventume labai sunkiai, - gerieji mus palydi, nuveža, parveža." 

LASS Plungės filialas pastaraisiais metais pradėjo bendrauti su švedų labdaros organizacija "Draugas - draugui". Švedai lietuviams padovanojo trejas audimo stakles, siūlų, patalynės. Bendradarbiaujama su Plungės LIONS, ROTARY klubais, Maltos pagalbos ordinu. Maltiečiai sunkiau gyvenančius žmones nusprendė remti maisto produktais. Šiemet rugsėjo 9 dieną maltiečiai filialo nariams dovanoja kelionę į Šiluvą. Vėliau tą pačią dieną numatoma keliauti į Šventąją. Artimai bendraujama su Plungės miesto "Saulės" bei Platelių gimnazijomis. Kaip savanorės dažnai padeda Plungės rajono visuomenės sveikatos centro darbuotojos. Nemažai filialo narių - apie 40 proc. - skaito garsines knygas. 

Su kokiomis problemomis ir iššūkiais filialas susiduria? Pirmiausia, benzinas. "Žmonės sensta, - sako J. Rupšienė, - kai kurie patys jau negali pas mus ateiti. Kartą ar du per metus turėtume visus narius aplankyti, o galimybių ne visada yra." Kita problema taip pat susijusi su narių amžiumi - nepavyksta prikalbinti stoti į organizaciją jaunų žmonių: "O kam mums jos reikia, ką ji gali duoti?" Šiuo atveju davimą reikėtų suprasti plačiau, ne tik kaip materialių vertybių dalinimą, nors, be abejo, svarbi ir ši aplinkybė. Anot tiflopedagogės, pati LASS turėtų tapti gyvesnė, patrauklesnė jaunimui. Kaip tai padaryti - atskiras klausimas ir net labai nelengvas. Aišku viena: jeigu norime atsinaujinti, turime surasti patrauklias ir šiuolaikiškas veiklos formas.