NEREGYS DARBO RINKOJE

 

KOMPIUTERIAI PAVILIOJO


Vidmantas VisockasViduriniosios ir vyresnės kartos žmonės nesiliauja stebėtis milžiniškais žingsniais tobulėjančios elektroninės technikos progresu. Prieš du dešimtmečius retas kuris pasvajodavo, kad namuose turės kompiuterį. Ką jau kalbėti apie išmanųjį telefoną. Dabar mobilieji telefonai, planšetės, kompiuteriai, internetas, ausinukai tapo kasdienybe. Džiugu tai, kad neregiai ir silpnaregiai stengiasi neatsilikti nuo progreso. Dabar jau ne vienas yra įvaldęs liečiamuosius telefonus, planšetes, moka dirbti kompiuteriais ir nevaržomai nardo interneto vandenyse, turi savo socialiniuose tinkluose ne vieną šimtą draugų. Kai kurie neregiai ir silpnaregiai ne tik įvaldę technines naujoves, bet prireikus gali įdiegti naujas programas išmaniesiems aparatams, gali juos pataisyti. 

Verslesni ne tik domisi techninėmis naujienomis, bet ir iš to pragyvena. Vienas iš Kinijoje gyvenusių išminčių paklaustas, kaip visą gyvenimą nedirbti, atsakė: "Pasirink mėgstamą darbą ir visą gyvenimą nereikės dirbti." 

Šis "Mūsų žodžio" pašnekovas, turintis savo kompiuterių verslą, darbo valandų neskaičiuoja. Kompiuteriai jo gyvenime atsirado ne iš karto. Iš pradžių silpnaregiui reikėjo dirbti paprastu darbininku. Tik vėliau įgijęs gyvenimo patirties vyras sėdo prie kompiuterio. Tai buvo didysis jo gyvenimo atradimas. Norėdamas geriau pažinti kompiuterį vyras po kelerių metų pertraukos grįžo į mokyklos suolą, ėmė mokytis kompiuterinio raštingumo. Baigęs kursus įsidarbino pagal tik ką įgytą specialybę. Vėliau 1999 metais įkūrė savo verslą. Dėl jo baigė ir aukštąjį mokslą. Tai kompiuterių įmonės savininkas panevėžietis Vidmantas Visockas

 

"M. Ž." Ar tiesa, kad po vidurinės mokyklos silpnas regėjimas nulėmė ne tolimesnes studijas, o darbininko kelią? 

V. V. Silpnai matau nuo pat vaikystės. Mano regėjimas yra specifiškas. Tamsoje nieko nematau. Gimiau ir augau Pasvalio rajone. Ten baigiau ir pagrindinę mokyklą. Vidurinį mokslą tęsiau Panevėžyje, Suaugusių aklųjų vidurinėje mokykloje. Dėl silpno regėjimo nepasitikėjau savo jėgomis. Bijojau siekti aukštojo mokslo, nes baugumas tuo metu valdė mane. Panevėžyje gavau darbą. Dirbau aklųjų kombinate metalo ceche šaltkalviu surinkėju. Darbininku dirbau daugiau nei penkerius metus. 

Po nepriklausomybės paskelbimo veiklūs žmonės ėmėsi kurti savo verslus. Panevėžys nuo seno garsėjo verslumu. Manęs vien tik darbininko atlyginimas pradėjo netenkinti. Norėjau irgi imtis kažkokios papildomos veiklos. Visada buvau linkęs į techniką. Prireikus be vargo sutaisydavau sugedusį buitinį prietaisą. Nusprendžiau pamėginti remontuoti sugedusius prietaisus ir kitiems žmonėms. Deja, iš šio sumanymo nieko gero neišėjo. Jaučiausi sėdintis ne savo rogėse. Norėjau kažko imtis, bet ko? Pamatęs kompiuterį pajutau, kad tai mano sritis. 

"M. Ž." Kada jūsų gyvenime atsirado kompiuteriai? 

V. V. Kompiuteriais susidomėjau iš karto, kada jie tapo prieinami. Pajutau jiems nenusakomą trauką. Kai Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, buvo pradėti organizuoti kompiuterių raštingumo kursai, nedvejodamas į juos užsirašiau. Tai įvyko 1995 metais. Visų kompiuterinio raštingumo pagrindų ir ne tik jų mokė Vitas Purlys. Šie kursai man neprailgo. Mokytis buvo įdomu ir laikas tirpte tirpo. 

"M. Ž." Grįžęs iš Vilniaus LASS Panevėžio įmonėje įsidarbinote kompiuterininku. Papasakokite apie tai. Kodėl po kelerių metų įsteigėte nuosavą verslą? 

V. V. Vilniuje baigęs kompiuterinio raštingumo kursus norėjau dirbti pagal specialybę. Grįžęs į įmonę visa tai pasakiau vadovybei. Mane priėmė dirbti kompiuterininku. Tiesa, iš pradžių įmonėje kompiuterių nebuvo. Pamažu juos supirkome, gavome serverį. Nuo tada ir prasidėjo mano, kaip kompiuterininko, rimtas darbas. Pradėjau nuo apskaitos ir sąskaitų-faktūrų programėlių diegimo. Programos darėsi vis sudėtingesnės. Aš irgi stengiausi neatsilikti. Nuolat mokiausi ir domėjausi naujomis programomis. Savarankiškai mokiausi programuoti, taisyti kompiuterius. Vienu metu supratau, kad įmonėje tobulėti nėra kur. Nenorėjau sustoti, troškau būti savo srities profesionalas. Supratau: mano gyvenime atėjo pokyčių metas. Norint jų reikėjo pasiryžti nelengvam žingsniui. Atėjo laikas ieškoti naujo darbo. Pagal kompiuterininko specialybę rimtai darbo neieškojau. Maniau, kad darbdavius glumins mano silpnas regėjimas. Kaip jau esu minėjęs, Panevėžys - verslumu garsėjantis miestas. Todėl ir aš nusprendžiau imtis savo verslo. 

"M. Ž." Papasakokite savo verslo kūrimo aplinkybes. Kokie buvo pirmieji žingsniai? 

V. V. Savo nuosavą verslą įkūriau 1999 metais. Iš pradžių dirbau ir įmonėje, ir turėjau savo verslą. Mano įmonės veiklos kryptis nesikeičia jau septyniolika metų. Pradėjau nuo kompiuterių remonto, programų įdiegimo. Vėliau susidomėjau, kur galima būtų nusipirkti kompiuteriams reikalingų detalių, pačių kompiuterių. Pradėjau jais prekiauti. Kompiuterių rinkoje - didžiulė konkurencija. Tu nuolat turi pirkėjams kažką pasiūlyti nauja. Negali mindžikuoti vietoje. Kitaip iš tavęs niekas nepirks. Dar vienas svarbus bruožas - rinkos stebėjimas ir paklausių produktų pasiūla. Taip ir mano firmoje atsirado programavimo, internetinių puslapių kūrimo paslaugos. Įkūręs šį verslą dirbau vienas. Verslui plečiantis, į darbą priėmiau kelis pagalbininkus. Dabar vėl likau vienas. 

"M. Ž." Jūsų verslas plečiasi ir didėja, ar jis kartais ne kreivės pavidalo? 

V. V. Iš pradžių verslas tik didėjo ir plėtėsi. Klientų netrūko. Matyt, kompiuterių rinkoje nebuvo tiek daug pasiūlos. Kiekvienais metais į šią sritį ateina naujų verslininkų. Jų yra įvairių - smulkių ir stambių firmų. Kiekvienais metais konkurencija didėja. Visi stengiasi parduoti savo produktą. Smulkiems verslininkams, tokiems kaip aš, sunku konkuruoti su stambiomis įmonėmis. Vis sunkiau ir sunkiau rasti klientą. Kad ir kaip sunku būtų pripažinti - mano verslui ne pačios geriausios dienos. Gal todėl užsiimu nauja kompiuterinio raštingumo sritimi. Kursus vedu ne tik neregiams ir silpnaregiams, bet ir regintiesiems. 

"M. Ž." Užsiminėte apie negailestingą konkurenciją. Koks jūsų išlikimo šiame versle principas? 

V. V. Esu įsitikinęs - išlikimą kompiuterinėje paslaugų rinkoje garantuoja profesionalumas ir sąžiningas darbas. Svarbu, kad tavimi pasitikėtų žmonės. Geriausia reklama - kada vienas klientas tave rekomenduoja savo bičiuliui ar pažįstamam. Nors konkurencija didelė, išlieku savimi. Neužsiimu klientų masinimu ar konkurentų juodinimu. Jeigu sąžiningai dirbi, tai tikrai klientūros turėsi. Šiame versle esu jau keliolika metų. Turiu savo nuolatinius klientus. Jie mano teikiamomis paslaugomis kol kas patenkinti. 

"M. Ž." O kas paskatino siekti aukštojo mokslo diplomo? 

V. V. Gal aš pats ir būčiau tingėjęs, bet žmona 2005 metais įstojo į Šiaulių universitetą. Nutariau nuo jos neatsilikti. Turėti savo verslą nėra taip lengva. Jį valdyti ir plėsti reikia specifinių žinių. Aš esu praktikas, o teorinių žinių trūko. Todėl tai buvo dar vienas akstinas rinktis studijas aukštojoje mokykloje. Pasirinkau verslo administravimą. Mokiausi neakivaizdžiai. 

"M. Ž." Kokį vaidmenį jūsų versle vaidina reklama? 

V. V. Verslo neatsiejama dalis yra reklama. Reklamos formų yra įvairių. Tik įsteigęs verslą reklamavausi tradiciniu būdu. Skelbimus talpindavau vietinėje spaudoje. Vėliau reklamavausi internete. Kartais skelbimus kabindavau ir miesto gatvėse. Deja, ne visa reklama yra efektyvi. Mano atveju labiausiai pasiteisino ant miesto maršrutinio autobusiuko užklijuota reklama. Tada sulaukiau daug interesantų, bet pati geriausia ir efektyviausia reklama - klientų rekomendacijos. Jeigu žmogus rekomenduoja, vadinasi, tu dirbi kokybiškai ir tavimi yra pasitikima. 

"M. Ž." Ką patartumėte pradedantiesiems verslininkams? 

V. V. Remsiuosi savo patirtimi. Daugeliui iš mūsų stinga pasitikėjimo savimi. Pirmiausia reikėtų šį nepasitikėjimą įveikti. Surasti vidinės drąsos žengti dar nepramintu taku. Nereikia bijoti rizikuoti. Aš irgi rizikavau, bet to nesigailiu. Žinoma, rizika turi būti pamatuota ir saikinga. Rizikuojant negalima vadovautis emocijomis ir aplinkinių nuomone. Reikia neprarasti šalto proto ir racionalumo. Prieš žengdamas lemiamą žingsnį turi būti pasiruošęs įvairiausiems netikėtumams. Naivu būtų tikėtis, kad verslas nuo pirmųjų dienų duos didelį pelną. Čia reikalinga kantrybė ir nuolatinis kasdienis kruopštus darbas, kai neskaičiuojamos sugaištos valandos. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]