TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

DOKUMENTO JUBILIEJUS


(Tęsinys. Pradžia "M.Ž." Nr.5) 

 

Struktūra arba sandara 

Aptarus atskirais istoriniais laikotarpiais LASS įstatuose įtvirtintą juridinio asmens teisinę formą, tikslus, narystės sąlygas, pats laikas pasiaiškinti, kokie gi struktūriniai, teritoriniai padaliniai veikė mūsų organizacijoje. 

1926, 1930, 1936 m. ir dabartiniai organizacijos įstatai numato vadinamą dviejų pakopų juridinio asmens struktūrą, tai pats juridinis asmuo ir jo filialai, kurie 1926, 1930 ir 1936 m. įstatų redakcijose vadinami skyriais. Pirmieji įstatai skyrių reglamentavimui daug dėmesio neskiria, tik nurodo, kad skyriai gali būti steigiami visoje Lietuvoje. Juos steigia LAS valdyba, esant bent penkiems LAS nariams. Taip pat nustatyta, kad "skyriai veikia prisilaikydami valdybos nurodytos tvarkos ir neatsitraukiant nuo šių įstatų". 1930 m. įstatai skyriams skiria dar mažiau dėmesio, nes nėra nuostatos, kad skyriai gali būti steigiami atsiradus bent 5 nariams, likęs reglamentavimas toks pat kaip 1926 m. įstatuose. Kiek daugiau dėmesio skyriams skiriama 1936 m. įstatuose, šių įstatų 40 p. teigiama: "Draugija gali steigti savo padalinius (skyrius) Vidaus reikalų ministerio sutikimu vietose, kur atsiras 6 asmenys, norintieji būti draugijos nariais." 41 p. nustatoma, kad skyriai neturi teisinio asmens (dabar vartojamas juridinio asmens terminas) statuso. Beje, iš esmės tokia pat nuostata yra ir dabartiniuose LASS įstatuose. Taigi dabartinė LASS organizacinė struktūra, arba vadinama sandara, panaši į buvusią vadinamos pirmosios respublikos laikais. Sovietmečiu ir antrosios respublikos laikais nuo 1990 iki 2006 m. ji buvo kur kas sudėtingesnė ir painesnė. 1947 m. įstatai nustatė trijų pakopų LAD sandarą, tai: juridinis asmuo LAD, LAD apskričių ir miestų skyriai, LAD pirminės organizacijos. LAD apskričių ir miestų skyriams taip pat numatytos juridinio asmens teisės. Ką reiškia juridinio asmens teisės, galima suprasti iš 1947 m. įstatų 4 ir 5 p.: "Lietuvos TSR aklųjų draugija ir jos skyriai turi teisę įsigyti ir perleisti visokį turtą, tame skaičiuje ir pastatus, sudarinėti sutartis, turinčias ryšio su draugijos veikimu, įsipareigoti ir išdavinėti įgaliojimus, ieškoti ir atsakyti teisme. Už savo skolas ir pasižadėjimus draugija ir atskiri jos skyriai yra atsakingi visu savo inventorium ir lėšomis. Už atskirų skyrių skolas neatsako nei draugijos centro valdyba, nei kiti draugijos skyriai, nei įsiskolinusio skyriaus nariai." Pirminėms organizacijoms juridinio asmens teisės nebuvo suteiktos. Skyriai galėjo būti steigiami LAD centro valdybos plenumo nutarimu miestuose ir apskrityse, kuriuose yra ne mažiau kaip 50 aklųjų, norinčių priklausyti draugijai. Pirminės organizacijos steigiamos prie įmonių, mokyklų, invalidų namų arba net tam tikrame teritorijos plote, jei ten atsiranda bent penki aklieji, norintys priklausyti Aklųjų draugijai. Tačiau įstatuose nenurodoma, kas priima sprendimą steigti pirmines organizacijas. Greičiausiai tai turėjo būti skyrių valdybų kompetencija, nes įstatų 30 punkto c papunktyje nurodoma, kad būtent jos vadovauja pirminėms organizacijoms. 

1955 m. įstatuose atsisakoma vidurinės grandies - LAD apskričių ir miestų skyrių ir vėl grįžtama prie dvipakopės sandaros. Pirminės organizacijos reglamentuojamos gana panašiai kaip ir 1947 m. įstatuose, tik vadovavimą joms iš skyrių perima LAD centro valdybos prezidiumas, ir jos steigiamos jau kai įmonėse, įstaigose, organizacijose yra ne mažiau kaip 10 LAD narių. Šis 10 narių minimumas kartojamas ir vėlesnėse įstatų redakcijose iki 1989 m., o 1989 m. vėl grįžtama prie 5 narių minimumo. 

1962 m. įstatai organizaciją vėl sugrąžino prie trijų pakopų sandaros. Buvo įvesta vidurinė grandis - tarprajoninės organizacijos, kurių statusas panašus į 1947 m. įstatuose numatytų apskričių ir miestų skyrių statusą. 1962, 1966 ir 1974 m. įstatų redakcijose šios organizacijos dažnai klaidingai pavadinamos tarprajoninėmis valdybomis, tačiau tarprajoninės valdybos - tai tik šių organizacijų vykdomieji organai, be tarprajoninių valdybų šios organizacijos turėjo dar ir kitą organą - konferenciją. Beje, 1979 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose ši klaida ištaisyta, ir pati tarprajoninė organizacija jau nepainiojama su jos vykdomuoju organu. Tarprajoninėms organizacijoms buvo pavesta vadovauti LAD pirminėms organizacijoms. 1962, 1966, 1974, 1979, 1984 m. įstatų redakcijose pirminės organizacijos skambiai įvardijamos LAD pagrindu, tačiau jų reglamentavimas iš esmės liko panašus į buvusį 1947 m. įstatuose. 

1974, 1979 ir 1984 m. įstatai numatė dar sudėtingesnę organizacijos sandarą, kurią galbūt reikėtų pavadinti trijų su puse pakopų struktūra. Tarp pirminių ir tarprajoninių organizacijų buvo įvesta dar viena pakopa - miestų ir rajonų organizacijos. Taigi jau atsirado 4 pakopos, tačiau sandarą tiksliau vadinti trijų su puse, o ne keturių pakopų, nes nustatyta nemažai atvejų, kai tai viena, tai kita pakopa peršokama. Štai 1974 m. įstatai tarprajoninėms organizacijoms nesuteikė įgaliojimų valdyti miestų organizacijas. Netgi delegatus miestų organizacijų konferencijos rinko tiesiai į suvažiavimą, o ne į tarprajoninę organizaciją. Taigi didžiuosiuose miestuose, kur buvo įsteigtos miestų organizacijos, reiškėsi tripakopė sandara: pirminė organizacija, miesto organizacija, LAD. O rajonuose jau galėjo reikštis ir 4 pakopos: pirminė organizacija, rajono organizacija, tarprajoninė organizacija, LAD. Tačiau ten, kur rajonų ar miestų organizacijos nebuvo įsteigtos, galėjo išlikti ankstesnė tripakopė sandara: pirminė organizacija, tarprajoninė organizacija, LAD. Klausimą, ar steigti miestų ir rajonų organizacijas, spręsti buvo patikėta centro tarybos prezidiumui. 1974 m. įstatai miestų ir rajonų organizacijoms netgi suteikė juridinio asmens teises. Vėlesnėse įstatų redakcijose to buvo atsisakyta ir šios teisės paliktos tik tarprajoninėms organizacijoms. 

1979 ir 1984 m. įstatų redakcijose ši laiptuota piramidė jau kitokia. Kadangi miestų organizacijos tapo pavaldžios tarprajoninėms organizacijoms, o rajonų organizacijos iš esmės tapo pirmąja grandimi, miestuose jau atsirado 4 pakopos: pirminė organizacija, miesto organizacija, tarprajoninė organizacija, LAD, o rajonuose tik trys: rajono organizacija, tarprajoninė organizacija, LAD. Nors rajonuose galėjo būti įsteigtos ir pirminės organizacijos, tačiau rajonų organizacijos irgi laikytinos pirmąja, o ne viduriniąja grandimi, nes jų svarbiausiu organu numatytas visuotinis organizacijos narių susirinkimas, o ne žemesnėje grandyje išrinktų atstovų konferencija. Lyginant 1974 m. įstatuose ir 1979 bei 1984 m. įstatuose įtvirtintą rajonų organizacijų statusą, akivaizdu, kad 1974 m. įstatuose jų statusas panašus į tarprajoninių organizacijų, joms suteiktos juridinio asmens teisės, svarbiausias jų organas - konferencija, į kurią delegatus renka pirminės organizacijos, o 1979 ir 1984 m. jų statusas jau artimesnis pirminėms organizacijoms - jos neturi juridinio asmens teisių, o svarbiausias jų organas - visuotinis organizacijos narių susirinkimas. 

Gana savotišką, galbūt pavadintiną pustrečios pakopos sandarą, numatė 1989 m. įstatai. Visų pirma jie miesto organizacijas priskyrė pirmai pakopai, taigi jau liko trys organizacinės pakopos: pirminė, miesto arba rajono organizacija, zonos organizacija, LASS. Tačiau ši sandara nelaikytina normalia tripakope, nes įstatų 4.28.3. p. numatė, kad pirminių, miestų ir rajonų organizacijų susirinkimai renka delegatus ne tik į zonos konferencijas, bet ir į LASS suvažiavimus, o zonos organizacijoms iš viso nebuvo suteikta teisė rinkti delegatus į LASS suvažiavimus, tik jų taryboms buvo patikėta koordinuoti pirminėse, rajonų ir miestų organizacijose vykdomus delegatų į LASS suvažiavimus ar konferencijas rinkimus. Taigi iš pirmosios pakopos buvo šokama iš karto į trečiąją, o vidurinioji turėjo tik pakoordinuoti šį šuolį. 

1989 m. įstatai zonos organizacijoms suteikė juridinio asmens teises, o pirminėms, miestų ir rajonų organizacijoms - ne. 

1992, 1996, 1998, ir 2002 m. įstatai jau iš esmės numatė įprastą tripakopę struktūrą, tik atskiros šių įstatų redakcijos skirtingai įvardijo pirmąsias dvi pakopas. 

1992 m. įstatuose pakopos buvo tokios: pirminė organizacija, zonos organizacija, LASS. 

1996 m. įstatuose - pirminė organizacija, apskričių organizacija, LASS. 

1998 m. įstatuose - miesto, rajono organizacija, apskričių organizacija, LASS. 

2002 m. įstatuose - miesto, rajono organizacija (filialas), apskričių organizacija (filialas), LASS. 

Tačiau 1992 ir 1996 m. įstatų redakcijos dar vienu išimtiniu atveju numatė anksčiau aptartą šuolį iš pirmosios pakopos į trečiąją - gamybinės pirminės organizacijos turėjo išimtinę teisę rinkti delegatus tiesiai į suvažiavimą, taigi peršokti antrąją pakopą. 

1992, 1996, 1998 m. įstatuose aiškiai nepasakyta, ar vidurinės pakopos LASS organizacijos turi juridinio asmens teises, yra tik frazė, kad jų veiklos sritis ir įgaliojimus nustato suvažiavimas. 2002 m. įstatai LASS apskričių organizacijas jau skliausteliuose vadina LASS filialais, o filialai pagal 2001-07-01 įsigaliojusio LR civilinio kodekso 2.53 str. 2 d. negali turėti juridinio asmens teisių. 

1992, 1996, 1998 m. įstatai LASS pirmines (miestų, rajonų) organizacijas leidžia kurti darbovietėse, gyvenamosiose vietose bei pagal interesus, kai susiburia ne mažiau kaip 5 nariai. Jų kūrimąsi tvarko ir jas registruoja aukštesnioji organizacijos grandis. 2002 m. įstatai irgi nustato 5 narių minimumą pirmosios pakopos organizacijoms įkurti, tačiau joms steigti palieka tik teritorinį pagrindą, t.y. atsisakoma galimybės jas kurti darbovietėse ir pagal interesus. Šie įstatai nustato: jei savivaldybės teritorijoje gyvena daugiau negu 400 LASS narių, LASS apskričių tarybų nutarimu šioje savivaldybėje gali veikti daugiau nei viena LASS miesto, rajono organizacija (filialas) ir atvirkščiai: LASS apskričių tarybai nusprendus, kelių savivaldybių teritorijoje gali veikti tik viena LASS miesto, rajono organizacija (filialas). 

Dabartiniuose įstatuose tripakopės sistemos buvo atsisakyta, nes 2004-02-14 neteko galios visuomeninių organizacijų įstatymas, kurį pakeitė Asociacijų įstatymas. Šis įstatymas buvo geriau suderintas su 2001-07-01 įsigaliojusiu civiliniu kodeksu ir nepaliko galimybės asociacijoms turėti įvairias daugiapakopes struktūras. Čia tiesiai ir aiškiai buvo nustatyta - asociacijos gali turėti tik savo filialus ir atstovybes. Be to, taip "priartinta" vadinama organizacijos valdžia prie visų narių, kadangi dabar delegatų į LASS suvažiavimus rinkimuose galėjo dalyvauti visi LASS nariai savo filialų susirinkimuose, o tripakopėje struktūroje juos galėjo rinkti tik viduriniosios grandies organizacijos delegatai. 

 

(bus daugiau) 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]