TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

DOKUMENTO JUBILIEJUS


LASS ĮSTATAIApie tai, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS) šiemet sukanka 90 metų, žino beveik kiekvienas jos narys. O ar daug LASS narių žino, kad šiemet turime dar vieną jubiliejų? Dabar galiojantiems LASS įstatams gegužės 28 d. sukanka 10 metų. 

Šia proga norėtųsi trumpai apžvelgti visų mūsų organizacijos istorijoje galiojusių įstatų esmines nuostatas. 

Iš viso LASS ir jos pirmtakėse - Lietuvos aklųjų sąjungoje (LAS), Lietuvos akliesiems globoti draugijoje (LAGD), Lietuvos aklųjų draugijoje (LAD) - galiojo 16 įstatų redakcijų. Tai 1926 m. LAS įstatai, 1930 m. ir 1936 m. LAGD įstatai, 1947 m., 1955 m., 1962 m., 1966 m., 1974 m., 1979 m., 1984 m. LAD įstatai bei 1989 m., 1992 m., 1996 m., 1998 m., 2002 m. ir 2006 m. LASS įstatai. Iš visų organizacijos įstatų redakcijų trumpiausiai galiojo 1996 m. įstatai - tik nepilnus dvejus metus, o ilgiausiai - dabartiniai LASS įstatai. Tai liudija organizacijos brandą ir pastovumą. 

Įstatai, kaip ir dauguma kitų teisės aktų, vaizdžiai kalbant, turi du gimtadienius: pirmasis - jų priėmimo data, antrasis - jų įregistravimo ir įsigaliojimo data. Dabartiniai LASS įstatai buvo priimti 2006-05-28, o įregistruoti Lietuvos juridinių asmenų registrą tvarkančioje valstybės įmonėje "Registrų centras" ir formaliai įsigaliojo tik 2006-09-26. 

Beje, sovietmečiu kartu su Lietuvos aklųjų draugijos įstatais galiojo ir LTSR ministrų tarybos nutarimu patvirtinti LAD nuostatai. Tokie nuostatai buvo patvirtinti 1950-02-23 nutarimu Nr. 132 ir 1962-04-09 nutarimu Nr. 220. Tokių ne pačios organizacijos, o Ministrų tarybos patvirtintų nuostatų buvimas rodo, kad sovietmečiu LAD nebuvo nepriklausoma nevyriausybinė organizacija mūsų laikų prasme, o tik tam tikra institucija, veikusi tuometinės Socialinio aprūpinimo ministerijos žinioje. Visus sovietmečio įstatus, išskyrus 1989 m., priėmus LAD suvažiavime po to dar tvirtindavo socialinio aprūpinimo ministras, o ir pačiuose įstatuose būdavo įtvirtinama nuostata, kad LAD veikia Lietuvos TSR socialinio aprūpinimo ministerijos vadovaujama ir kontroliuojama. Netgi įkurta LAD buvo ne pačių aklųjų sprendimu, o 1944-10-04 LTSR socialinio aprūpinimo liaudies komisaro įsakymu Nr. 43 "Dėl organizavimo aklųjų draugijos prie LTSR socialinio aprūpinimo liaudies komisariato". Įdomu tai, kad šio įsakymo 2 p. LAD organizaciniam biurui buvo paskirta per 1 mėn. paruošti LAD nuostatų ir įstatų projektus, tačiau įstatai patvirtinti buvo tik 1947-03-14, o nuostatai - tik 1950-02-23. Taigi beveik pustrečių metų LAD veikė visai be jokių įstatų. 1945-08-13 LAD aktyvo konferencijos nutarimu Nr.1 buvo tik patvirtinta LAD programa, tačiau programa - tai dar toli gražu ne įstatai. 

 

Teisinė forma 

1926 m. LAS įstatuose nurodoma, kad LAS yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - visuomeninė organizacija. Tokia pat teisinė forma nurodoma ir visuose sovietinio laikotarpio įstatuose bei 1992, 1996, 1998, 2002 m. įstatų redakcijose. 1930 ir 1936 m. LAGD įstatuose nurodoma, kad LAGD teisinė forma - draugija. 

2004-02-14 netekus galios Visuomeninių organizacijų įstatymui, visi juridiniai asmenys, kurių teisinė forma - visuomeninė organizacija, tapo asociacijomis, todėl ir LASS iš visuomeninės organizacijos tapo asociacija. Ši LASS, kaip juridinio asmens teisinė forma, nurodyta ir dabartinių įstatų 1 ir 3 punktuose. 

 

Narystė 

Pirmieji įstatai nustatė, kad Lietuvos aklųjų sąjungos nariais gali būti visi Lietuvos aklieji, išskyrus tuos, kuriems teismo keliu atimtos ar susiaurintos teisės, kurie yra buvę teismo bausti už dalyvavimą priešvalstybinėse organizacijose bei kitus žeminančius garbę nusižengimus. Apie silpnaregių narystę įstatuose nekalbama. Įstatai nenustatė minimalaus amžiaus, nuo kurio aklieji gali būti priimti į organizaciją, tačiau nurodė, kad 17 metų neturintys aklieji į sąjungą priimami tik gavus tėvų ar auklėtojų sutikimą. Ir jie turi tik patariamąjį balsą. 8 p. nustatė, kad nariais į sąjungą priima valdyba. Nariui nustatyta pareiga būti doram, blaiviam ir rodyti pavyzdį kitiems. Nario mokesčio tikrieji nariai mokėti neprivalėjo. Narystę buvo galima ir nusipirkti, nes įstatų 9 p. nustatė: "Asmens, žymiai pasidarbavę sąjungos naudai arba suteikę jai kartinės piniginės paramos 500 litų, visuotinio suvažiavimo gali būti pakeliami į garbės narius. Garbės narys turi sprendžiamąjį balsą ir gali būti renkamas į visus sąjungos organus." 

Lietuvos akliesiems globoti draugijos įstatuose jau kur kas mažiau demokratijos. Jos įstatai nustatė, kad nariais yra šios draugijos organizacinis komitetas ir jo kviestieji į steigiamąjį draugijos susirinkimą asmenys, sutikę būti draugijos nariais ir sumokėję nustatytą nario mokestį. Vėliau naujais nariais galėjo tapti tik tie žmonės, kuriuos pasiūlė kiti du nariai, į draugiją juos priimdavo valdyba, o šį sprendimą dar turėjo tvirtinti visuotinis draugijos narių susirinkimas. Nario mokesčio dydis - 12 Lt per metus. Minimalus amžius, nuo kurio priimama į LAGD narius, įstatuose nenurodytas, tačiau, 1936 metais LAGD įstatus pertvarkius pagal 1936-02-01 Draugijų įstatymą, buvo nustatyta, kad draugijos nariai, jaunesni kaip 21 m. amžiaus, neturi draugijoje sprendžiamojo balso ir negali rinkti draugijos vyresniųjų. 

1947 m. įstatai jau nustatė, kad į draugiją priimami aklieji, turintys ne mažiau kaip 16 m. amžiaus ir I ar II invalidumo grupes, išskyrus, (cituojama pažodžiui): "Nepilnapročius ir tuos, kuriems teisme yra atimtos rinkiminės teisės." Į draugiją galima buvo priimti ir reginčius, kurie "aktingai dalyvauja aklųjų visuomenės gyvenime", tačiau jų kiekvienoje draugijos organizacijoje negalėjo būti daugiau kaip 20 proc. 

1955 m., 1962 m. ir 1966 m. įstatai nustatė, kad į draugiją priimami asmenys net nuo 14 metų, tik nurodoma, kad jie negali būti renkami į valdymo organus. Vėlesnės įstatų redakcijos vėl grįžo prie 16 m. amžiaus cenzo, o 2002 m. ir dabartiniai įstatai jau nustato, kad į organizaciją priimami regos neįgalieji nuo 18 m. 1947 m. įstatuose nustatytas 3 rublių stojamasis mokestis. Po to kas mėnesį nariai privalėjo mokėti nario mokestį, kurio dydis buvo toks: akliesiems, gaunantiems atlyginimą, pensiją ar stipendiją, - 1 proc. nuo gaunamų pajamų; akliesiems, besiverčiantiems žemės ūkiu ar kitomis laisvomis profesijomis, - 2 rubliai; matantiems nariams - 1 rublis. Pagal 1955 m. ir 1962 m. įstatų redakcijas nario mokestį jau reikėjo mokėti kas ketvirtį, o visose vėlesnėse įstatų redakcijose nustatyta, kad nario mokestis mokamas kartą per metus. Nuo 1966 m. iki 1989 m. metinio nario mokesčio dydis buvo 1 rublis. 1955 m. įstatuose ir visuose įstatuose nuo 1989 m. nario mokesčio dydį palikta nustatyti organizacijos valdymo organui, kuris 1955 m. įstatuose vadinamas Centro valdyba, 1989 m. ir 1992 m. - LASS taryba, vėlesnėse įstatų redakcijose - Centro taryba. 1989 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose neliko stojamojo mokesčio, kuris buvo nuo 1947 m. Nuo 1962 m. šio mokesčio dydis buvo 10 kapeikų. Daugelis įstatų redakcijų numato ir atvejus, kai nariai nuo nario mokesčio atleidžiami. Pavyzdžiui, 1984 m. įstatuose nustatyta, kad nuo nario mokesčio atleidžiami asmenys, gyvenantys internatuose, nedirbantys ir negaunantys pensijos, vidurinių mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, negaunantys stipendijos. Nuo nario mokesčio atleidžia tarprajoninės valdybos prezidiumas, rajono ar miesto valdybai rekomendavus. 

Be nario mokesčio ir grynai ideologinių pareigų, įvairios sovietinio laikotarpio įstatų redakcijos nustatydavo nariams pareigas laikytis LAD įstatų, vykdyti vadovaujančių draugijos organų nutarimus, aktyviai dalyvauti vienos iš draugijos organizacijų darbe, lankyti pirminės organizacijos susirinkimus, perteikti draugijos nariams savo patyrimą bei žinias, siekti stiprinti draugijos veiklą, kelti savo bendrojo išsilavinimo ir kultūrinį lygį. 1955 m., 1962 m., 1966 m. įstatų redakcijose LAD nariai įpareigojami išmokti brailio raštą. 1974 m., 1979 m. ir 1984 m. įstatų redakcijose šis reikalavimas sušvelnintas ir brailio raštą įpareigojami išmokti tik tie nariai, kurie neturi 50 metų ir negali skaityti reginčiųjų raštu. Vėlesnėse įstatų redakcijose šio reikalavimo atsisakyta. Už pareigų nevykdymą sovietinio laikotarpio įstatai numatė vadinamas auklėjimo ir visuomeninio poveikio priemones. 1974 m. įstatuose šios priemonės - tai pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, tam tikram laikui atėmimas teisės gauti materialią paramą ar kitas lengvatas, pašalinimas iš draugijos. 

1992 m. įstatų redakcija pirmą kartą leido laisvai į LASS priimti III grupės regos invalidus, iki tol jų priėmimas buvo ribojamas, daugumoje sovietmečio įstatų redakcijų juos leista priimti tik matančiųjų teisėmis, o 1989 m. įstatuose leista priimti tik rizikos faktorių turinčius III grupės regos invalidus. 

1992 m. įstatų redakcija nenumatė galimybės į LASS priimti reginčiųjų, iki tol tokių galimybių būta. 

1926 m., 1930 m. ir 1936 m. įstatų redakcijos numatė galimybę organizacijai daug pasidarbavusius ar paaukojusius asmenis pakelti į garbės narius. Ankstyvosiose sovietmečio įstatų redakcijose jokių garbės narių buvimas nenumatytas, tačiau 1974 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose galimybė turėti garbės narius sugrąžinta. Tačiau vengiant tarpusavio ginčų ar pavydo, 1992 m., 1996 m., 1998 m. ir 2002 m. įstatų redakcijose nurodoma, kad garbės nario vardas LASS nariams nesuteikiamas. 2006 m. įstatų redakcijoje garbės narių vėl neliko. 

 

Tikslai 

Pirmieji įstatai nustatė tris organizacijos tikslus: a) jungti visus Lietuvos akluosius; b) rūpintis jų moralės bei materialios buities pagerinimu, varge ar nelaimėje šelpiant bei teikiant jų keliamuose klausimuose patarimų; c) auklėti ir mokyti nepilnamečius akluosius. Įstatų 2 p. nurodo, kad LAS savo tikslų siekia tokia veikla: steigia aklųjų institutą, leidžia aklųjų laikraštį, ruošia koncertus, įtaiso bendrabučius, sanatorijas, prieglaudas, savišalpos kasas, kooperatyvus, krautuves, dirbtuves bei kitas įmones ir įstaigas. 1930 m. LAGD įstatai organizacijos tikslus pakartojo, tik auklėti ir mokyti jau siekiama ne vien nepilnamečius, o visus akluosius. 1936 m. LAGD įstatų redakcija, be išvardintų trijų tikslų, nustatė dar ketvirtą - kovą su aklumu. Numatytos ir priemonės siekti šiam tikslui - platinti žinias, kaip apsisaugoti nuo aklumo, padėti organizuoti okulistinės medicinos pagalbos tiekimą. 

Sovietmečio įstatai buvo "praturtinti" šiam režimui būdingais ideologiniais ir politiniais tikslais, buvo itin pabrėžiama gamybinė veikla, įvairios paslaugos, dalinai - kultūra ir švietimas, o nuo 1989 m. - regos neįgaliųjų atstovavimas, jų teisių gynimas, galimybių didinimas, socialinė įtrauktis, diskriminacijos nebuvimas. Dabartiniai LASS įstatai nustato devynis LASS tikslus ir trylika veiklos sričių. Pavyzdžiui, 1979 m. įstatai nustatė tik du tikslus ir net dvidešimt dvi veiklos sritis. Šiuose įstatuose nurodomi tokie organizacijos tikslai: 

1. Padėti akliesiems ir silpnaregiams tapti naudingais ir savarankiškais visuomenės nariais, sąmoningais ir visaverčiais TSR piliečiais, aktyviais komunizmo statytojais, materialių bei dvasinių vertybių kūrėjais. 

2. Įgyvendinti visus Komunistų partijos ir tarybinės vyriausybės draugijai keliamus uždavinius. 

 

(bus daugiau) 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]