TAI ĮDOMU

ENERGETINĖ ŽVILGSNIO JĖGA

Apie žvilgsnio jėgą žmonija žinojo seniai. Tik pastaraisiais metais į šį fenomeną dažniau atkreipia dėmesį mokslininkai. Kanados Kuinso universiteto mokslininkai nutarė eksperimentu įrodyti, kad žmogus iš tiesų geba jausti kito žmogaus žvilgsnį. Eksperimento metodika buvo nesudėtinga: kambario viduryje ant kėdės buvo sodinamas tiriamasis, o vienas iš tyrėjų kuriuo nors metu nukreipdavo savo žvilgsnį į tiriamąjį. Tyrime dalyvavo daugiau nei šimtas savanorių. Tyrimo rezultatai visus nustebino - 95 procentai žmonių pajuto į jų nugarą nukreiptą žvilgsnį. Dauguma tiriamųjų pajuto lengvą lyg vėjo dvelksmą, spaudimą pakaušio srityje. Žmonių, turinčių stiprią žvilgsnio energetiką, yra nemažai. Vieni iš jų spinduliuoja pozityvią energiją, kuri aplinkiniams pagerina nuotaiką, teikia džiaugsmą, šilumą, skatina aktyvumą, o išskirtiniais atvejais - net gydo. Kiti skleidžia negatyvią energetiką, trikdančią mūsų biolaukus. 

Buvo ir yra žmonių, turinčių ypatingą žvilgsnio jėgą. Sicilijoje gyventojai pasakoja, kad XIX amžiaus pabaigoje Mesinos mieste gyveno žmogus su stipria, galinčia užmušti kitą žmogų žvilgsnio energetika. Legenda pasakoja, kad jis mirė nuo savo paties žvilgsnio stiklo vitrinoje. Neseniai Kanados laikraštyje "Canadian tribune" buvo aprašyta 55 metų medžiotojo Stivo Mak-Kelano akistata su ruduoju lokiu grizliu. Lokio parblokštas žemėn medžiotojas instinktyviai įsmeigė kupiną nevilties ir pykčio žvilgsnį tiesiai į žvėries akių vyzdžius. Staiga... žvėris suriaumojo ir krito negyvas. Vėliau žmonės apžiūrėję lokio kūną nerado jokių žaizdų. Tada tyrėjai nutarė, kad lokio mirties priežastis - stiprus bioenergetinis impulsas iš medžiotojo akių, suardęs žvėries smegenų nervines ląsteles. Toks bioenergetinis impulsas būna pats stipriausias iškilus mirtinam pavojui. Siekiant išvengti bioenergetinio impulso smūgio nuteistiesiems prieš sušaudymą užrišamos akys. Kyla klausimas, kokia akių bioenergetinio impulso kilmė? Rusų mokslininkas Bernardas Kažinskis dar 1923 metais iškėlė hipotezę, kad akys ne tik fiksuoja vaizdus, bet ir skleidžia tam tikro dažnumo elektromagnetines bangas, kurios per atstumą gali paveikti kitą žmogų. Šias bangas skleidžia akies tinklainės lazdelės, o kolbelės priima šias bangas. Panašios nuomonės laikėsi ir anglų fizikas Čarlzas Rosas 1925 metais - jis eksperimentais įrodė hipotezę, kad akys ne tik geba priimti šviesos energiją, bet ir pačios yra generatorius, skleidžiantis elektromagnetines bangas. 

Apie žvilgsnio jėgą žmonės žinojo seniai. Dar ir šiandien Rytų šalyse vaiko iki metų amžiaus nerodo svetimiems žmonėms. Pradėjusiam vaikščioti mažyliui, kai jis jau rodomas žmonėms, prisegamas akį vaizduojantis amuletas. Tokį patį amuletą galime pamatyti ir įeidami į rytiečio būstą - jis apsaugo šeimininko namus nuo blogos akies. Istorijoje minima ne viena asmenybė, turėjusi negeros energijos žvilgsnį. Toks pavyzdys - Grigorijus Rasputinas, Josifas Stalinas, kurių žvilgsnius vadino gyvatiškais - jų aplinkiniai labai bijojo. Šiandien specialistai ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo negeros akių skleidžiamos energijos. Patariama nežiūrėti pykčio apimtam, pavydžiam ar paprasčiausiai mūsų nemėgstamam žmogui į akis. Blogiausiu atveju reikia žiūrėti jam į tarpuakį ar kaktą. Tuomet daug pykčio pačiam įtūžėliui ir lieka. Manoma, kad nuo negeros energetikos gali apsaugoti sukryžiuotos rankos ar sukryžiuotos kojos sėdint. Dar patariama prisidengti įsivaizduojamu dideliu veidrodiniu skydu, nuo kurio visa negera energija grąžinama siuntėjui. Toks veidrodis turėtų apsaugoti ir nuo mus stebinčio žmogaus negerų minčių. 

Pagal užsienio spaudą parengė Vytautas GUDONIS