SUKAKTYS

Andrius VAINORAS

50 PRASMINGOS VEIKLOS METŲ

Šiais metais Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) mini savo veiklos pusės šimto metų sukaktį. Prieš 50 metų, 1966 m. pradžioje, šešios nedidelės atskiros aklųjų bibliotekėlės, siekiant geresnės bibliotekos darbo kokybės, geresio skaitytojų aptarnavimo, buvo sujungtos į vieną - respublikinę biblioteką. Minimi du šio sujungimo iniciatoriai, tada dar jauni ir energingi kultūros žmonės - rašytojas Antanas Jonynas ir Valentinas Vytautas Toločka. Per 50 darbo metų keitėsi bibliotekos pavadinimas, priklausomybė, iš dalies - veiklos pobūdis, bet nesikeitė svarbiausi tikslai - aprūpinti regėjimo negalią turinčius žmones knygomis, suteikti jiems galimybę šviestis, skaityti, dalyvauti visuomenės gyvenime. 

Per penkis dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitė tiek kai kurios knygos, tiek jų gamybos, dauginimo technologija. Pati seniausia - brailio knyga - ne itin pasikeitė, užtat spausdinama ji visai kitaip nei praėjusio šimtmečio viduryje: knyga renkama tiesiai į kompiuterį, o kopijos dauginamos nedideliu moderniu brailio spausdintuvu. Garsinė knyga evoliucionavo nuo ritės per kasetes, kompaktinius diskus (CD) iki virtualaus elektroninio pavidalo, kurį galima skaityti kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar MP3 grotuvėliu, parsisiųsti į savą laikmeną arba klausyti internete. Dar pridėkime knygas, leidžiamas padidintu reginčiųjų šriftu, daugiafunkcius DAISY leidinius ir turėsime bent apytikslį vaizdą, kaip atrodo Aklųjų biblioteka XXI amžiaus pradžioje. 

Antra vertus, visus tuos 50 metų daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių LAB buvo daugiau nei biblioteka - tai buvo ir bendruomenės traukos centras, kultūrinių iniciatyvų kalvė, nuoširdaus žmogiško bendravimo vieta. Gal todėl ne vienas žmogus, paklaustas, kokią vietą jo gyvenime užimanti Aklųjų biblioteka, sutrinka: "Na, taip, biblioteka, skaitau seniai... O ką daugiau pasakyti? Be jos sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą." Daugiau pasakyti paprastai sunkiai sekasi dviem atvejais: kai dalykas ar reiškinys yra toli, nieko ar beveik nieko sakančiajam nereiškia, jo nejaudina arba kai kažkas yra taip arti tavęs ar tavyje, kad nėra prasmės ar tikslo tą ryšį bandyti kaip nors specialiai įvardyti. Daugeliui aklųjų LAB jau seniai yra tapusi jų gyvenimo dalimi, tokia aiškia ir suprantama, kad net ne visada randama žodžių šiai būsenai nusakyti. 

Pirmasis jubiliejinis renginys, skirtas bibliotekos 50-mečiui, įvyko kovo 4 dieną Vilniuje, labdaringa veikla garsėjusių grafų Umiastovskių rūmuose. Jį surengti padėjo LAB partneriai - advokatės Redos Žabolienės kontora UAB "Metida". "Tai buvo šventė bibliotekos skaitytojams, - sakė LAB direktorė Rasa Januševičienė, - rudenį ketiname surengti mokslinę konferenciją." Šventėje dalyvavęs kultūros viceministras Romas Jarockis ministerijos padėkomis apdovanojo ilgametę LAB direktorę Jadvygą Kuolienę, vieną iš jos įsteigimo iniciatorių - socialinių mokslų daktarą Valentiną Vytautą Toločką, diktorius Juozą Šalkauską ir Reginą Jokubauskaitę. Beje, abu jie knygas akliesiems pradėjo garsinti daugiau nei prieš 40 metų. Tarp šventės svečių buvo ir vienas iš projekto LIEPA atstovų - Gediminas Navickas. Susirinkusiems jis priminė, kad R. Jokubauskaitė yra ne tik garsinių knygų skaitovė, bet ir lietuviško sintezuoto balso "Regina" autorė. Anot G. Navicko, buvo metas, kai šis balsas jį lydėdavęs kiekvieną dieną. Daugelį aklųjų, naudojančių "Jaws" ar kurią kitą ekrano skaitymo programą, jis irgi lydi kasdien. 

Bibliotekos darbuotojai šventės dalyviams surengė žaismingą viktoriną apie LAB istoriją "5 ir 10 klausimų apie LAB", o rėmėjai padovanojo itališkos muzikos garsais ir spalvomis trykštantį operos dainininkės Ilonos Pleugo koncertą. 

Bibliotekoje pirmą kartą apsilankantys svečiai beveik vienbalsiai sako: ji yra ne tik knygų akliesiems saugykla ar keitykla, bet ir intensyvaus kultūrinio gyvenimo, bendravimo vieta. Galima būtų ilgai vardinti bibliotekos įgyvendintas ir įgyvendinamas iniciatyvas: tai ir Muziejų bei Kultūros naktys, ir naujai atgimę garsiniai skaitymai, ir projektai su kitomis Lietuvos bibliotekomis, ir Lietuvoje dar visai nauja veiklos sritis - garsinis vaizdavimas. Todėl visiškai pelnytai praėjusių metų pabaigoje į šią biblioteką dėmesį atkreipė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Deja, pati Prezidentė tąkart į biblioteką atvykti negalėjo - atsiuntė savo atstoves. Šiaip ar taip, praėjusių metų "Knygų Kalėdų" renginiai prasidėjo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Šiuos metus LAB pasitiko pradėjusi ištisai garsinti du populiarius žurnalus - "Valstybę" ir "Psichologiją tau". Bibliotekos darbuotojai, centrų vadovai turi įvairių planų, sumanymų, apie kuriuos iš anksto ne visada linkstama garsiai kalbėti, tačiau kurių neabejotinai sulauksime! 

* * * 

Pasitikdama jubiliejinę sukaktį LAB išleido informacinį leidinį apie savo istoriją ir dabartį. Leidinyje gausu faktų, datų, skaičių, kuriuos norintys ir besidomintys bibliotekos veikla nesunkiai susiras patys, todėl visų skaitytojų jais negąsdinsime ir nevarginsime. Atkreipiame dėmesį į keletą reikšmingesnių pastarojo dvidešimtmečio LAB gyvenimo ir veiklos momentų, užfiksuotų šiame leidinyje. 

- 1992 m. biblioteka pereina Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion ir tampa Lietuvos aklųjų biblioteka. 

- 1995 m. LAB įgijo valstybinės reikšmės bibliotekos statusą. 

- 1996 m. pastatomas bibliotekos centro Vilniuje pastatas. 

- 1999 m. biblioteka pradeda leisti leidinius brailio raštu. 

- 2000 m. LAB įvyksta pirmoji liečiamųjų eksponatų paroda "Nuo Lespiugo Veneros iki Rodeno Mąstytojo". 

- 1999-2001 m. pradedama skaitmeninė garsinių knygų leidyba. 

- 2008-2012 m. projekto "Bibliotekos pažangai" lėšomis visuose LAB padaliniuose įkuriamos sutrikusios regos skaitytojams skirtos kompiuterizuotos darbo vietos. 

- 2011 m. LAB pradeda dalyvauti "Kultūros nakties" renginių programoje. 

- 2012 m. LAB įvyksta lietuviškos garsinės knygos 50-mečiui skirta tarptautinė konferencija. 

- 2012 m. startuoja pirmoji ir vienintelė Lietuvoje virtuali aklųjų biblioteka - elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema ELVIS. 

- 2013 m. LAB pradeda savanorystės programą "Tapk diktoriumi savanoriu." 

- 2015 m. pradedamas garsinti pirmasis leidinys, skaitytojus pasiekiantis tuo pat metu kaip ir jo analogas reginčiųjų raštu, - tai savaitraštis "Savaitė".