TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

BIČIŲ SUNEŠTAS AUKSAS


Prieš 2500 metų Hipokratas rašė: "Medus, vartojamas kartu su maistu, labai vertingas ir suteikia žmogui sveiką išvaizdą." Senovėje Graikijoje ir Romoje manyta, kad medus teikia žmogui išminties. 

Mūsų greitos techninės pažangos amžiuje, kai daug maisto medžiagų gaminama dirbtinai, ypač vertingi natūralūs, pačios gamtos sukurti produktai. O bičių medus, anot žinovų, yra natūralių produktų karalius. 

Meduje yra 75 proc. angliavandenių (daugiausia fruktozės ir gliukozės), baltymų, jis ypač turtingas mineralinių medžiagų ir mikroelementų, turi vitaminų B, K, E, H, folio rūgšties, jame priskaičiuojama iki 300 įvairių junginių. 

Medus labai maistingas produktas, organizmas jį lengvai pasisavina, puikiai atkuria išeikvotą energiją, normalizuoja žarnyno darbą. Visiems puikiai žinomos medaus gydomosios savybės, apie medaus privalumus prirašyta nemažai tomų. Šios savybės dažniausiai prisimenamos, kai persišaldę griebiamės puodelio karštos vaistažolių arbatos su medumi. O juk kiekvieną dieną galime suvalgyti medaus su įvairiausiais - net mėsos - patiekalais, pajusti malonumą, stiprinti savo organizmą. Medus tinka ne tik kepiniams, bet ir įvairiems padažams. 

Puikus užpilas salotoms paruošiamas taip: nubrauktas šaukštelis medaus, 2 šaukštai aliejaus, 2 šaukštai citrinos sulčių, žiupsnelis druskos ir maltų juodųjų pipirų. Viską gerai išmaišyti ir užpilti ant šviežių salotų, prieš pat pateikiant į stalą. 

Norėdami paspartinti rytinę "reabilitaciją" po vakarėlio, išmaišykite 2-3 šaukštelius medaus stiklinėje vandens ir išgerkite. 

Ir dar - apie tai, kaip laikyti medų. Nuo seno žinoma, kad medus, tinkamai laikomas, gali stovėti ilgai (teko skaityti, kad šis produktas ir po 100 metų išlieka nesugedęs), tačiau patariama jį suvartoti per pusantrų metų. Optimali medaus laikymo temperatūra - 5-10 laipsnių. Medaus negalima laikyti šviesoje, ypač supilstyto į stiklinius peršviečiamus indus. Geriausiai medus išsilaiko moliniuose, stikliniuose induose, taip pat lapuočių medienos statinaitėse. Tinka ir plastikiniai bei emaliuoti indai. Kaip ir daugumos produktų, medaus negalima laikyti cinkuotuose ar metaliniuose induose, nes, veikiant meduje esančiom rūgštims, susidaro cheminiai junginiai, kuriais galima apsinuodyti. 

Esant kambario temperatūrai medus dažnai kristalizuojasi. Šis procesas yra natūralus ir medaus kokybės neprastina. Jei medus kristalizavosi, tai dar nereiškia, kad į jį yra papildomai įdėta cukraus. Šviežias natūralus medus skystas išlieka ne ilgiau kaip tris mėnesius, vėliau jis vis tiek kristalizuojasi. Gero medaus požymis - ant sutirštėjusio medaus paviršiaus susiformavusi balta gliukozės plutelė. 

Kaip atskirti tikrą natūralų medų nuo medaus su priemaišomis ir dirbtinio medaus pataria bitininkai, štai keli būdai, kuriuos galėsite išbandyti. 

Nedidelį kiekį medaus patrinkite tarp pirštų - sušilęs medus lengvai įsigeria į odą ir nėra toks lipnus kaip medus su priedais ir dirbtinis. 

Ragaujant natūralų medų, prieš jį nuryjant, jaučiamas būdingas dilgčiojimas gerklėje. Dirbtinas medus tokio jausmo nesukelia - jį tiesiog nurysit kaip paprastą cukraus tirpalą. 

Laikui bėgant natūralus medus galop kristalizuojasi, o dirbtinis visą laiką skystas. 

Dažnai medus su priedais ir daug cukraus ne kristalizuojasi, o prarūgsta. Prarūgsta ir per anksti išimtas nesubrendęs medus. 

Užteptas natūralus medus ant duonos riekės greitai sukietėja. Jei ant duonos užtepsite medaus su priemaišomis ar cukraus tirpalo, duonos paviršius bus drėgnas. Taip nutinka dėl didesnio vandens kiekio medaus pakaitaluose. 

Medaus spalva, skonis ir kvapas priklauso nuo augalų žiedų, iš kurių surinktas nektaras. Ji gali būti nuo bespalvės iki tamsiai rudos. 

Kaip vartoti medų, kad jis neprarastų savo naudingų savybių? 

Medų žmogaus organizmas geriausiai įsisavina su kitu maistu: košėmis, vaisiais ir kaip priedą prie kai kurių patiekalų. Medus daug saldesnis už cukrų, todėl, norint pasaldinti patiekalą, medaus sunaudojama mažiau, kartu gaunama mažiau kalorijų. Medumi galima pagardinti vandenį, vaisių sultis, kavą ar arbatą. Geriant kavą ar arbatą, rekomenduojama pirmiausia įpilti pieno, o paskui dėti medaus. Arbatoje ir kavoje yra taninų, kurie gali sunaikinti daug medaus fermentų ir kitų azoto medžiagų. Tačiau įpiltas pienas neutralizuoja taninus ir sumažina jų poveikį medui. Saldinant karštus gėrimus, rekomenduojama medaus dėti, kai jie šiek tiek atvėsta (iki 50 laipsnių), - šitaip išsaugoma nemažai meduje esančių medžiagų.  

Taip pat labai naudingi ir bičių produktai, tačiau ir juos reikia vartoti saikingai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]