IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

 

ŠIMTAMETIS POETAS


Bronius Kondratas gimė 1915 m. spalio 25 d. Taline, Estijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo, apie 1920 m., tėvai su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno motinos tėviškėje Rokiškio rajone. Gyvenimo aplinkybių verčiamas nuo jaunų dienų turėjo atlikti įvairius darbus. "Čia,- prisimena pats Bronius viename interviu, - ilgai ir prakeiktai ganiau, o širdis ir mintys šnabždėjo: siek mokslo žinių." Dideli pokyčiai Broniaus gyvenime įvyko, kai buvo pašauktas tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Patekęs į Kauną, pamatė kitokį gyvenimą, susipažino su žmonėmis, kurie jaunam vaikinui padarė didelį įspūdį. Pažintis su poetais Eduardu Mieželaičiu, Vladu Mozūriūnu, Jonu Šiožiniu ir kitais pažadino ir įkvėpė kūrybingos sielos žmogų naujiems darbams. Labai daug mokėsi savarankiškai. Vidurinį išsilavinimą įgijo vakarinėje mokykloje. 1938-1939 m. Kaune lankė lituanistikos paskaitas. Piešimo ir dailės mokėsi pas giminaitį Justiną Vienožinskį. Tačiau visus planus pakeitė Antrasis pasaulinis karas. Pokario metais ilgą laiką vadovavo Rokiškio dailės darbų cechui, pats dirbo dailės ir dizaino srityje, sukūrė gausybę reklaminės informacinės medžiagos, dailės darbų. Darbas buvo širdžiai mielas ir teikė malonumą. 1975 m. susirgo glaukoma, pradėjo silpti regėjimas, reikėjo atsisakyti dailininko darbo. Vėliau Bronius apako. 1988 m. persikėlė gyventi į Vilnių. Šiuo metu gyvena Grigiškėse. 

B. Kondratas yra žinomas poetas. Pomėgis literatūrai pradėjo ryškėti ankstyvoje vaikystėje. Kaip pats autorius teigia, pirmąjį eilėraštį sukūrė būdamas dvylikos metų. Jo eilėraščiai spausdinti tarpukario žurnaluose "Žvaigždutė", "Kregždutė", "Šaltinėlis", "Skautų aidai". Dažniausiai tuo metu poetas pasirašydavo slapyvardžiu Audronytis.  

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, tarsi gavęs antrąjį kvėpavimą, pradėjo aktyviai darbuotis poezijos baruose. Jo eilėraščiai skelbti Rokiškio rajono periodikoje, sutrikus regėjimui - žurnale "Mūsų žodis", neregių literatų kūrybos almanachuose "Prisimenu dar karklų kvapą", "Vaivorykštė" ir "Žodžio spalvos". Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojų paragintas dalyvauja Lietuvos neregių literatų kūrybos konkursuose. Du kartus tapo šių konkursų laureatu, skaitytojus pasiekė pirmosios poeto knygos. Pirmoji "Tarp minties ir akmens" išleista 1998 metais. Šios knygos redaktorė poetė Elena Mezginaitė pastebi, kad ši B. Kondrato knyga - tai "obuoliai iš viso ir vienintelio sodo". Joje gausu išminties, gyvenimo patirties ženklų, dažnas sodo, kelio įvaizdis. Prieš skaitytojo akis praplaukia vaikystėje, jaunystėje, brandos amžiuje autoriaus pamatyti ir išjausti vaizdai. Knygoje gausu ekspresyvumo, galima rasti moderniosios poetinės kalbėsenos, tačiau pats autorius save laiko "dinozauru" iš prieškario laikų ir visai to nesigėdija. Iš tikrųjų B. Kondrato poezija savo dvasia, kalbėsena, intonacijomis bene artimiausia būtent ketvirtajame mūsų amžiaus dešimtmetyje susiformavusiai poetinei mokyklai. Pats autorius "vienintelį vaisių iš viso savo gyvenimo sodo" paėmė jau sulaukęs brandaus amžiaus. Antroji poezijos knyga - "Tamsoje balta gėlė", ji išleista 2001 metais. Poetas dirba labai produktyviai - yra išleidęs jau aštuonias poezijos knygas. B. Kondrato kūrybinis darbas rodo, kad amžius netrukdo polėkiui, jo žodžiais tariant, - eilėraščių sukurta tiek, kad užtektų dar keliems rinkiniams. Pasitinkant poeto gražų ir labai garbingą šimto metų jubiliejų, planuojama išleisti poezijos rinktinę. Tikime, ši knyga pradžiugins ir patį jubiliatą, ir poezijos mėgėjus. 

 

Iš leidinio "Tiflologinis kalendorius. 2015 metai. Datos ir žmonės" 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 4 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1955) Vladas Bagdonas, dainininkas, valstybinio choro "Vilnius" direktorius, Operos ir baleto teatro solistas. 

Lapkričio 5 d. (1940) buvo įsteigtos Vilniaus aklųjų dirbtuvės, peraugusios į LASS Vilniaus gamybinį mokymo kombinatą. Vėliau - UAB "Liregus". 

Lapkričio 6 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1930) Vytautas Merkys, aktyvus LASS veikėjas Panevėžyje, pirmasis neregys radijo mėgėjas trumpabangininkas Lietuvoje. 

Lapkričio 7 d. (1930) buvo įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija, kuri rūpinosi Kauno aklųjų instituto veikla ir šalies neregių gerove. 1940 m. rugsėjo 16 d. sovietų valdžios sprendimu ši organizacija buvo panaikinta. 

Lapkričio 13 d. sukanka 270 metų, kai gimė (1745) Valentinas Hajuji, pedagogas, sistemingo aklųjų mokymo pradininkas Prancūzijoje ir Europoje (mirė 1822). 

Lapkričio 21 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1955) Vygantas Mockūnas, tiflopedagogas, jaunųjų sportininkų ugdytojas. LASUC dirba nuo 1977 m. 

Lapkričio 23 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1930) Ona Mališauskienė, dainininkė, meno mėgėjų būrelių dalyvė. 

Lapkričio 28 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1905) Jonas Nedzinskas, ilgametis Kauno aklųjų internatinės mokyklos auklėtojas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]