PROJEKTAI

 

MOKĖMĖS ĮVEIKTI KLIŪTIS


Rugsėjo 12-20 dieną Bulgarijoje įgyvendinant projektą "Veiklus jaunimas tyrinėja žingsnius socialinės empatijos Europoje link" susitiko penkių Europos šalių jaunimas. Jame dalyvavo ir grupelė jaunimo iš Lietuvos. Jų vadovė Lina Puodžiūnienė pakalbino projekto vadovus Niką Bakalovą ir Georgijų Gergovą

 

- Kaip apibūdintumėte projekto tikslą ar idėją? 

N. B. Projekto tikslas - suburti entuziastingą jaunimą, susirinkusį iš skirtingų šalių, besidalijantį patirtimi praktiniuose užsiėmimuose socialinės integracijos klausimais. 

G. G. Šiame projekte susirinko dalyviai iš penkių šalių: Bulgarijos, Lietuvos, Moldovos Respublikos, Belgijos ir Lenkijos. Turėtume pabrėžti, jog skatinome aklųjų ir matančiųjų integraciją, todėl dauguma dalyvių buvo nematantys arba silpnaregiai. 

N. B. Pagrindinė projekto tema buvo kliūtys. Mokėmės jas įvardinti ir įveikti. Kalbėjome ne tik apie aplinkos kliūtis, bet ir apie vidinius barjerus, kuriuos taip pat svarbu išmokti įveikti. 

Apžiūrimas liečiamasis kalnų maketas- Kiek projektų pavyko įgyvendinti? 

G. G. Turėjau gana daug projektų visoje Europoje, šis man buvo trisdešimt šeštas. Projektai, kuriuose teko dalyvauti, apėmė daugelį Europos šalių. Vienuose buvau dalyvis, kitus reikėjo kuruoti pačiam, todėl į dabartinę programą įtraukiau įvairios praktikos bei patirties, gautos iš ankstesnių projektų įvairiausiose vietovėse bei veiklos srityse. Čia apibendrinau patirtį, gautą jaunimo mainų programose, seminaruose, savanoriaujant, panaudojant visas "Erazmus plius" ir kitas Europos Sąjungos vykdomų programų galimybes. 

N. B. Lyginant su Georgijumi, mano patirtis pakankamai nedidelė, bet dėstau universitete psichologiją ir žinau nemažai psichologinių pratimų, kuriuos naudoju dirbdamas su savo studentais, taip pat esu atradęs keletą metodikų, kai dirbau su autistais, - tai pritaikiau čia ir tai pasiteisino. Esu turėjęs keletą praktinių užsiėmimų ir ankstesniuose projektuose, tačiau čia buvo pirmas projektas, prie kurio organizavimo ir vykdymo reikėjo daugiau prisidėti. 

- Ką kiekvienas konkretus projektas duoda organizatoriui? 

G. G. Šie projektai tikrai svarbūs jauniems žmonėms. Europa nusprendė motyvuoti bei skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą bendrai veiklai jungiant įvairias šalis, kuriant stipresnę Europos Sąjungą. Dar labiau vertinama, jei pavyksta įtraukti kuo didesnį neįgaliųjų skaičių, ypač aklųjų. Gera matyti neįgaliuosius, kurie nori ir dažnai padaro daugiau nei sveikieji. Ir aš tikrai didžiuojuosi visomis šio projekto grupėmis. 

N. B. Man, kaip organizatoriui, labai svarbu suprasti, ką žmonės nori pasakyti ir kuo nori pasidalinti šiuose projektuose. Kiekviena tokia programa tampa pažintine kelione patiems organizatoriams. Mes bręstame kartu su dalyviais. Ir ši integracija bei augimas - abipusis. Tokių projektų metu, kai sveikieji yra drauge su neįgaliaisiais, mokosi ne tik pastarieji. Tiek organizatoriai, tiek žmonės be fizinės negalios labai daug išmoksta iš neįgaliųjų ir mes, grupių vadovai, turime rasti būdų skatinti šį vyksmą, padaryti jį kuo organiškesnį. 

- Kokie ateities projektai ir planai? 

G. G. Mums labai svarbu tai, ką gavome iš dalyvių. Aš nesijaučiu pavargęs. Esu laimingas, nes čia gavau daug patirties, be to, labai daug kartu nuveikėme. Taip pat kai kuriuos užsiėmimus vedė vadovai iš dalyvaujančių šalių grupių. Mes už tai nuoširdžiai dėkojame, nes turėjome galimybę išmokti daug naujų metodų ir technikos. Mes taip pat mokėmės pritaikyti vienokią ar kitokią metodiką, perimtą iš kitų projektų. Viską čia sukūrė dalyviai. Be jų nieko nebūtų įvykę. Taigi apie idėjų trūkumą negali būti kalbos, priešingai, jaučiuosi įkvėptas naujiems projektams. Galbūt įjungiant dar daugiau dalyvių, ypač tokių puikių jaunuolių, kokių sutikau čia. 

N. B. Pritariu Georgijui, kad subūrėme nuostabią grupę, kuri dalyvavo užsiėmimuose, kurią pavyko sudominti. Mačiau, jog jiems tai buvo naudinga. Esu dėkingas kolegoms organizatoriams bei kolegoms grupių vadovams, kurie mums padėjo, nes be jų pagalbos, manau, nebūtų pavykę taip sklandžiai pravesti šių užsiėmimų. Bet man pačiam svarbiausias dalykas buvo šios programos "užsidegimas", nes kaip tik dabar ruošiu metodiką, kokie užsiėmimai yra įdomūs ir naudingi akliesiems. Čia pamačiau ir atradau naujų dalykų, gavau idėjų naujų projektų temoms kliūčių ir barjerų klausimu. 

- Kokią nuomonę susidarėte apie lietuvių grupę? 

N. B. Manau, tai fantastiška komanda! Ir tikrai taip nesakau, kad duodu interviu lietuviams. Tiesiog jie labai daug padėjo. Paprašiau lietuvių pagelbėti kelionėje į olą (tai Bulgarijoje esanti ola Ledinyk). Jie vedė akluosius, visuomet viskuo domėjosi užsiėmimuose, padėjo kitiems. Jie visi tapo mano draugais. Džiaugiuosi šia pažintimi - ji suteikė nemažai žinių apie Lietuvą. Galop dalyviai mums paliko labai gerą įspūdį apie Lietuvą. 

G. G. Atsižveldamas į savo didžiulę patirtį, gautą daugybėje projektų, išsakiau savo neišdildomus įspūdžius po lietuvių prisistatymo. Galiu tai tik pakartoti. Tai, žinoma, geriausia grupė čia. Ir ne tik šiame projekte. Pats rengiau daugiau nei dvidešimt projektų su savo šalies grupėmis, dalyvavau daugiau nei penkiuose šimtuose skirtingų projektų iš įvairių Europos šalių, bet niekada nemačiau tokio puikaus prisistatymo, kokį surengė lietuviai. Taigi, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visai lietuvių grupei už didelę paramą viso projekto metu, už nuostabų kūno kalbos užsiėmimą, už puikų tiek kiekvieno, tiek komandinį dalyvavimą. 

N. B. Dar norėčiau pridėti, jog lietuviai ypač domėjosi visais užsiėmimais ir skatino prisijungti kitus. Jie nebijojo kalbėti apie savo barjerus, apie tai, kaip reikėtų juos įveikti, taigi jie tikrai pagyvino visus užsiėmimus. Ir tai labai palengvino darbą man, kaip užsiėmimų vadovui. Ačiū, nes jūsų dėka viskas praėjo taip, kaip suplanuota. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]