RENGINIAI

PARODA, VERTA MONARCHO

Spalio 7 dieną Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) atidaryta fotografijų paroda "Accessibility". 

Paroda apie žmones su negalia "Accessibility" Lietuvos visuomenei pristatyta Švedijos karališkosios šeimos valstybinio vizito metu. Jos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Parodą pristato Švedijos institutas drauge su Lietuvos neįgaliųjų forumu. Kartu su 14 įvairią negalią turinčių žmonių iš Švedijos parodoje pirmą kartą demonstruojami septyni lietuvių portretai, įrodantys, kad negalia nėra neįveikiama kliūtis. Akliesiems šioje portretų galerijoje atstovauja jauna neregė Irma Jokštytė. Pristatant parodą fortepijonu skambino silpnaregė Lietuvos muzikos akademijos studentė Dainora Laukžemytė. 

Parodos pavadinimas "Accessibility" pažodžiui verčiant reiškia "Prieinamumo įgalinimas". Vertėjai, kiek pasukę galvas, tikriausiai, surastų skambesnį vertimą, bet šiuo atveju ne jis svarbiausias. Paroda dar kartą atkreipia dėmesį į fizinės, informacinės aplinkos, apskritai visų gyvenimo sričių prieinamumą, galimybę negalią turinčiam žmogui gyventi visavertį ir pilnakraujį gyvenimą. Savo tikslais ir nuostatomis paroda artima prieš keletą mėnesių asociacijos "Lietuvos neįgaliųjų forumas" parengtam leidiniui "Mitai apie savarankišką gyvenimą". Leidinys skirtas žmonių, gyvenančių globos įstaigose, nesavarankiškumui paneigti, bet gali būti naudingas ir akliesiems, gali tapti tam tikromis gairėmis rengiant ir įgyvendinant įvairius savarankiškam gyvenimui skirtus projektus. Leidinyje pateikiami dažniausiai paplitę mitai apie tariamą neįgaliųjų nesavarankiškumą ir nesugebėjimą gyventi savarankiškai ir tie mitai paneigiami. Skaitytojų dėmesį atkreipiame tik į vieną tokį mitą ir jį paneigiančią nuomonę. 

Mitas: gyventi savarankiškai - tai būti visiškai nepriklausomam. 

Faktas - niekas nėra visiškai nepriklausomas. Visiems mums vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu prireikia aplinkinių pagalbos, ir tai nepriklauso nuo to, turime neįgalumo "etiketę" ar ne. 

Ironiška, jog poreikis gauti tokius daugeliui savaime suprantamus dalykus, kaip emocinę paramą netekties atveju, pagalbą auginant vaikus, išmoką netekus darbingumo žmogui su negalia tampa jo nesavarankiškumo įrodymu. Savarankiškumas nepriklauso nuo fizinių ar protinių galimybių pasirūpinti savimi. Savarankiškumą užtikrina galimybė naudotis reikalingomis paslaugomis ir pagalba reikiamu metu. 

Žmonėms su negalia gyventi savarankiškai reiškia, kad namuose, darbe ir bendruomenėje jie turi turėti tokią pat galimybę rinktis, laisvę bei autonomiją, - kaip ir kiti piliečiai. Tai nereiškia, kad neįgalieji privalo "patys viską pasidaryti", tai reiškia, kad visa jiems reikalinga pagalba turi atitikti jų poreikius. 

"M. Ž." inf.