LASS LITERATŲ KŪRYBA

Vida MIKNIENĖ

Gyvenimo traukiniu 

Įsibėgėja traukiniai, 

Suūkę lekia pro bemiegę stotį. 

Jiems nevalia ilgai stovėti: 

Aplinkui tiek skvarbių akių - 

Jos ir sutinkant, ir palydint. 

Tie žodžiai paskubom tarti 

Nenugirsti, kažkaip pavydžiai 

Kiek stabtelėję - įsilies 

Į tą pašėlusį lėkimą. 

Kiti veidai pro šalį skries 

Ir žiburiai lyg akys mirkčios. 

O žvilgsniui atsakas svarbu, 

Tik greit, per greit nutolsta 

Atodūsiais ir laukimu 

Akimirka ši prieš kelionę. 

SLĖPYNĖS SILPNAREGEI 

Už seno ąžuolo - slėptuvėn 

Graudumo skonio ašarai, 

Žiemos ir vasaros atstumais 

Kaktomuša - atatupstai. 

Po ąžuolais - vaikystėn švintant 

Alyvoms šitaip žydint. 

Slėpynės su miglos išdaigom, 

Vaikystės kiemas - skrydis. 

Tylu slėptuvėse - tik uodui, 

Vorui tinkluose vartytis. 

Mes už save - taisyklės tokios - 

Nebežaidžiu - nepykit. 

* * * 

Ne vien tik duona gyveni! 

Ir vandeniu, šaltiniais šitaip gaiviai... 

Ir smilgų šiugždesiu - 

Taip švelniai švelniai. 

Ne vien tik duona gyveni! 

Ne vien nuo jos - sotumas alkstant. 

Ir jai, ir visa kam žemai lenkiuos, 

Rasotam žvilgesiui ir alksniams. 

KLASĖS AUKLĖTOJAI J. V. 
(pavėluota padėka) 

Po obelim pražydusia sutūpt kaip anuomet, 

Kaip anuomet, moksleiviškam klegėjime; 

Tikėjimu veržliu - jis liejas eilėmis, 

Klasės duris pravėrėme. 

Metų alėjomis - seniai po pamokų 

Rudenių lapų šūsnimis  

Išbraidžius ąžuolyno slėnius, 

Lyg stebuklu kalėdiniu - atlaidumu suskubt, 

Nuoširdumu pasidalint - nepradangint tylėjime. 

* * * 

Ant "biržos" pamatų senų, 

Mokyklos prieigose susiėję, 

Gvildenome draustas temas. 

Moksleivišku žingeidumu 

Pilkam maratone dienų žydėjome, 

Idėjomis, pamokomis, veikla po pamokų, 

Grūdais ir ašakom turtingi buvome - 

Į kraiteles vis dėjome. 

Suolo draugei Staselei 

Ak, šitos paslaptys! 

Pašnibždomis pasidalinta 

Jaunatviškaisiais flirtais, 

Meilės pirmosios paslaptimis. 

Seniai jau sugriauta 

Tosios draugystės piramidė, 

Žvakelės liepsnele, 

Graudu mintim. 

Gūdžiau - berankiojant žodžius 

Iš atminties pasėlių 

Po laiko širma, nuoskaudomis, 

Miražais, spalvomis, 

Moksleiviškomis išdaigėlėmis, 

Neištartu "sudie", skausmu 

Išsiskyrimo valandoj. 

ŽIEMA 

Ak, ir būta žiemų 

Čiuožta įmotės megztais sijonais 

Iš avies suveltų karšenų 

Nešvelnu, nemaloniai. 

Ak, ir siausta pūgų, 

Lig langinių sniegų, laukan šuoliais, 

Paknopstom, ligi pat pažastų 

Pataluos tuos lyg guoly. 

Prie žiemužių, prie tų, 

Prie motulės drobulių gėlėtų, 

Tesninga ligi pat ąžuolų 

Motušėlės glėby - saulėta. 

Prisiminimai 

It ant sparnų - mielojon Aukštaitijon, 

Sodybon - užarti takai. 

Atolais basnirčia it krikštui - 

Brydėj sušylant norais tais. 

Kur tie rytmečiai, ramūs prie klėties, 

Ir darbymečiai prie Raguvos. 

Pasėdėkim čionai, patylėkim - 

Jie dar virpa šiltuos delnuos. 

VAIKYSTĖS GATVELĖJE 

Gatvelė ta pati, akmenimis grįsta, 

Vaikystę basakoję šičia minta. 

Slaptajame svajonių perone 

Pradžių pradžia - iš ten ir mintys. 

Kankinančiai tas kerteles kapstyt - apeit, 

Po liepomis suspėt, kur ropinėta. 

Korėtai nuotaikai - saldiniais obuoliais, 

Pirštais smėlėtais - nesigėdint. 

Ak, ievomis, alyvomis - kvapais aistros, 

Nesikartot tais rytmečiais - rečitatyvui, 

Motyvui vaikiškam, nors aidesiui ar pašnabždom 

Gatvelėn ton, akmenimis pastypčiot tylint.