IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Šarūnė MEŠKUOTIENĖ

ĮSPŪDŽIAI IŠ LENKIJOS

Birželio 9-12 dieną 10 vyresniųjų klasių mokinių ir trys mokytojos iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) svečiavosi Lenkijoje, aklųjų licėjuje Liaskuose. Tai jau trečiasis vizitas. 

Liaskų aklųjų ugdymo centrą XX a. II dešimtmetyje įkūrė Elžbieta Rožė Čacka (Czacka), kuri savo apakimą priėmė kaip pašaukimą, ėmė globoti bei ugdyti neregius bei netrukus įkūrė aklųjų rūpybos draugiją. Po kelerių metų jos dėka atsirado seserų vienuolių pranciškonių Kryžiaus tarnaičių bendruomenė, kuri ir dabar globoja aklųjų ugdymo centrą Liaskuose. 

Liaskų aklųjų licėjaus ir mūsų centro bendradarbiavimas prasidėjo prieš keletą metų, kai abiejų mokyklų mokiniai ir mokytojai dalyvavo tarptautiniame projekte "Svarbūs Lietuvos ir Lenkijos žmonės". Kiekvienais metais LASUC ir Liaskų aklųjų licėjaus mokinių ir mokytojų grupės vyksta į svečius vieni pas kitus, susipažįsta su lankomo ugdymo centro veikla, bendrauja, aplanko miesto architektūrinius, istorinius paminklus, muziejus. Kiekvieną kartą vizito vyksta vis kiti vyresnių klasių mokiniai. Šiemet visa grupė buvo apgyvendinta rekolekcijų namuose (rekolekcijos - tai laikotarpis, kai atsitraukiama iš įprastinės veiklos, susitelkiama tik dvasiniam gyvenimui), kurie yra apjuosti gražaus parko, netrūksta tylos, pertraukiamos nebent paukščių čiulbėjimo ir varpų gaudesio, nes visai šalia įrengtoje koplytėlėje seserys susirenka maldos keletą kartų per dieną. Turėjome galimybę susipažinti su tikrai didelio (plotu bei ugdytinių ir darbuotojų skaičiumi) Liaskų aklųjų ugdymo centro veikla. Aplankėme Varšuvos senamiestį, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo visiškai sunaikintas, bet atkurtas pagal senuosius brėžinius, panaudojant senąsias plytas, todėl dažnai vadinamas "senas-naujas" senamiestis, grožėjomės nuostabiais Varšuvos fontanais. Lankėmės itin moderniai įrengtuose ir bent iš dalies akliesiems bei silpnaregiams pritaikytuose Sukilimo aukų, Žydų istorijos, Koperniko muziejuose. Aplankėme Varšuvos zoologijos sodą, grožėjomės sostinės vaizdais nuo universiteto bibliotekos stogo, kur įrengtas nuostabus, jaukus botanikos sodas. Buvome garso įrašų studijoje ir sužinojome, kaip kuriami garso takeliai filmams, kiek daug skirtingų garsų palydi vieną vos kelias sekundės dalis trunkantį veiksmą, kiek išmonės reikia konkrečiam garsui atkurti. Ypač smagu buvo mokiniams šnekučiuotis prie laužo, išmėginti anglų kalbos žinias, sužinoti apie bendraamžių gyvenimą ir visai netikėtai dalyvauti šoudauno turnyre. Visur mus lydėjo Liaskų aklųjų licėjaus mokytojai ir mokiniai, kurių atvykstant į LASUC laukiame jau šį rudenį. Toliau pateikiame keletą pačių keliauninkų minčių. 

* * * 

Nors jau praėjo antra diena Liaskuose, tačiau laikas bėga taip greitai, kad atrodo, jog atvažiavome visai neseniai. Didžiausi įspūdžiai - širdies plakimas karo muziejuje, Varšuvos senamiesčio vaizdai, fontanai ir braškių vakarėlis. Tikiu, kad šie nuostabūs prisiminimai liks ilgą laiką. (Oksana, IV gimn. kl.) 

Pirmą dieną Liaskuose buvo gan daug poilsio. Antrą dieną buvome karo muziejuje. Ten vaikščiojome tuneliais, matėme šovinius ir senus motociklus. Vėliau vaikščiojome po senamiestį ir matėme fontanus. Buvome filmų garso įrašų studijoje, sužinojome, kaip daromi garso efektai, tokie kaip žmogaus žingsniai, pistoleto šūvis ir kiti. Po paskaitos rinkome braškes ir labai linksmai leidome laiką. Valgėme tortą ir linksmai šnekėjomės. (Vilius, I gimn. kl.) 

Atvažiavome į Liaskus, įsikūrėme vienuolyno rekolekcijų namuose. Vakare visą laiką "blūdijome" ieškodami parduotuvės, kelio valgyklon ir atgal. Kitą dieną važiavome į karo muziejų. Buvo įdomu. Po to vaikščiojome po senamiestį. Geras oras ir pigūs ledai - viskas, ko reikia geram pasivaikščiojimui. Vėliau nuėjome prie fontanų. Jie labai įspūdingi ir įvairūs. Atradome fontanus, kurie trykšta virš galvos, taškėmės vandeniu, sušlapo netyčia ir kiti. Buvom nuvaryti nuo fontanų. (Martynas, I gimn. kl.) 

Šiandien yra trečia diena, kai mes Lenkijoj. Ši diena buvo labai smagi - buvau Koperniko muziejuje. Po to važiavome į Žydų muziejų. Po kiek laiko grįžome į Liaskus, valgėm vakarienę, ėjome prie laužo. Ši diena buvo labai linksma ir nuostabi. (Marija, III gimn. kl.) 

Ši diena buvo dar nuostabesnė. Tikrai reikėjo daug energijos - buvo parengta labai turininga dienos programa. Praleidau dieną ir turiningai, ir naudingai, ir linksmai, emocingai. Didžiausią įspūdį man paliko parkelio, kuris yra įsikūręs ant Varšuvos universiteto bibliotekos stogo, grožis. Taip pat Koperniko muziejus, sėdėjimas prie laužo su Liaskų licėjaus mokiniais. Dar ilgai prisiminsiu šoudauno žaidimą su vienu iš mokyklos mokinių. (Oksana, IV gimn. kl.) 

Paskutinė diena Liaskų miestelyje. Atsikėlę bei pavalgę išvažiavome į zoologijos sodą. Sodas buvo milžiniškas, palyginti su Kauno, todėl kai kuriems iš mūsų labai prastai buvo matyti gyvūnai. Vėliau grįžome pavalgyti, o po to išlėkėme į prekybos centrus apsipirkti. Vakare apie 18 val. mus vėl maitino prieš išvykstant. Tačiau vakarienė praėjo neįprastai: mes, mokiniai, buvom sugalvoję originaliai padėkoti mokytojams už kelionę. Nupirkome saldainių ir tris keraminius paukštelius. Juos įteikėme mokytojams prie vakarienės stalo. O po vakarienės išvažiavome atgal į Lietuvą. (Gžegožas, I gimn. kl.)