VIRŠELIS

 

J. BASTIEN - LEPAGE. AKLAS ELGETA


J. BASTIEN - LEPAGE. AKLAS ELGETA. Parašas po iliustracija

Prancūzų dailininkas Jules Bastien-Lepage (1848 - 1884) gimė Lotaringijos žemdirbių šeimoje Danvileryje. Vaikystę praleido kaime ir visam gyvenimui sugebėjo išsaugoti prisiminimus apie gimtąjį sodžių. Jo paveikslų personažai - žemiečiai: juos jis tapė tokius, kokius matė. Baigęs koledžą Verdene, būsimasis dailininkas įsidarbina pašte Paryžiuje. Tuo pačiu metu bando tapyti, lankosi Luvre - jį žavi Delakrua, Engro, Kurbe, Mane kūryba. Metęs tarnybą pašte, įstoja į žinomo akademinės krypties tapytojo A. Kabanelio dirbtuvę, kur įgyja piešimo įgūdžių. Ilgą laiką gyvena iš nedidelių uždarbių - daro iškabas, piešia reklamas. Savo darbus bando eksponuoti tuo metu populiariame Paryžiaus salone. Tapo sentimentalius alegorinius paveikslus, ilgą laiką neranda nei savo temos, nei savo stiliaus. Tik gyvenimo pabaigoje, grįžęs prie gerai pažįstamos kaimo tematikos, dailininkas sukuria brandžius tapybos darbus, tokius kaip "Šienapjūtė", "Bulvių rinkėjai", "Žana d'Ark". Didelę kūrybinę sėkmę dailininkui atnešė ir jo kurti portretai. Ypač didelį pasisekimą turėjo žymios prancūzų artistės Saros Bernar portretas. Sunki liga greitai išsekino tapytoją - jis mirė Paryžiuje būdamas 36 metų. 

Gyvenęs kaime, matęs sunkų žemdirbių darbą, pats jautęs nepriteklių, vėliau tapęs miestiečiu, dailininkas jautriai reagavo į skurdą kenčiančius vaikus ir suaugusius. Užuojauta - drobėse, kuriose vaizduojami vaikai: "Saulėta diena", "Londono batų valytojas", "Pakelės gėlės". Neabejingą žiūrovą palieka dailininko 1880 metais nutapytas paveikslas "Elgeta": išeinantį iš kaimo gryčios duoneliautoją su liūdesiu akyse palydi tarpduryje stovinti mergaičiukė. Dar liūdnesnį įspūdį palieka drobė "Aklas elgeta", kurioje pavaizduotas septynerių aštuonerių metų berniukas su nukaršusiu pudeliu. Vaikas sėdi atsirėmęs į namo sieną. Negailestinga vasaros saulė išsekino ir užmigdė mažąjį uždarbiautoją. Nemiega tik senas gauruotas keturkojis draugas, akylai saugantis skurdžią šeimininko mantą - nusiautus, daug kelių ir takelių numynusius batus, medinį lagaminėlį ir neregio lazdą. Rausvų atspalvių drobė dvelkia vasaros alsa ir giliu liūdesiu. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]