IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

MUZIKOS IR DAINOS PAVILIOTA

"Jau seniai Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitykla Vilniuje nebuvo tokia pilna, kaip tą atmintiną balandžio 29 dienos popietę. Tą dieną vyko visiems neregiams gerai pažįstamos, mielos ir brangios dainininkės Onos Matusevičiūtės, švelniai vadinamos Onute, kompaktinės plokštelės pristatymas. Onos balsas jau seniai skamba per radiją, koncertų salėse, bažnyčiose, bet plokštelę klasikinės muzikos gerbėjai gali paimti tik dabar", - taip 2004 metais buvo rašyta žurnale "Mūsų žodis" birželio mėnesio numeryje, straipsnyje "Onutės balsas jau plokštelėje". Tąkart apie atlikėją, solistę nuoširdžiai kalbėjo jau anapus išėjęs buvęs aklųjų muzikinio gyvenimo metraštininkas, gabių muzikų ugdytojas Juozapas Kairys. Su jam būdingu humoro jausmu pasakojo apie Onutės meilę muzikai nuo jaunumės, nelengvą muzikinį kelią į didžiąją sceną, skinamus laurus įvairiuose konkursuose bei festivaliuose, apie idėją išleisti solinę plokštelę ir sėkmingą dainininkės pasirodymą. Nuo šio įvykio praėjo daugiau kaip dešimt metų, solistės balsas vis dažniau skamba koncertų salėse, per radiją, televiziją. Apie ją rašo regioninė, respublikinė spauda. Onutės vardas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. O šiais metais apie ją sužinojo dar daugiau Lietuvos gyventojų. Onutė su aklųjų choru "Feniksas" dalyvavo televizijos TV3 projekte "Chorų karai", neregių kolektyvas pasirodė puikiai, tapo nugalėtoju. Dainininkė tikrai buvo matoma, išsiskyrė puikiu balsu ir nuostabia orientacija sprendžiant muzikines užduotis. Visas konkurso maratonas ir gegužės 3 dieną vykęs konkurso finalas ilgai išliks žiūrovų atmintyje. O šios vasaros pradžia - puiki proga dar kartą prisiminti nuostabios dainininkės gyvenimo kelią. Ji, malonaus tembro lyrinio soprano savininkė, švenčia gražią gyvenimo sukaktį. 

O. Matusevičiūtė gimė 1965 birželio 11 d. Švenčionėliuose (Švenčionių rajonas). Kai Onutei buvo ketveri metukai, tėvai su dviem mažamečiais vaikais persikėlė gyventi į Kauną. Sulaukusi septynerių, mergaitė pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje. Po poros metų nuo 1975 m. rudens mokslą tęsė Vilniuje naujai pastatytoje Aklųjų ir silpnaregių vidurinėje mokykloje. Čia besimokydama baigė ir Balio Dvariono vaikų muzikos mokyklą. Jau vidurinėje mokykloje išryškėjo puikūs muzikiniai gabumai. Dainavo įvairiuose meniniuose kolektyvuose ir ansambliuose, grojo keletu instrumentų, dažnai pasirodydavo scenoje. Kaip pati Onutė sako, jos muzikiniam polinkiui didelę įtaką turėjo ne tik pedagogai, bet ir šeima: "Močiutė buvo tas žmogus, geroji fėja, kuri sugebėjo ankstyvoje vaikystėje atskleisti dainos grožį ir perduoti ištisą dainų lobyną, o mama - visada šalia manęs, geroji mano mama." 

Nusprendusi pasirinkti muzikantės kelią O. Matusevičiūtė 1987 m. baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, fleitos ir vokalo klases. Kaip muzikė darbinę veiklą pradėjo 1983 metais Lietuvos aklųjų draugijos profesionaliame pučiamųjų instrumentų orkestre - grojo fleita. Kolektyvas paruošė daug ir įvairių programų, su koncertais keliavo po Lietuvą ir už jos ribų. Profesionali scena turėjo lemiamą įtaką tolimesnei karjerai. Būsimoji dainininkė šiame kolektyve grojo iki jo veiklos pabaigos - 1993 metų vasario mėnesio. Siekdama sukaupti didelį mokslo ir žinių lobyną ji studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1995 metais studijas sėkmingai baigė, įgijo dainininkės atlikėjos magistrės laipsnį. Nuo tų pačių metų pradėjo dirbti Muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetuose koncertmeisterių klasėje kūrinių iliustratore. Tai antrasis atvejis mūsų bendruomenės istorijoje, kai neregė dainininkė tapo muzikinių kūrinių atlikėja iliustratore. Pirmoji buvo garsi dainininkė, kamerinio dainavimo Lietuvoje pradininkė Beatričė Grincevičiūtė. 

O. Matusevičiūtė jau daugiau kaip dvidešimt penkerius metus aktyviai koncertuoja kaip atlikėja solistė, taip pat dažnai galima ją matyti scenoje su įvairiais muzikiniais kolektyvais, dideliais simfoniniais orkestrais. Solistė žiūrovų šiltai priimama Druskininkų tarptautiniame festivalyje "Vasara su Čiurlioniu". Susitikimų šimtai, gausybė festivalių, konkursų ir apžiūrų, puikių žiūrovų įvertinimų, gausybė padėkų, garbės raštų. Solistei vardinę padėką už koncertinę veiklą yra įteikęs ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. 

Solistei asmeniškai reikšmingi 1991 metai. Tų metų lapkričio 28 dieną ji tapo pirmojo Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso laureate. Onutė laimėjo Grand prix apdovanojimą, o ištikimoji ir ilgametė koncertmeisterė Ligija Janulevičienė (Richterytė) buvo pripažinta geriausia konkurso koncertmeistere. Šis kamerinio dainavimo konkursas kas penkeri metai vyksta Vilniuje, o konkurso nugalėtojai skelbiami garsios neregės dainininkės B. Grincevičiūtės gimimo dieną. Juose visada prisimenama ir pirmoji šio konkurso laureatė O. Matusevičiūtė. 

Onutė du kartus dalyvavo Čekijoje vykusiuose tarptautiniuose aklųjų ir silpnaregių muzikų profesionalų konkursuose. Abu pasirodymai buvo sėkmingi: 1994 metais pelnytas diplomantės vardas, po trejų metų laimėtas laureatės vardas. Įsimintinas ir prieš dvidešimt metų buvęs įvykis. Onutė ir koncertmeisterė Ligija buvo pakviestos koncertinės kelionės į Vokietiją. Per koncertinį turą jos surengė net keturiolika solinių koncertų per gana trumpą laiką. Onutė tą kelionę prisimena kaip nelengvą - visi koncertai vyko skirtingose vietose, reikėjo daug keliauti įvairiomis transporto priemonėmis, bet žiūrovai buvo nuostabūs ir po keleto kūrinių - nuovargio lyg nebūta. Liko neišdildomi įspūdžiai. Vokiečiai myli kamerinę muziką, negailėjo atlikėjoms aplodismentų, nuoširdžių emocijų ir padėkos žodžių. 

Solistės repertuare - šimtai įvairaus turinio ir žanro kūrinių. Mėgsta lietuvių kompozitorių ir lietuvių liaudies dainas. Jos repertuare svarbią ir labai prasmingą vietą užima sakralinė muzika. Ją mielai atlieka ne tik įvairių religinių švenčių metu, bet visada bent kelis kūrinius įtraukia į solinius koncertus. Onutė mielai atlieka ir neregių kompozitorių kūrinius: Prano Daunio, Antano Adomaičio, Juozapo Kairio ir kitų. Jos repertuare gausu pasaulinio garso klasikinės muzikos kūrinių. 

Viename prieš daug metų duotame interviu prasitarė, kad norėtų turėti savo kolektyvą. Ir ši jos svajonė tapo realybe - išsipildė. Ji turi savo kolektyvą ir net ne vieną, o du: vadovauja dviem moterų vokaliniams ansambliams - "Credo" ir "Purienai". Prieš dvidešimt metų, 1995 m. ankstyvą pavasarį, prie Kauno aklųjų ir silpnaregių centro susikūrė moterų vokalinis ansamblis. O. Matusevičiūtei buvo patikėta vadovauti naujam kolektyvui. Vadovei gana greitai pavyko suburti darnų kolektyvą - tikrai dainingas, nuoširdžias moteris. Vadovė didžiuojasi moterimis, tikromis dainos fanatikėmis, su kolektyvo narėmis nesudėtinga dirbti, mokytis naujų kūrinių, ruoštis koncertams, kurių tikrai nestinga. Netrukus ansamblis pasivadino "Credo" vardu, gausėjo koncertinių išvykų. Kolektyvas dalyvauja "Sidabrinių balsų" konkursuose, įvairiuose dainos festivaliuose bei konkursuose. Su kolektyvu parengė religinių giesmių Kalėdoms, Velykoms, Gavėniai. Gieda Mišiose ne tik Kauno, bet ir kitų miestų ar miestelių bažnyčiose. "Credo" atliekamų giesmių bei dainų klausėsi ir Katalikiškojo Prano Daunio fondo organizuojamų Aklųjų maldos dienų dalyviai. Šis kolektyvas kviečiamas ir laukiamas Vilniaus kongresų rūmuose, didelių ir mažesnių miestelių scenose. Kitas Onutės ansamblis iš Prienų "Puriena", pradėjęs veiklą 2008 metais, taip pat pelnė gražių įvertinimų, sulaukė pripažinimo. 

O. Matusevičiūtė turi ir pedagoginių gebėjimų - 1995-1999 metais solinio dainavimo pagrindų mokė Kauno silpnaregių mokyklos auklėtinę Rasą Misiukaitę. Gabi neregė moksleivė du kartus - 1996 ir 1998 metais - tapo televizijos vaikų ir moksleivių konkurso "Dainų dainelė" laureate. 

Onutė nuolatinė kasmetinių Lietuvos aklųjų maldos dienų dalyvė. Dažnai viena ar su kolektyvu gieda Mišiose, vargonuoja. Su pagarba ir nuoširdumu atsiliepia apie šio tradicinio renginio sumanytoją ir sielą - mons. Juozapą Antanavičių. Pasitaikius progai, nuoširdžiai išprovokuoja monsinjorą padainuoti kartu jo tokį mėgstamą romansą "Už tave už tave atiduočiau", o priedainį po Onutės rankos mosto jau traukia šimtai renginio dalyvių ir improvizuotas choras suskamba įspūdingai, pažadindamas pačius tyriausius žmogaus jausmus. 

Dainininkė apie gyvenime sutiktus žmones atsiliepia nuoširdžiai ir su pagarba. Galėtų vardinti šimtus vardų žmonių, su kuriais ilgiau ar trumpiau teko bendrauti, būti kartu. Tačiau jos gyvenime išskirtinę vietą užima dvi moterys. Pirmoji - ištikimoji jos mama ponia Monika, su Onute ją galima matyti ir kelionėse, ir koncertuose, ir bendraminčių būryje. Antroji - koncertmeisterė Ligija Janulevičienė, padėjusi žengti muzikinio gyvenimo keliu. Gražios sukakties proga linkime geros sveikatos, daug gražių ir prasmingų koncertų, ilgai nenutylančių žiūrovų aplodismentų bei ovacijų. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1915) Ona Vainikienė, LASS narė nuo 1997 metų, gyvena Šventosios kaime, Švenčionių rajone. 

Liepos 27 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1935) Irena Marija Kažukauskienė (Milvydaitė), aktyvi LASS narė, buvusi choro "Vilnius" dainininkė, Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja.