IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PEDAGOGAS, NOVATORIUS

Šiame straipsnyje norėtume papasakoti, tiksliau pasakius, prisiminti, buvusį pedagogą, ilgametį Kauno aklųjų mokyklos direktorių Antaną Baltramiejūną. Jeigu likimas būtų lėmęs, su juo kartu šių metų gegužės 22 dieną švęstume jo 90-metį, bet, deja, šią jubiliejinę sukaktį minėsime be šio vieno žymiausių Lietuvos tiflopedagogų. Aktyvus aklųjų organizacijos po Antrojo pasaulinio karo kūrėjas, Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos narys, aklųjų švietimo ir lavinimo propaguotojas mirė anksti, staiga, nesulaukęs nė 50 metų, bet paliko labai ryškų pėdsaką šalies aklųjų gyvenime. Apie šį žmogų rašyta įvairaus pobūdžio leidiniuose, periodinėje spaudoje, per Lietuvos radiją skambėjo kelios jam skirtos laidos. Jo rašytinis paveldas dažnai cituojamas mokslo ir populiariuose leidiniuose. Į istoriją visų pirma jis įrašytas kaip pedagogas novatorius ir Kauno aklųjų mokyklos direktorius, kuris šiai įstaigai vadovavo bemaž 15 metų. Jis buvo labai reiklus sau, ir visų pirma sau, aišku, ir pedagogų kolektyvui, stengėsi, kad moksleiviams su regos negalia būtų sudarytos deramos sąlygos normaliai gyventi ir mokytis tuo metu vienintelėje specializuotoje mokykloje Lietuvoje. Pats vaikystėje patyręs nemažai nepriteklių ir pokario sunkumų, stengėsi, kad vaikai nieko panašaus nepajustų, būtų apsaugoti nuo neigiamų emocijų. 

Buvę bendradarbiai ir mokiniai A. Baltramiejūną prisimena kaip labai padorų ir sąžiningą žmogų, mokyklos reikalams skyrusį daug laiko ir jėgų. Buvo veiklus ir iniciatyvus, gana griežtas ir principingas, bet teisingas. Jis neapsiribodavo darbo valandomis - dažnai jį mokykloje pamatydavo ir vėlyvą vakarą, ir per išeigines ar švenčių dienas. Su pedagogų kolektyvu stengėsi palaikyti draugiškus ir dalykinius santykius, jam labai patikdavo iniciatyvūs pedagogai, Baltramiejūnas neslopindavo gražių ir prasmingų sumanymų, priešingai, netgi skatindavo siekti gyvenime daugiau. Mokykloje buvo subūręs darnų ir gerą kolektyvą. Pedagogus ragino papildomai studijuoti ar savarankiškai gilinti tiflopedagogikos ir tiflopsichologijos žinias. Mokykloje dirbo nemažai žmonių, gavusių ne sovietinį išsilavinimą - jie mokslus buvo baigę prieš Antrąjį pasaulinį karą nepriklausomoje Lietuvoje. Baltramiejūnas nebijojo priimti į darbą žmonių, ne visada lojalių sovietinei valdžiai, įdarbindavo net nukentėjusių nuo represijų. O valdžios ar saugumo struktūroms pradėjus domėtis tokiais asmenimis, stengdavosi juos apginti ir apsaugoti. Tą tikrąją žmogišką dvasią, ne išorinę, ne pompastišką sovietinę, jausdavome ir mes, moksleiviai, ypač jau vyresnėse klasėse. Kartais labai laisvai diskutuodavome įvairiais politiniais klausimais, kartais vyresniems moksleiviams buvo paskaitoma nelegali literatūra. Direktorius tai žinojo, bet buvo kažkoks nerašytas įstatymas pasitikėti vieniems kitais - pedagogais ir vyresniais mokiniais. Šių eilučių autorius prisimena, kaip per pamokų ruošą auklėtojas Simonas Besigirskas būreliui moksleivių rusiškai skaitė sovietų valdžios uždraustą Aleksandro Solženicino knygą "Archipelag gulag". Aišku, daug moksleivių apie tai nieko nežinojo - jiems tuo metu tiesiog ne viskas buvo atskleidžiama. 

Dabar - keli žymaus neregių pedagogo biografijos štrichai. Antanas Baltramiejūnas gimė 1925 m. gegužės 22 d. Panevėžio apskrityje, Gustonių kaime. Vaikystėje patyrė nepriteklių, pradėjo silpti regėjimas, vyresniame amžiuje visiškai apako. 1932 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1944 m. baigė 8 klases, taip pat išmoko pynėjo amato. Paragintas aklųjų organizacijos po Antrojo pasaulinio karo kūrėjo, poeto Antano Jonyno, 1944-1946 metais dirbo Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro pirmininko pavaduotoju. Būrė šalies akluosius į vieningą organizaciją. Nuo 1946 m. rudens pradėjo mokytis darbininkų fakultete prie Kauno universiteto. Sėkmingai jį baigęs 1948 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953 m. institutą baigė, grįžo į Kauną, buvusią savo mokyklą. Kauno aklųjų mokykloje pradėjo dirbti mokytoju. 1955 metais buvo paskirtas mokymo dalies vedėju, o nuo 1960 m. jam patikėtos mokyklos direktoriaus pareigos. Šiame darbe atsiskleidė visas A. Baltramiejūno, gabaus administratoriaus, pedagogo, aklųjų švietimo teoretiko, talentas. Įžymus pedagogas, ilgametis šios mokyklos matematikos mokytojas Jonas Valantinas yra pasakęs: "Baltramiejūnui, kaip vadovui, aklųjų mokykla buvo per mažas objektas. Jis buvo ryžtingas, valingas, turėjo begalinę perspektyvos nuojautą." ("Mūsų žodis", 2000, Nr. 5, p. 20). Mokyklos direktoriumi dirbo iki pat mirties, 1975 m. vasario 15 d. staiga sustojo širdis. Ypač dideli rūpesčiai gulė ant direktoriaus pečių statant naują aklųjų ir silpnaregių mokyklą Vilniuje (dabar - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras - LASUC). Tų metų rugsėjo pirmąją turėjo būti užbaigti visi statybos darbai, turėjo atverti duris naujoji mokymo įstaiga, taigi didelis darbų krūvis tikrai alino sveikatą. Rugsėjo pirmosios iškilmės vyko be šio didelio naujosios mokyklos atsiradimo iniciatoriaus ir pagrindinių darbų koordinatoriaus. 

A. Baltramiejūnui vadovaujant Kauno aklųjų internatinei mokyklai, pagerėjo moksleivių gyvenimo sąlygos, buvo išspręsta moksleivių maitinimo problema. Gabūs mokyklos absolventai sėkmingai tęsė mokslus, studijavo įvairiose aukštosiose mokyklose bei universitetuose. Mokykla buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tuometinėje Sovietų sąjungoje jos pasiekimai buvo gerai įvertinti, kai kurios mokyklos kauniečių sukauptą darbo patirtį taikė savo mokyklose auklėdamos ir lavindamos vaikus. Jo mokyklos auklėtiniai garsėjo meniniais ir sportiniais pasiekimais. 

Per 23 pedagoginio darbo metus Baltramiejūnas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos aklųjų ir silpnaregių švietimo sistemoje. Vos pradėjęs dirbti mokykloje, ieškojo naujų darbo formų, rinko ir išsamiai studijavo panašių mokyklų sukauptą darbo patirtį. Reformas vykdė tik gerai apgalvojęs. Mokykloje buvo vykdomas ir praktinis tiriamasis darbas. Suburta pedagogų entuziastų grupė nagrinėjo moksleivių ugdymo ir lavinimo praktinius bei teorinius klausimus, apibendrintas išvadas rekomendavo taikyti pedagoginiame darbe. Šiaulių pedagoginiame institute pradėjus ruošti tiflopedagogus, A. Baltramiejūnas studentams skaitė paskaitas aklųjų švietimo klausimais. Paskaitos dažnai buvo iliustruojamos ir paremtos darbo patirtimi, sukaupta Kauno aklųjų mokykloje. Mokslinėse konferencijose skaitė pranešimus įvairiomis tiflopedagogikos temomis. Periodinėje spaudoje yra palikęs reikšmingų straipsnių. Po jo mirties, 1977 metais, Lietuvos aklųjų draugijos leidykla brailio raštu išleido A. Baltramiejūno straipsnių ir kalbų rinkinį "Naujų ieškojimų keliu". 

Be pedagoginio darbo, Baltramiejūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos veikloje. Iki pat mirties buvo vienas veikliausių LAD centro valdybos prezidiumo narių, svarstant įvairius klausimus visada atidžiai įsigilindavo į problemą, turėdavo savo nuomonę, ją argumentuotai stengdavosi išdėstyti. Trisdešimt metų šis žmogus su kolegomis sprendė aktualius Lietuvos aklųjų gyvenimo ir veiklos klausimus. Ypač didelį dėmesį skyrė aklųjų švietimui: būdamas Švietimo komisijos pirmininku, rūpinosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikais, bet ir suaugusių aklųjų švietimu, Suaugusių aklųjų vakarinės mokyklos įkūrimu. Jam teko garbė vadovauti ir aklųjų organizacijai. 1952 m. vasario rugsėjo mėnesiais, būdamas studentas, ėjo LAD centro valdybos pirmininko pareigas. Nusprendus leisti neregių organizacijos mėnesinį žurnalą, Baltramiejūnui buvo patikėta organizuoti leidybą. 1959-1961 m., nenutraukdamas pedagoginio darbo, A. Baltramiejūnas buvo žurnalo "Mūsų žodis" pirmasis vyriausiasis redaktorius. Jam vadovaujant buvo išleisti žurnalo pirmieji septyni numeriai. 

A. Baltramiejūnas pasižymėjo erudicija, santūrumu bei darbštumu. Jo asmenybė darė didelį įspūdį ir pedagogams, ir moksleiviams, ir aplinkiniams. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 11 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1965) Ona Matusevičiūtė, dainininkė, moterų vokalinio ansamblio "Credo" vadovė. 

Birželio 21 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1930) Valentinas Vytautas Toločka. Pasak V. V. Toločkos, tikrasis jo gimtadienis yra gegužės 21 d. Toločka - socialinių mokslų daktaras, spaudos darbuotojas, tiflobibliografas, poetas. 

Birželio 25 d. - prieš 60 metų (1955) Kauno aklųjų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą - penkiems moksleiviams buvo įteikti brandos atestatai. 

Birželio 25 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1940) Tomas Giniotis, LASS veikėjas, VšĮ Panerių biurų centro direktorius.