RENGINIAI

Brigita NARMONTAITĖ

TIKRIEJI PAVASARIO VYTURIUKAI

Štai ir išaušo dar vienas pavasaris - paukščių parskridimo metas. Neaplenkė jis ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC), tik į jį balandžio 30 dieną parlėkė kitokie muzikos paukščiai - tikrieji pavasario vyturiukai. Iš tiesų tą nuostabią dieną vyko jau tradicija tapęs aštuntasis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos konkursas "Vyturiukai 2015". 

Dalyvių gausa šis konkursas neišsiskyrė: nesulaukėme svečių iš Liaskų ar Vroclavo, neatvyko jie net iš Visagino, Jurbarko ar Šiaulių, tačiau ir nedidelis jų būrys turėjo kuo nustebinti. Nuo pat koncerto pradžios visus žavėjo kauniečiai: Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro folkloro ansamblis "Piemenėliai", Kauno pirmosios vaikų muzikos mokyklos solistai ir kiti artistai. Labiausiai nustebino folkloro grupė, tiesiog scenoje surengusi tikrą piemenų pavasario šventę su dainomis, šokiais ir žaidimais. Netrūko ir juokų, erzinimų, pasakų. Su liaudies dainomis ir net kanklėmis atvyko ir kiti atlikėjai iš Kauno bei Klaipėdos. Nors būta techninių nesklandumų (trūko mikrofonų, ne visada laiku buvo paleidžiamos fonogramos dainininkams), išgirdome daug puikių kūrinių - nuo liaudies dainų apie neklusnų oželį ar vilko vestuves iki pačių atlikėjų sukurtų, šiuolaikiškų. Teko ir į pasaką nukeliauti kartu su skaitove iš Klaipėdos Vilte Stelingyte - tai buvo Rimanto Černiausko "Slieko pasaka", iš kurios taip nesinorėjo grįžti. Bet grįžti mus privertė ne šiaip sau vyturiukas. Net nedrįsčiau jo vadinti vyturiuku - scenos erelis Mindaugas Dvylaitis, dabar jau Juozo Gruodžio konservatorijos studentas. Jis atliko dvi dainas: Algimanto Raudonikio ir Jono Strielkūno "Kur balti keliai" ir lietuvių liaudies "Aš bernužis bernužėlis". Dainuodamas pastarąją ne vieną iš mūsų užkėlė ant žirgo, lyg iš tikrųjų būtų jojęs su mumis pas mergelę. 

Kaip atsvarą atvykėliams puikią programą parengė ir vietiniai vyturiai - LASUC mokiniai. Nors nei liaudies dainų, nei savo sukurtų kūrinių neparodėme, tikrai turėjome kuo pasigirti. Su bene jauniausios mūsų mokyklos solistės Olgos Briliovos daina persikėlėme į pasaką apie skraidančius dramblius, vėliau Deimantės Reinytės buvome nuskraidinti į Neapolį su "Santa Lucia", net šokį parodėme. Bet labiausiai žiūrovus sujaudino skaitovės Oksanos Dobrovolskajos deklamuoti eilėraščiai, pranokę raiškųjį Viltės Stelingytės skaitymą. Tačiau toks įspūdis buvo, kol LASUC teatro studija "Akiniai" neparodė poetinės kompozicijos "Dukart du - keturi (ne!)", paremtos tikrais aktorių gyvenimo įvykiais. Šis spektaklis ne vieną ašarą išspaudė ne tik žiūrovams, bet ir pačiai pagrindinei veikėjai. Prieš jį nublanko Raigardo Daragano ir Vytauto bei Pauliaus Lėverių skambinimas fortepijonu, solistų ir choro dainavimas. 

Iš tiesų nė vienas artistas, nė vienas atliktas kūrinys nenublanko, tik prieš komisijos sakalus ir erelius vieni jaunieji atlikėjai buvo drąsesni, kiti labiau jaudinosi. O šiaip konkursas buvo tikrai puikus, įdomių atlikėjų ir kūrinių netrūko.