IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

NEUŽMIRŠTAS ABELIS VILIS


Šiais metais sukanka 500 metų, kai gimė Abelis Vilis, prūsų raštijos kūrėjas, vertėjas, protestantų dvasininkas. Jo vardas nepamirštas iki šiol: jį cituoja mokslininkai, viso pasaulio kalbininkai, nagrinėjantys senąsias pasaulio kalbas, ypač tie, kas domisi baltų kalbomis. Protestantų dvasininko vardas įtrauktas į pasaulio enciklopedinius leidinius bei žinynus. Didelį dėmesį jam skiria ir Lietuvos akademinė bendruomenė. 

Abelio Vilio palikimas - iš vokiečių kalbos verstas Martyno Liuterio "Mažasis katekizmas", vadinamasis "Enchiridionas" - 1561 metais išleistas prūsų kalba. Kiek buvo atspausdinta egzempliorių Karaliaučiaus Johano Daubmano spaustuvėje, nėra žinoma, bet pagal to meto analogiškus leidinius galime manyti, kad galėjo būti apie 200 knygų. 

Vienas žinomiausių Lietuvos kalbininkų, žymiausias prūsų kalbos specialistas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mažiulis (1926 - 2009) prieš penkiasdešimt metų išleido mokslinį darbą "Prūsų kalbos paminklai". Tarp kitų prūsų raštijos paminklų daug vietos skyrė ir Abelio Vilio palikimui. Pirmą kartą lietuviškame leidinyje pateikė iki šių dienų išlikusių aptariamo katekizmo puslapių fotokopijas. Profesorius teigia, kad jam žinomi du šio katekizmo egzemplioriai, saugomi Vokietijoje: vienas Tiubingeno valstybinėje bibliotekoje, kitas - Drezdeno bibliotekoje. Apgailestavo, kad prapuolė iki Antrojo pasaulinio karo Karaliaučiaus valstybiniame archyve saugotas visas 134 puslapių katekizmo egzempliorius, kuriame buvo kunigaikščio Albrechto vokiška prakalba, vertėjo Abelio Vilio dedikacija Prūsijos kunigaikščiui, vokiečių ir prūsų kalbomis parašytas pamokymas, kaip reikia tinkamai skaityti prūsišką tekstą. Šis tekstas užima daugiau kaip 100 puslapių, leidinio pabaigoje pateikti jungtuvių ir krikšto formuliarai. Profesorius V. Mažiulis pastebi, kad A. Vilio nepakankamas prūsų kalbos mokėjimas ir pats katekizmo vertimas nėra labai kokybiški, padaryta klaidų, tačiau mokslininkas teigia: "Katekizmas savo kalba visgi nėra prastesnis už kitus du katekizmus. Atvirkščiai, šis sembų tarmės paminklas (jo ir rašyba, palyginti, gera) yra labai svarbus, pirmiausia, savo apimtimi (didžiausias prūsų kalbos paminklas) ir ypač dėl to, kad nurodomas kirčiuotų skiemenų ilgumas." 

Skaitytojams gali kilti natūralus klausimas, kodėl kalbame apie praėjusių laikų Prūsijos žmogų. O priežastis gana paprasta, kalbant šių dienų terminais, jis būtų mūsų bendruomenės narys, nes turėjo regėjimo problemų. 

Apie Abelio Vilio (vokiškai - Abel Will) gyvenimą duomenų liko nedaug. Rašytiniai šaltiniai ganėtinai skurdūs, fragmentiški. Žinoma, kad jis gimė 1515 metais Prūsijoje, netoli Karaliaučiaus, 26 kilometrai į šiaurės vakarus - Pabėtuose (vokiškas vietovės pavadinimas - Pobethen, dabar - Romanovo). Žinoma, kad Vilių giminė Pabėtuose jau tikrai gyveno nuo XVI a. pačios pradžios. Nuo 1542 metų evangelikų liuteronų dvasininkas kunigavo gimtuosiuose Pabėtuose. 1544-1545 metais studijavo Karaliaučiaus universitete. Mokėjo keletą kalbų, pamokslus sakė ir prūsų kalba, t. y. sembos tarmės Pabėtų apylinkės šnekta. Kurį laiką kaip protestantų sektos narys buvo pripažintas klaidatikiu ir 1554 metais trumpai kalintas.  

Vėliau, Prūsijos hercogo Albrechto Brandenburgiečio rūmų pamokslininko Johanno Funko rekomenduotas, į prūsų kalbą pradėjo versti M. Liuterio "Mažąjį katekizmą" ("Enchiridioną"). Tuo metu labai stengtasi, kad tikėjimo žodis kuo labiau paplistų tarp žmonių ir būtų suprantamas visiems jų gimtąja kalba. Evangelikai liuteronai rūpinosi, kad katekizmas būtų verčiamas į įvairias kalbas, kuriomis tuo metu buvo kalbama Prūsijoje ir už jos ribų.  

Žinoma, kad A. Vilio regėjimas buvo silpnas, gyvenimo pabaigoje Vilis visiškai apako. Verčiant katekizmą jam padėjo raštingas prūsų baudžiauninkas Paulius Mėgotas, kuris mokėjo prūsų, lietuvių, kuršių ir vokiečių kalbas. Yra likęs įdomus dokumentas, liudijantis to meto situaciją. Kai valstiečio savininkas P. Mėgotą prispaudė prie baudžiavos darbų, A. Vilis, norėdamas atgauti pagalbininką, rašo skundą savo bičiuliui J. Funkui, dirbusiam pas valdovą, kad šis tarpininkautų ir kad vertėjas atgautų tokį reikalingą prūsų valstietį. Taip, padedant Pauliui Mėgotui, iš vokiečių į prūsų kalbą buvo išverstas M. Liuterio "Mažasis katekizmas". 1561 m. Karaliaučiaus spaustuvėje buvo atspausdintas leidinys, kurio visas pavadinimas - "Daktaro Martino Lutherio mažasis katekizmas vokiškai ir prūsiškai".  

Daugiau biografinių duomenų neišaiškinta. Gyvenimo pabaigoje, visiškai apakęs, Vilis negalėjo atlikti klebono pareigų. Apsigyveno Karaliaučiuje ir Lyvenikės ligoninėje praleidęs paskutines dienas apie 1575 metus mirė. 

Abelis Vilis žinomas kaip pirmasis mūsų krašto, Mažosios Lietuvos neregys, dirbęs intelektualų darbą su reginčiu pagalbininku. Be to, jis pirmas aklasis, paminėtas istoriniuose šaltiniuose. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Kovo 2 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1965) Ina Sungailienė (Gončerova). Ji dirba integruotai Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bibliotekoje. 

Kovo 11 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1925) Kostas Bankauskas, ilgametis Lietuvos aklųjų draugijos veikėjas, ilgametis Kauno tarprajoninės valdybos pirmininkas (mirė 2011). 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]