NAUJOS KNYGOS |
PORTRETO MĮSLĖS |
Praėjusių metų gruodžio pradžioje Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus (LDM) paveikslų galerijoje, pristatytas neregiams skirtas reljefinis dailės kūrinių katalogas "Pažinti meną pojūčiais: Lietuvos dailė XVI a. - XX a. pr.". Kataloge pateikiama 16 LDM esančių paveikslų reljefinių atvaizdų - 15 garsių Lietuvos didikų portretų ir vienas bundančios gamtos peizažas. Prie kiekvieno atvaizdo yra tekstai brailio raštu tiek apie patį, muziejuje esantį originalų paveikslą, tiek apie reljefinį atvaizdą: nusakoma, kas ir kaip jame vaizduojama. Neregys, skaitydamas aprašą, gali savarankiškai tyrinėti reljefinį atvaizdą: jo visumą, atskiras detales, mokytis skaityti į dvimatę erdvę perkeltus trimačius pavidalus. Gerai apgalvota katalogo struktūra leidžia juo patogiai naudotis: bendra informacija apie paveikslą pateikiama prieš reljefinį jo atvaizdą, patys atvaizdai, atsivertus knygą, visada būna kairiojoje jos pusėje, dešiniojoje - atvaizdo aprašymas, skirtas neregiui, kad vaizduojamą objektą būtų lengviau suprasti. Katalogą išleido VšĮ "Brailio spauda" 50 egz. tiražu, tad visi norintys jį galės gauti viešosiose įstaigose: muziejuose, Lietuvos aklųjų bibliotekoje ar jos filialuose, aklųjų ir silpnaregių mokyklose. Taigi neregys katalogo paveikslų reljefinius atvaizdus gali tyrinėti savarankiškai pačioje galerijoje, mokykloje, bibliotekoje ar tiesiog namuose. LDM paveikslų reljefinis katalogas - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centro bendradarbiavimo rezultatas. Kartu tai naujas programos "Pažinti meną pojūčiais", vykdomos nuo 2000 metų, etapas. Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo katalogo pristatymo, 2015-ųjų pradžioje, mintimis apie jį paprašėme pasidalinti vieną iš projekto autorių - LDM meno pažinimo centro vadovę Nidetą Jarockienę. Ji sakė: "Katalogas nėra baigtinis. Jeigu projektas bus remiamas, gali būti išleistos ir antra, ir trečia jo dalys. Tačiau kad geriau suprastume, kodėl ir kaip jis atsirado, turime bent šiek tiek grįžti į praeitį. 2000 m. LASS kartu su Lietuvos dailės muziejumi pradėjo vykdyti ilgalaikę meno prieinamumo programą. Tais pačiais metais iš Prancūzijos atkeliavo pirmoji taktilinė paroda "Nuo Lespiugo Veneros iki Rodeno Mąstytojo". Po kelerių metų Lietuvos žiūrovams pristatyta dar viena taktilinė paroda iš Prancūzijos "Pajuskime gamtą drauge su Sezanu". Paroda sulaukė didelio susidomėjimo ne tik tarp regėjimo negalią turinčių žmonių. Po jos pradėjome mąstyti, kad panašius projektus ar edukacines programas galėtume rengti ir savo jėgomis. Atsirado pirmoji lietuviška liečiamoji paroda "Liečiu - matau". Tai buvo pirmas kartas, kai ėmėmės tokio darbo: kvietėmės įvairių sričių menininkus - skulptorius, stiklo meistrus, tekstilininkus, keramikus. Paroda buvo atidaryta 2004 m. rudenį. Paroda mobili, nuolat keliaujanti, jau eksponuota daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Nors sukurta prieš dešimtmetį, sėkmingai veikia iki šiol. Praėjusių metų pabaigoje ji dar kartą eksponuota "Litexpo" rūmuose vykusioje mugėje "Mokykla-2015". Vėliau gimė mintis parengti liečiamąją parodą, skirtą vienam kuriam Lietuvos menininkui. Šitaip atsirado "Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis. Zodiakas." Atidarymas - 2009 m. Nacionalinėje dailės galerijoje. Paroda taip pat keliaujanti, tačiau joje daug įvairios įrangos, kuri dėvisi, genda, nepatogi transportuoti. 2014 m. kreipėmės į LASS - siūlėme akliesiems ir silpnaregiams pritaikyti Vilniaus paveikslų galerijos ekspoziciją. Buvo parengtas projektas, pateiktas Lietuvos kultūros tarybai. Gavome finansavimą, pradėjome dirbti. Būtina atkreipti dėmesį, kad yra sukurtas ne tik katalogas "Lietuvos dailė XVI a. - XX a. pr.", bet ir speciali programa planšetiniams kompiuteriams. Tai maždaug šešiasdešimties LDM Vilniaus paveikslų galerijoje esančių kūrinių garsinis komentaras ir pačių kūrinių elektroninės versijos. Žmogus kompiuteryje gali pasididinti skaitomą tekstą, norimą paveikslą ar atskiras jo dalis. Žinoma, tai tik nedidelė dalis to, ką šiuo metu galerijoje galime pamatyti. Todėl 2015 m. projektą ketiname tęsti. Viskas priklausys nuo to, ar gausime finansavimą ir kiek gausime. Galima išleisti ir antrą, ir trečią katalogo dalį. Dabartinis projektas turi vieną svarbią ypatybę, kurios neturėjo ankstesnės parodos: jis nėra specialiai kurtas orientuojantis į regėjimo negalią turinčius žmones. Reljefiniame kataloge randame tuos pačius paveikslus, kurie kabo ir Vilniaus dailės galerijoje. Taigi katalogas tarsi pratęsia galerijos ekspoziciją, kita vertus, Lietuvos dailės vertybes pateikia akliesiems prieinama forma. Reljefinis katalogas yra integrali šioje galerijoje esančios ekspozicijos dalis, o ne kažkoks išskirtinis produktas, kurtas tik akliesiems. Be to, kaip minėjau, visada yra galimybė katalogą tęsti, pildyti." Kataloge esančių reljefinių atvaizdų autorė - menotyrininkė Diana Raudonienė. Ji lytėjimui pritaikė 15 garsių lietuvių didikų portretų ir vieną bundančios gamtos vaizdą. Pasakodama apie savo darbą menotyrininkė nebuvo labai iškalbinga: "Jau katalogo pristatymo metu sakiau, kad esu pagijusi nuo perdėto entuziazmo, kad lytėjimas gali beveik atstoti regėjimą, kad liesdamas neregys gali pažinti pasaulį taip gerai, kaip regintysis jį pažįsta akimis. Paveikslus reikia mokytis skaityti kaip ir rašytinį tekstą. Tik tą "abėcėlę" regintieji išmoksta labai anksti beveik nesąmoningai, specialiai jos nesimokydami. Akliesiems, priešingai, - jos reikia mokytis. Esu mačiusi nemažai reljefinių atvaizdų - visokių sovietinių vadų ir kosmonautų portretų, akliesiems gamintų prieš keliasdešimt metų. Mano supratimu, tai ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, juo labiau, kad ir technologijos yra patobulėjusios, esama daugiau ir įvairesnių galimybių. Rengdami katalogą pasirinkome vakuminę reljefinių atvaizdų gamybos technologiją. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre yra aparatas, galintis atvaizdus gaminti tokiu būdu. Reljefas iš plastmasės lapo tarsi išauginamas, jį "auginant" galima labiau išryškinti paveikslo visumą ar atskiras detales. Kad gautum norimą reljefą, reikalingas parengiamasis darbas. Visą šį darbą atlikau rankomis: žirklėmis iškirpdavau atskiras portretų dalis, jas klijuodavau ir tik tada, kai portretas būdavo baigtas popieriuje, ant jo tiesdavau plastmasės lapą ir viską dėdavau į aparatą. Kai kurie kolegos vėliau sakė, kad buvo galima pasirinkti ne tokį ilgą ir ne tokį varginantį būdą. Gal ir taip, bet norėjau kiekvieną portretą liesti savo rankomis pati. Nenorėjau serijinės gamybos. Sunkiausia turbūt buvo rasti "aukso vidurį" tarp portreto autentiškumo ir neregio galimybių. Nenorėjau reljefinio atvaizdo apsunkinti nereikšmingomis detalėmis, kita vertus, norėjau išlaikyti paveikslo autentiškumą, kad tai vis dėlto būtų konkretaus žmogaus, o ne kažkokio anonimo portretas". D. Raudonienė jau daug metų nuosekliai ir sistemingai gilinasi į reljefinių atvaizdų suvokimo procesą, jų gamybos technologijas, yra sukaupusi daug patirties, kaip šie klausimai sprendžiami Vakarų Europos šalyse ar atskiruose jų muziejuose. Apie tai su ja artimiausiu metu dar pasikalbėsime, o dabar skaitytojams siūlome D. Raudonienės aptiktą ir iš anglų kalbos išverstą rumunų kilmės anglų skulptoriaus Paul Neagu "Liečiamojo meno manifestą", skelbiantį kiek kitokį požiūrį į vizualų pažinimą ir vaizduojamąjį meną, nei iki šiol buvome įpratę girdėti.
Liečiamojo meno manifestas 1. Akis yra nuvargusi, iškrypusi, paviršutiniška, jos kultūra yra išsigimusi, degradavusi ir pasenusi, suviliota fotografijos, kino, televizijos. 2. Akis praranda savo svarbą estetinio suvokimo procese ir tenkinasi antriniu vaidmeniu. 3. Menas turi atsisakyti vien vizualios estetikos, jei nori išlikti, ypač kaip plastinis menas, - jis turi judėti organiškos ir vieningos estetikos link, kuri naudos gaivias, grynas jusles. 4. Tebūna vienas visuomeninis liečiamasis menas, per kurį visos juslės - rega, lyta, uoslė, skonis - papildys ir sunaikins viena kitą taip, kad žmogus galės turėti objektą kiekviena jusle. 5. Dešimčia savo pirštų, poromis ir gleivinės membranomis galite priimti daiktus geriau, pilniau nei tik dviem akimis. 6. Šios idėjos yra neatskiriamai susietos su nuostata, kad menas turi funkcionuoti socialiai, tačiau niekada ne vulgariai natūralistiškai. 7. Liečiamasis menas yra naujas džiaugsmas akliesiems, tuo pat metu gerai matantiems jis yra išsami trimatė studija.
Edinburgas, 1969
Parengė Alvydas VALENTA [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |