NEREGYS DARBO RINKOJE

NORINTIEMS ĮSIDARBINTI

Darbas yra ne vien tik pragyvenimo šaltinis. Tai viena iš daugelio savęs realizavimo formų. Kaip žinoma, šiais laikais įsidarbinti nėra paprasta. Ypač tai sunku padaryti žmonėms, turintiems regos negalią. Nors esama sunkumų, nemažai neregių randa savo nišą darbo rinkoje. Vieni dirba valstybiniame sektoriuje, kiti - privačiame, treti - pasinaudoję subsidija, skirta darbo vietai įsteigti, pradeda savo verslą. 2013 metų duomenimis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje (LASS) buvo 2537 darbingo amžiaus žmonės, iš jų dirbo 871. Savo verslą turėjo 54. LASS viešosiose įstaigose dirbo 80, kitose viešosiose įstaigose - 180 žmonių su regos negalia. 24 neįgalieji ūkininkavo. 

"Mūsų žodžio" skaitytojams pateikiamas naujas rašinių ciklas - "Neregys darbo rinkoje". Šiais rašiniais bus siekiama susiorientuoti painiose darbo paieškose, supažindinti su teisės aktais, kuriuose yra reglamentuoti darbo santykiai, išsiaiškinti žmonių, turinčių regėjimo negalią, galimybes darbo rinkoje. Bus padrąsinti teigiamais įsidarbinimo pavyzdžiais tie, kurie abejoja savo galimybėmis. 

Ieškant darbo ar steigiant savo verslą svarbiausia žinoti įstatymus, reglamentuojančius darbo santykius. Dar senovės romėnai teigė: įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Apie savo verslo sukūrimo, darbo vietos subsidijavimo, įsidarbinimo privačiose ar socialinėse įmonėse galimybes bei lengvatas, priklausančias dirbantiems neįgaliesiems ar auginantiems neįgalius vaikus, "Mūsų žodžiui" pasakoja teisininkas Giedrius Stoškus. 

"M. Ž." Ar neregys, silpnaregis ieškodamas darbo turi galimybę rinktis? 

G. S. Kiekvienas iš mūsų turime galimybę rinktis. Pirmiausia - profesiją, o vėliau - ir darbo formą. Pagrindinės yra dvi: dirbti samdomą darbą privačiame ar valstybiniame sektoriuje arba imtis savo verslo. Šio verslo formą taip pat pasirenka pats žmogus. Vieni steigia individualias įmones, kiti apsiriboja verslo liudijimais. Ieškantiems darbo ar kuriantiems verslą su darbo biržos parama būtina su savimi turėti negalios dokumentus bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą "Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų". Teritorinės darbo biržos jos reikalauja. Iš dalies darbingiems neįgaliesiems ji yra išduodama automatiškai nustatant jų darbingumo lygį. O neįgaliesiems, kurių darbingumas neviršija 25 proc., ši pažyma yra išduodama tik pačiam neįgaliajam paprašius. Iš karto nepaprašius šios pažymos gali tekti kartoti visą darbingumo lygio nustatymo procedūrą. 

"M. Ž." Pirmiausia aptarkime įstatymus norintiems steigti savo verslą. Kokie jie ir į ką derėtų atkreipti dėmesį? 

G. S. Pasiryžusiems steigti savą verslą pirmiausia reikia pasirinkti verslo formą. Jos yra kelios: individuali įmonė, individuali veikla ir veikla su verslo liudijimu. Manyčiau, kol kas neįgaliesiems palankiausia verslo forma yra išsiimti verslo liudijimą. Neįgaliesiems šiai verslo formai yra taikomos pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų lengvatos. Kita priežastis - beveik jokios biurokratijos. Labai supaprastinta buhalterinė apskaita. Tiesa, kiekvienoje savivaldybėje individualių verslo liudijimų kaina skirtinga. Išsiėmusiems šį verslo liudijimą taikomos kelios lengvatos. Fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimą lengvata, kita - nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. Dar vienas patarimas - išsiėmę verslo liudijimą nepatingėkite užsukti į vietinę mokesčių inspekciją. Ten sužinokite, iki kokios sumos nereikės mokėti papildomų mokesčių. Šie mokesčiai yra savivaldybių nustatymo prerogatyva. Kiekvienoje savivaldybėje skirtingi. 

"M. Ž." Ką daryti norintiems įsisteigti darbo vietą? 

G. S. Paties užimtumo rėmimas yra vykdomas per teritorines darbo biržas. Savo verslą pradedantiems neįgaliesiems naudinga užimtumo skatinimo priemonė subsidija darbo vietai įsteigti. Skiriama iki 40 minimalių mėnesių atlyginimų (MMA). Vieno mėnesio MMA - 300 eurų. Norint ją gauti pirmiausia reikia registruotis teritorinėje darbo biržoje. Kitais žodžiais tariant, turi būti bedarbis ir norimą verslą pradėti neturėdamas jokio ankstesnio įdirbio. Tapus darbo biržos klientu būtina paruošti verslo planą. Jį galima rašyti patiems arba nusisamdyti specialistą. Verslo plano parašymo kaina - nuo keliasdešimt eurų iki kelių šimtų. Turint verslo planą reikės užpildyti specialią prašymo formą. Darbo biržos specialistai, apsvarstę pateiktą verslo planą, nuspręs, ar teikti subsidiją. Gavus lėšas už jas reikės atsiskaityti - pateikti smulkią veiklos ataskaitą, taip pat visų pirkinių sąskaitas-faktūras. 

"M. Ž." Neįgaliesiems, norintiems dirbti samdomą darbą, yra subsidijuojamas darbo vietos sukūrimas bei pritaikymas. O subsidijos? Kokia tai paramos forma? 

G. S. Dirbantiems samdomą darbą darbo vietai įsteigti ar pritaikyti taip pat subsidija yra skiriama. Ši parama yra reglamentuota Užimtumo rėmimo įstatyme. Darbdavys, įdarbinantis neįgalų darbo biržos siųstą asmenį, gali šią subsidiją gauti, jei įvykdo tam tikrus reikalavimus. Subsidijos dydis toks pats - iki 40 minimalių mėnesinių atlyginimų. Darbdaviams vienas iš pagrindinių reikalavimų - steigiant ar pritaikant neįgaliam darbuotojui darbo vietą prie jos įrengimo turi prisidėti pats darbdavys. Prisidėjimo išraiška skaičiuojama procentais, atsižvelgiant į žmogaus turimos negalios sunkumo lygį. Įdarbinus neįgalųjį, kurio darbingumas neviršija 25 proc., arba turintį sunkų neįgalumo lygį darbdavys privalo padengti ne mažiau kaip 20 proc. subsidijos. Turintiems 30-40 proc. darbingumo lygį ar vidutinį neįgalumo lygį - ne mažiau kaip 30 proc., turintiems 45-55 proc. darbingumo lygį arba lengvą neįgalumo lygį - ne mažiau kaip 35 proc. Gavęs subsidiją į įsteigtą darbo vietą darbdavys neįgalų darbuotoją privalo įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį ir išlaikyti šią darbo vietą ne mažiau kaip trejus metus. Kitaip subsidiją ar jos dalį reikės grąžinti. Jeigu pats neįgalus darbuotojas nori išeiti iš darbo, darbdavys per 30 darbo dienų privalo į šią vietą įdarbinti kitą darbo biržos siųstą to paties darbingumo ar neįgalumo darbuotoją. 

"M. Ž." Pokalbio pradžioje užsiminei apie dvi priemones, skatinančias neįgaliuosius įsidarbinti. Pirmoji subsidija - darbo vietai įsteigti. O kokia antroji? 

G. S. Antroji priemonė - neįgaliojo įdarbinimas subsidijuojant. Tai yra neįgaliojo darbo užmokesčio dalinis dengimas. Darbdaviams subsidijuojama dalis neįgaliems darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų: 75 proc. neįgaliems darbuotojams, turintiems ne didesnį kaip 25 proc. darbingumo lygį arba sunkų nedarbingumo lygį. 60 proc. neįgaliems darbuotojams, turintiems nuo 30 iki 40 proc. darbingumo lygį arba vidutinį neįgalumo lygį. 50 proc. neįgaliems darbuotojams, turintiems 45-55 proc. darbingumo lygį ar lengvą neįgalumo lygį. 

Visais atvejais subsidija, skirta vieno neįgalaus darbuotojo darbo užmokesčiui, negali būti didesnė kaip 2 MMA per mėnesį. Už lengviausios negalios darbuotojus, t.y. tuos, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis ar lengvas neįgalumo lygis, subsidija mokama tik vienus metus. Už sunkesnės negalios darbuotojus subsidija mokama neterminuotai. 

Gana panašios lengvatos taikomos ir už socialinėse įmonėse įdarbintus neįgaliuosius. Tik šį užimtumo rėmimą jau reglamentuoja ne Užimtumo rėmimo įstatymas, o Socialinių įmonių įstatymas. Taikomos kelios nedidelės papildomos užimtumo rėmimo priemonės bei papildomi reikalavimai pačioms socialinėms įmonėms. 

"M. Ž." Kokios lengvatos taikomos dirbantiems neįgaliesiems? 

G. S. Pradėkime nuo mokesčių lengvatų. Neįgaliųjų darbo užmokestis apmokestinamas mažesniu gyventojų pajamų mokesčiu, nes jiems taikomi didesni neapmokestinamų pajamų dydžiai (NPD), todėl didesnei algos daliai šis mokestis netaikomas. 

Skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį neįgaliesiems taikomi tokie NPD: neįgaliesiems, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, - 235 Eur. Neįgaliesiems, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 proc. darbingumo lygis ar vidutinis, ar lengvas neįgalumo lygis arba vidutinis ar nedidelis specialiųjų poreikių lygis, - 175 Eur. NPD taikomas skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio ir kitų panašių pajamų, tai yra 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama tik ta darbo užmokesčio dalis, kuri viršija mėnesio NPD. 

Kita lengvata - atleidimo iš darbo įspėjimo terminas yra ilgesnis. Įprastas terminas - du mėnesiai, neįgaliesiems dvigubai ilgesnis - keturi mėnesiai. Darbo kodekso 129 straipsnyje rašoma, kad neįgaliuosius iš darbo galima atleisti tik tada, kai kenkiama darbdavio interesams. Jei įmanoma, darbdavys anksčiau turi atleisti darbuotoją, neturintį negalios. Neįgaliesiems yra ilgesnės atostogos - 35 kalendorinės dienos. Išdirbus tam tikrą laiką, prisideda papildomų laisvų dienų. Taip pat neįgalus darbuotojas turi galimybę vieną mėnesį išeiti nemokamų atostogų. Kiti gali nemokamų atostogų išeiti tik dvi savaites. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, yra viena papildoma laisva diena per mėnesį arba darbo savaitė trumpesnė dviem valandom. Neįgalusis viršvalandžius gali dirbti tik savo noru. Darbdavys priversti jo negali. Jeigu žmogus, turintis negalią, nusprendžia išeiti iš darbo dėl negalios, trukdančios dirbti tą darbą ar sveikatos būklės, darbdavį turi įspėti prieš tris darbo dienas. Kiti - prieš 14 darbo dienų. 

"M. Ž." Norint baigti verslą ar darbdaviui atleidžiant iš darbo neįgalųjį, kas svarbu žinoti? 

G. S. Anksčiau esu minėjęs lengvatas, tarp jų - ir neįgalaus darbuotojo atleidimą. Įsigijusiems verslo liudijimą ar vykdantiems individualią veiklą be šio liudijimo veiklą nutraukti gana paprasta. Kaip žinoma, verslo liudijimas galioja metus. Nors jį galima įsigyti ir trumpesniems laikotarpiams - kad ir vienai dienai. Norint nutraukti galiojantį verslo liudijimą, reikia kreiptis į vietinę mokesčių inspekciją. Neperkant kitam terminui verslo liudijimo veikla yra automatiškai nutraukiama. Turintiems individualias įmones tai padaryti sunkiau. Likviduojant tokias įmones neįgalieji neturi jokių lengvatų. Pirmiausia reikia kreiptis į valstybės įmonę "Registrų centras" ar jo filialą pagal gyvenamąją vietą. Vėliau reikia laukti, kol Mokesčių inspekcija ir "Sodra" patikrins, ar tinkamai buvo mokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.