PROJEKTAI

Pranas ŽIOGAS

IŠSIPILDŽIUSI SVAJONĖ


Gražiai skamba žodžiai: "Sveikame kūne - sveika siela." Gerai jaučiamės, kai nieko neskauda ir nėra didelių rūpesčių, graužiančių smegenis ir tarsi magnetas pritraukiančių minčių vėtras tiek dieną, tiek naktį. O kaip su sveika siela, jei turime negalią? Analizuodami fizinės ir dvasinės būklės ryšį, galime padaryti išvadą, jog tai lyg du susisiekiantys indai. Jei kas nors džiugina, sukelia teigiamų emocijų, tai ir visa organizmo fizinė būsena pagerėja, nors realiai nepradedame nei geriau matyti, nei geriau girdėti. Dar akivaizdesnis neigiamas poveikis, jei staiga atsitinka kas nors nemalonaus, skaudaus, sunkiai išsprendžiamo. Tie, kurie turi labai mažą regėjimo likutį, patvirtintų, jog staiga susinervinus tas likutis visai prapuola. Taigi aktyvi veikla padeda sumažinti fizinės negalios poveikį visam organizmui, tiksliau, sveikatai. Paprastai tariant, jei nesiimsime kokios malonios ar įdomios veiklos, tik sėdėsime namuose, apmąstydami nelengvą likimą, tai ir kūnas, įsiklausęs į mūsų mintis, bus niekam tinkamas. Peršasi išvada - reikia kuo daugiau mąstyti apie gerus dalykus, būti optimistais, kad kūnas jaustųsi geriau, kita vertus, turime lavinti kūną, kad šviesėtų mintys. 

Mankšta laukeRemdamasis ilgamete bendros veiklos su regėjimo ir kitokios negalios žmonėmis patirtimi galiu atsakingai pareikšti: net ir labai rimtų sveikatos problemų turintis žmogus gali daug ką nuveikti gerindamas savo sveikatos būklę. Bendrai mūsų, kaip neįgaliųjų, savijautai daro įtaką daug nuo mūsų priklausančių ir nepriklausančių dalykų: fizinė ir socialinė aplinka, gyvenimo būdas, mūsų pačių nuostatos ir įpročiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata apie 50 procentų priklauso nuo gyvenimo būdo. Kiekvienam žmogui nenuginčijamai svarbu pakankamai judėti bei mankštintis, nesvarbu, ar jis dirba, ar yra bedarbis. Ne tik protinis, bet ir sunkus fizinis darbas reikalauja specialių pratimų, kai tą darbą baigiame. Dar besimokant kūno kultūros dėstytojo specialybės, įstrigo atlikto praktinio eksperimento rezultatai, kai akivaizdžiai įsitikinome: pavargusi dešinė ranka kur kas greičiau pailsėjo ne kai po krūvio ilsėjosi abi rankos, o kai intensyviai dirbo kairė ranka. Idealiausia būtų periodiškai kas valandą ar porą valandų kaitalioti protinę ir fizinę veiklą. Tada nepavargtų nei smegenys, nei kūnas ir galėtume daug daugiau nuveikti. Aš neįsivaizduoju savo ryto be pratimų, stiprinančių pėdos raumenis. Juk nematydamas nors ir vaikštau su baltąja lazdele, beveik kasdien neišvengiu kokių duobių, šaligatvių nelygumų ar kitokių kliūčių, kai pavojingai krypteli koją. Esu įsitikinęs, kad tik kasdienė pėdos raumenų ir sąnarių mankšta padėjo man kol kas išvengti traumų. Jei žmogaus regėjimas silpnas, bet jis dar gali naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis ar be jų skaityti ar rašyti, dažniausiai tai daro gerokai pasilenkęs. Po tokio skaitymo, rašymo ar žiūrėjimo tiesiog būtini kaklo, pečių ir nugaros pratimai. Fizinė veikla padeda išvengti blogų minčių, o tai labai svarbu neįgaliajam psichologiškai. 

LASS Pasvalio rajono filialas baigė vykdyti Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą "Rūpinkis savo sveikata". Nors Pasvalyje yra sporto klubų, yra galimybė naudotis sporto mokyklos treniruočių salėmis bei inventoriumi, tačiau regėjimo neįgalieji dėl aklumo ar silpno regėjimo (neslėpkime - ir dėl nepakankamo psichologinio pasiruošimo) turi ribotas galimybes tinkamai ir saugiai kad ir už nedidelį mokestį pasinaudoti sporto bazių teikiamomis paslaugomis. Regėjimo problemų turintys žmonės negali žaisti rajone populiarių judriųjų žaidimų, kur reikia geros reakcijos, jiems nesaugu bėgioti, važinėti dviračiu, o dėl nepritaikytos aplinkos - net vaikščioti ar nueiti iki sportinių objektų.  

Miname treniruoklio pedalusYra Pasvalyje ir gražus sektinas pavyzdys - tai specialus, net visiškai nereginčiam patogus reljefinis takas, kurio laikydamasis nuo artimiausios perėjos iki pat sporto mokyklos, kurioje yra ir atnaujintas baseinas, ateini iki pat paradinių durų. Gaila, kad tai tik graži išimtis. Treniruočių objektų aplinka ir dauguma sportinio inventoriaus nėra pritaikyti akliesiems ir silpnai matantiems. Svarbu ir tai, kad kūno kultūros ir sporto specialistai nemoka elgtis su silpnaregiais, o ypač nematančiais asmenimis, taip, kad jie jaustųsi laisvai ir oriai. Tai turi didelę įtaką: dauguma rajono regėjimo neįgaliųjų yra nedrąsūs, vengia aktyvios fizinės veiklos, retai išeina iš namų, daug laiko praleidžia pasyviai. Projektas "Rūpinkis savo sveikata" pasiekė konkrečių rezultatų gerinant tokią nelinksmą ir nenaudingą nei pačiam žmogui, nei visai visuomenei situaciją. 

Pagal jau minėtą projektą naudą gavo 20 žmonių, iš kurių 18 - regėjimo problemų turintys asmenys. Taigi kokia ta nauda? Žmonės su regėjimo negalia susipažino su sveikos gyvensenos principais, sužinojo apie rytinės mankštos ir kasdienių fizinių pratimų, grūdinimosi, vandens procedūrų naudą bendrai fizinei bei psichologinei sveikatai, suprato, kokia aktyvi fizinė veikla tinka ir yra saugi akliems bei silpnaregiams. Regėjimo neįgalieji buvo išmokyti saugiai atlikti įvairius pratimus namų ir gerai pažįstamoje aplinkoje bei gryname ore. Už projekto pinigus įgytas dviratis-treniruoklis padidino aklųjų ir silpnaregių galimybes sustiprėti fiziškai. Pasibaigus projekte numatytam laikotarpiui, aklieji ir silpnai matantys žmonės galės bet kuriuo jiems patogiu laiku gerai žinomu ir išmoktu maršrutu patys arba lydimi asistento atvykti ir pasinaudoti dviračiu-treniruokliu. Projekto metu nupirktas kalbantis kraujospūdžio matuoklis leidžia savarankiškai, be kitų pagalbos, stebėti savo organizmo būklę, pokyčius, aktyvios fizinės veiklos daromą įtaką. 

Jau ne pirmą kartą savo kailiu įsitikinau, jog veikti tai, kas naudinga kitiems, verta. Ne visada, kai imamės konkretaus darbo, įsivaizduojame, kokių galime sulaukti rezultatų. Ypač malonu, kai tie rezultatai būna geresni, nei tikėtasi. Argi nemalonu, kai išsipildo ilgai puoselėta žmogaus svajonė? LASS Pasvalio rajono filialo narė Dalia, gyvenanti Joniškėlyje, daug metų svajojo apie baseiną, tačiau, turėdama rimtų regėjimo sutrikimų, viena ten apsilankyti neprisiruošdavo, gal ir neišdrįsdavo. Jau vien dėl šios išsipildžiusios svajonės buvo verta savanoriškai, be jokio atlygio, aukoti laiką bei pastangas ruošiant ir vykdant šį projektą. Ne tik Daliai, bet ir visiems projekto dalyviams patiko grupinis apsilankymas Pasvalio sporto mokyklos baseine. Sprendžiant iš žmonių reakcijos, teigiamų emocijų, galima numanyti, kad nuo šiol aklieji bei silpnaregiai, susibūrę po du tris ar didesnėmis grupelėmis, bus dažni baseino lankytojai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]