GYVENIMO AKTUALIJOS

Pranas PLIUŠKA

SEMINARO AIDAI


Kiekviena veikla siekiama vienokio ar kitokio tikslo. Spalio mėnesio pabaigoje vykęs intensyvus, daug sričių apimantis seminaras, skirtas LASS filialų pirmininkams bei socialinės reabilitacijos vykdytojams, siekė pagerinti veiklą visuose LASS padaliniuose. Pamėginau išsiaiškinti, ar organizatorių nemenkos pastangos ruošiantis ir vykdant seminarą, taip pat gana nemaža pinigų suma, skirta šiam susibūrimui, "nenuėjo vėjais". Norėjau sužinoti ir žurnalo skaitytojus informuoti, ar seminare pateikta informacija, skleista patirtis pasiekė paprastą LASS narį, gyvenantį tiek mieste, tiek atokiame kaimelyje. Apklausęs beveik trečdalį seminare dalyvių, susidariau štai tokį vaizdelį: kuo jaunesni žmonės, kuo mažiau metų dirbę LASS sistemoje, tuo daugiau naudos sakėsi esą gavę. Jie jau naudojasi gautu "bagažu" kasdieniame darbe arba bent jau artimiausiu metu ruošiasi juo pasinaudoti. Vienus, dvejus ar trejus metus dirbantys su regėjimo neįgaliaisiais, paklausti apie seminarą, ėmė ieškoti savo užrašų, kuriuose buvo surašyta tai, kas jiems atrodė svarbu, nauja ir naudinga. Ilgamečiai patyrę darbuotojai dėstė savo mintis apie seminarą nesinaudodami jokiomis pagalbinėmis priemonėmis. Tarp jaunimo - daugiau entuziastų ir optimistų, o "seni vilkai ir lapės" pesimistiškesni ir mato daugiau kliūčių nei sprendimo būdų. Ko gero, jų patirtis jau iš anksto sufleruoja, kokią sieną ir kokiomis priemonėmis galima griauti, o kurios nė neverta kliudyti ir veltui eikvoti jėgas, tačiau čia reikėtų prisiminti patarlę: "Belsk - ir bus atidaryta." Galima sutikti, kad 10 ir daugiau metų dirbantiems LASS sistemoje kažko visiškai nauja, netikėta ir dar nematyta savo darbe šiame seminare gal ir nebuvo, tačiau ir jiems čia buvo puiki proga prisiminti tai, kas kasdienėje darbų rutinoje kiek primiršta. Esu pats patyręs, kad pildant LASS veiklos ataskaitą prieidavau prie punkto, kuris vis prasprūsdavo pro kasdienių darbų sąrašus. 

Tai kas konkrečiai įvyko po seminaro? 

Kol kas didžiausią "košę verda" artėjanti nauja valiuta Lietuvoje. Seminaro teorinis ir praktinis užsiėmimas supažindinant jo dalyvius su eurais buvo "šūvis į dešimtuką". Tai dar kartą įrodo: reikia žengti koja kojon su visa visuomene - kas dažniausiai rūpi visai visuomenei, tai aktualu ir neįgaliesiems. Šiuo atveju regėjimo neįgaliesiems eurų įvedimas kelia daug daugiau nerimo nei regintiesiems. Visi be išimties apklausti seminaro dalyviai pirmiausia paminėjo mokymąsi atpažinti eurą. Visi apklaustieji ėmėsi vienokių ar kitokių priemonių, kad jų veiklos teritorijoje neliktų aklų ar visai silpnai reginčių žmonių, kurie gali nepatekti į sąrašus gauti eurų atpažinimo priemonę. Džiugu, kad LASS filialų pirmininkai ir kiti darbuotojai jaučia, kokia didelė atsakomybė tenka visiems organizacijos padaliniams prisiėmus įsipareigojimą pateikti Lietuvos bankui sąrašus žmonių, kuriems reikalingos eurų atpažinimo priemonės. Vieni seminaro dalyviai kreipėsi tiesiogiai į seniūnijas, kiti - į seniūnijų socialinius darbuotojus, dauguma pirmininkų paskelbė informaciją savo rajonų laikraščiuose, kreipdamiesi informacinės pagalbos į bendruomenes, visus gyventojus. Tie, kurie ruošė straipsnius, panaudojo seminaro žinias apie bendravimą su žiniasklaida. 

"Dabar labai kruopščiai teko rinktis straipsnio pavadinimą, kad jis sudomintų kiekvieną skaitytoją. Anksčiau apie tai nesusimąstydavau ir tiek dėmesio pavadinimui neskirdavau", - teigė vienas iš kalbintų pirmininkų. 

Regėjimo neįgalieji atėję į kabinetą patys - kartais ir telefonu - teiraujasi, kaip reikės atpažinti naujus pinigus. Išgirdę kokią informaciją per radiją ar televiziją, žmonės nori ją pasitikslinti, išsiaiškinti kylančius klausimus, neaiškumus. Keli filialų darbuotojai, tik grįžę iš seminaro, patys įsigijo įvairių nominalų eurų banknotų ir monetų, kad galėtų ateinantiems žmonėms juos pademonstruoti. Didžiausias darbas laukia, kai aklieji ir labai silpnai regintys paštu gaus eurų atpažinimo priemones. 

"Kol eurų monetų ir banknotų matuokliai nepasiekė aklųjų, stengiuosi supažindinti su eurais tuos, kurie naudodamiesi didinamaisiais stiklais ar net ir be jų dar gali įžiūrėti skaičius, atskirti spalvas. Duodu paklausyti garsinės informacijos apie euro įvedimą iš seminare gauto atviruko", - taip porino ne vienas mano kalbintas LASS darbuotojas, o jie atvyko iš įvairių respublikos kampelių. 

Eurų banknotų ir monetų matuoklisDauguma seminaro dalyvių teigė, kad jau išdalino gautus lankstinukus ir knygutes savo rajono regėjimo neįgaliesiems. Net keli mano kalbinti pašnekovai išreiškė mintį, kad galime visko priplanuoti, prisikurti strategijų, o ateina žmonės ir reikia dirbti atsižvelgiant į jų prašymus, pageidavimus, daryti tai, ko jie atėjo šiandien čia ir dabar. Smagu pasvajoti apie universalų dizainą, tačiau, jei gauta informacija ar patys aptinkame, jog kažkurioje gatvėje kanalizacijos šulinys liko be dangčio ir ta vieta neaptverta, ar nuo vėjo įlūžusi ir virš šaligatvio pavojingai pakibusi medžio šaka jau sužalojo kuriam silpnaregiui veidą, reikia daryti tai, kas neatidėliotina. Jei prireikė žmogų palydėti į gydymo įstaigą, tai kitus darbus kokiam pusdieniui reikia atidėti į šalį. Aktuali ir kita daugelio apklaustųjų išsakyta mintis, kad filialo pirmininkui, jei jis yra ir socialinės reabilitacijos projekto vykdytojas, ypač jei jis vienintelis to projekto vykdytojas, per daug veiklos sričių ir per daug darbų, kad galima būtų visur spėti ir tinkamai viskuo pasirūpinti. Pašnekovai pripažino, jog didžiausią dėmesį kreipia į socialinės reabilitacijos projekto vykdymą, nes tų projektų griežti reikalavimai ir reikli kontrolė - ypač iš savivaldybės. Kita veikla LASS narių labui vykdoma tiek, kiek lieka laiko nuo projektinės. 

Kalbant apie seminaro aidus, negalima nepaminėti klausimų, susijusių su techninės pagalbos priemonėmis (toliau - TPP). Padedantys savo organizacijos nariams ruošti dokumentus gauti TPP, filialų darbuotojai džiaugėsi, jog nereiks gyvenamosios vietos deklaracijų, nes iki šiol kai kurių regionų TPP centrai jų reikalaudavo. Po seminaro suaktyvėjo kai kurių priemonių (ypač rankinių laikrodžių) garantinis remontas. Anksčiau, jei priemonė sugesdavo, tai žmogus arba jos netaisydavo, arba nešdavo savo pažįstamam meistrui. Po seminaro situacija ėmė keistis. Žmonės sužinojo apie garantinio remonto galimybę ir stengiasi ja pasinaudoti. Tik dabar iškilo dar viena problema, kurią įvardino daugelis, - garantinis laikas imamas skaičiuoti ne tada, kai žmogus gauna priemonę, o kai TPP centras ją nusiperka. Kol priemonė pasiekia žmogų, kartais praeina pusė garantinio laikotarpio. 

Ne visą seminaro naudą galima tiesiogiai išmatuoti ar pasverti. Rašydamas šį straipsnį prisiminiau, jog vaikystėje mama ir tėtis daug ką man aiškindavo, o aš jų kalbas ignoruodavau, pamokymus "praleisdavau pro ausis". Keista, bet, prabėgus daugeliui metų, nors maniau, kad nieko nesiklausiau, tėvų žodžiai dažnai ataidi iš atminties, ir dabar dažnai pasielgiu būtent taip, kaip jie mokė. Tikiu, kad ir šio seminaro dalyviai "susidėliojo" gautas žinias ir praktinius įgūdžius į savo "atminties stalčiukus" ir, skubiai ko prireikus ar imdamiesi konkrečios veiklos, panaudos ne kartą tai, kas buvo išgirsta, sužinota, pamatyta ir išmokta. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistas, tuo kokybiškesnę ir efektyvesnę paslaugą gauna kiekvienas į jį besikreipiantis aklasis ar silpnaregis. 

Rašinio pabaigoje kreipiuosi į seminaro organizatorius. Dauguma tų, su kuriais kalbėjausi, norėtų kuo daugiau praktinių mokymų - tiflopedagogų, kitų specialistų. Per tuos užsiėmimus būtų galima kvalifikuotai, tiesiogiai, o ne iš literatūros išmokti ugdyti aklų ir silpnai reginčių žmonių savarankiškumą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]