LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Janina KURTINAITIENĖ
|
PAJEVONIO ŽEMEI
Jau dabar šita žemė priglaudė tėtį ir mamą. Čia dažnai sugrįžtu pasisemti stiprybės lyg šaltinio vandens. Čia vaikystė prabėgo. Čia žaidžiau su kaimynų vaikais. Čia nupjautas atolas ir žemuogės kvepia. Ir duona naminė su peiliu be kriaunų. Čia balti dobiliukai. Rugių laukas, šiurenamas vėjo. Ir žydinčios pienės prie pat patakės. Mano tėviške, Man taip trūksta tavęs. Čia laksčiau aš basa - Pusė amžiaus praėjo, o aš niekur geriau neradau - -
DIEVAS TAVE SAUGO
kai vakaro šešėliuose tu vėl save atrasi nusėdę nuoskaudos jau nebežeis nekaltins ir neteis tiktai lydės saulėlydžiais rytais rasotais ar vakaro vėsa per tavo gyvastį per meilės dangų ir tu suprasi - Dievas tave saugo
TYLUS VAKARAS
Tyloje vakaras paslėpė liūdesį. Paskubėk ateiti į mano sapnus. Nors galbūt žodžiai dar žeidžia. Tyloje vakaras paslėpė liūdesį. Ir viskas ne taip, kaip reikėtų, Ir viskas pro šalį. Tyloje vakaras paslėpė liūdesį. Paskubėk ateiti į mano sapnus.
TU
Švelnumo pasiilgai tu Ir šito jau paslėpti negalėtum. Jau nuoskaudas užglostė laikas. Švelnumo pasiilgai tu, O praeitis stovėdama ant slenksčio Dar saugo mano lūpų karštį. Ir šito jau paslėpti negalėtum. Švelnumo pasiilgai tu.
ŠIRDIS TOKIA LENGVA
Vakarėjo. Ir paukščiai tylėjo. Ant slenksčio tu. O tavo žvilgsnis - Šiltas šiltas. Aš pakilau tavęs sutikt. Paskui jau daug ko neprisimenu. Naktis užklojo tyluma medžius. Ir tyliai krito baltas sniegas. - - - - - Širdis tokia lengva nebuvo niekad - -
ESI ŠALIA
esi visai šalia ir žydi žodžiai lūpose nepasakyti ir susitikę žvilgsniai ieško vienas kito ir veriasi erdvė iš kur tikriausiai bus sunkiausia grįžti tiktai akimirką taip švelniai švelniai tave apkabinsiu ir jau po to sugrįšiu į vienatvę
ŽMONĖS GRETA
žmonės, kurie matė mane visokią, piktą, liūdną ir galbūt neteisingą, šiandien - greta, jų rankų šilumą jaučiu, o Dieve, ar visada galėjau būti jiems teisinga?
SUGRĮŽT NEBEGALIU
jau vakaro šešėliuose paskendę medžiai kažkur toli atliepia volungė vėsa paliečia žolę pro rūką suboluoja šulinio svirtis lelijų akyse užmigęs snaudžia vėjas o aš sapne vis glostau liepų šilką [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |