TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

VISIŠKAI TEISINĖS LENGVATOS

Šiame rašinyje aptarsime tokias lengvatas neįgaliesiems, kurias sunku priskirti kurių nors lengvatų rūšiai, nes tai nei neįgaliesiems skiriamos išmokos, nei transporto, mokesčių ar darbo teisės lengvatos. Tačiau ir jos kai kada yra gana svarbios ir naudingos. 

Teisė į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 2000 m. kovo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas Nr. VIII-1591. Šis įstatymas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skirsto į pirminę, antrinę ir valstybės užtikrinamą neteisminį taikinamąjį tarpininkavimą.  

Pirminė teisinė pagalba - tai gyventojams teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos, patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų ir taikos sutarčių rengimas, išskyrus mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymą ir teisinius procesinius dokumentus. Teisę gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą turi kiekvienas Lietuvos gyventojas. Šiuo reikalu jis turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąją instituciją, kurios teisines funkcijas vykdantys tarnautojai ar darbuotojai privalo šią pagalbą suteikti. Pirminės teisinės pagalbos teikimas sutartimi su savivaldybe gali būti pavestas ir advokatams arba specialioms viešosioms įstaigoms. Pirminė teisinė pagalba teikiama iš karto, kai tik žmogus dėl jos kreipiasi, tačiau, jei nėra galimybės ją suteikti iš karto, asmeniui pranešama apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Šios pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, tačiau, jei valandos nepakanka, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu jos trukmė gali būti pratęsta. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. 

Antrinė teisinė pagalba yra gynyba ir atstovavimas teismo bylose bei sprendžiant ginčus įstatymais ar teismo sprendimais nustatyta išankstine neteismine tvarka, taip pat teismo sprendimų vykdymo procese bei atliekant procesinius veiksmus dėl bylinėjimosi išlaidų ir visų reikalingų dokumentų rengimas. Ši teisinės pagalbos rūšis, skirtingai nei pirminė, nėra nemokamai teikiama visiems gyventojams. Teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą turi tik tie, kurių turimas turtas ir pajamos neviršija tam tikrų LR Vyriausybės nustatytų lygių. 

Tačiau neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, bei kai kurioms kitoms gyventojų grupėms jokie turto ir pajamų lygiai nėra taikomi ir jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriklausomai nuo jų turimo turto ir pajamų. Teisę gauti šią pagalbą neįgaliesiems įrodo ne metinė turto ir pajamų deklaracija, kaip kitiems gyventojams, o tiesiog jų turimas neįgalumo pažymėjimas. 

Šios lengvatos neturintiems gyventojams numatyti 2 turto ir pajamų lygiai. Jei jų turtas ir pajamos neviršija pirmojo turto ir pajamų lygio, antrinė teisinė pagalba teikiama nemokamai, o jei viršija pirmąjį lygį, bet neviršija antrojo, antrinė teisinė pagalba teikiama už pusę kainos. 

Pirmąjį lygį atitinka gyventojai, kurių metinės pajamos neviršija 8 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui (šiuo metu 1 MMA =1000 Lt, o turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, gana sudėtinga tvarka apskaičiuoto pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 str. dydžio, įvertinant jo turimo būsto, kito nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir piniginių indėlių vertę.  

Antrąjį lygį atitinka gyventojai, kurių metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, o turimo turto vertė neviršija 1,5 anksčiau minėto turto vertės normatyvo dydžio. 

Dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo reikia su nustatytos formos prašymu ir kitais teisę į antrinę teisinę pagalbą patvirtinančiais dokumentais (pvz., neįgalumo pažymėjimu) kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą. Šių tarnybų nėra kiekvienoje savivaldybėje. Jos veikia tuose miestuose, kur yra apygardų teismai ir jų veiklos teritorijos sutampa su apygardų teismų veiklos teritorijomis. Taigi yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Šios tarnybos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir parenka advokatą iš advokatų, įtrauktų į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašą. Asmuo gali ir pats pasirinkti jam antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, tačiau tuomet jis tarnybai turi pateikti ir nustatytos formos šio advokato sutikimą. 

Taikinamasis tarpininkavimas - tai tokia pagal įstatymą atliekama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Ši priemonė gali būti vykdoma, kai bent viena iš ginčo šalių pagal įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir yra priimtas sprendimas jai tokią pagalbą teikti. Be to taikinamąjį tarpininkavimą galima vykdyti tik tada, kai abi ginčo šalys su tuo sutinka. Taikinamąjį tarpininkavimą inicijuoja antrinę teisinę pagalbą vienai iš ginčo šalių teikiantis advokatas. Jis taikyti šią priemonę pasiūlo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri dėl šios priemonės taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo priima sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo ir paskiria taikinimo tarpininką. 

Neįgaliųjų teisė gauti tėvų išlaikymą 

LR Civilinio kodekso (toliau CK) 3.194 str. reglamentuoja išlaikymo vaikams, seniau vadinto alimentais, priteisimą iš jų tėvų. Čia nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas vaikams iki jų pilnametystės, t.y. 18 m. amžiaus, tačiau yra ir pora išimčių. Viena iš jų - neįgalieji. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad 18 m. riba netaikoma tais atvejais, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo (invalidumo), kuris jam, nepilnamečiui, nustatytas. Įstatymas nedetalizuoja, kuriam laikotarpiui šiems neįgaliesiems iš jų tėvų gali būti priteisiamas išlaikymas, greičiausiai šį laikotarpį turėtų apspręsti darbingumo lygio terminas. Taip pat nėra detalizuojama, kokio darbingumo lygio asmenims toks išlaikymas gali būti priteisiamas. Ar tik nedarbingiems, t.y. tiems, kurių darbingumo lygis neviršija 25 proc., ar ir iš dalies darbingiems, t.y. tiems, kurių darbingumo lygis 30 - 55 proc. Šių klausimų sprendimas paliekamas teismų nuožiūrai ir turėtų šiais klausimais susiformuoti vienokia ar kitokia pastovi teismų praktika. 

Lengvatos skiriantis 

LR CK 3.72 str. numato galimybę skiriantis iš savo buvusio sutuoktinio prisiteisti išlaikymą. Išlaikymas priteisiamas tam sutuoktiniui, kuriam dėl turto ar pajamų stokos toks išlaikymas būtinas. Lengvata neįgaliesiems čia yra tokia, kad asmens nedarbingumas yra viena iš prielaidų nuspręsti, kad asmeniui išlaikymas yra reikalingas.  

Žinoma, skyrybų byloje kita šalis gali tai ginčyti ir įrodinėti, kad nors jo sutuoktinis, su kuriuo jis skiriasi, ir neįgalus, tačiau jis turi pakankamai turto ar pajamų pragyventi, bet, jei to įrodyti nepavyks, bus daroma prielaida (teisiniais terminais kalbant, preziumuojama), kad neįgaliam sutuoktiniui toks išlaikymas reikalingas.  

Žinotina, kad teisės į išlaikymą neturi tas sutuoktinis, kuris yra kaltas dėl santuokos iširimo. Išlaikymo iš buvusio sutuoktinio galima reikalauti ir tuomet, kai nutraukiant santuoką bendru sutikimu išlaikymas nebuvo numatytas, bet jau po ištuokos kitas iš buvusių sutuoktinių tapo nedarbingas ir dėl to jam reikia išlaikymo. 

LR CK nustato, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir išsituokiant turi būti dalijamas pusiau. Tačiau LR CK 3.123 str. 1 d. leidžia nukrypti nuo šios taisyklės ir vienam iš išsituokiančių sutuoktinių priteisti didesnę bendro turto dalį dėl jo sveikatos būklės (į sąvoką "sveikatos būklė", žinoma, patenka ir negalia), vaikų interesų ar kitokių svarbių priežasčių. Į šias priežastis atsižvelgiama ir sprendžiant tarp išsituokiančių sutuoktinių ginčą, kuriam iš jų palikti teisę gyventi šeimos nuosavose ar nuomojamose gyvenamosiose patalpose. 

Neįgalių tėvų Teisė gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų 

LR CK 3.205 ir 3.207 str. nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, o jei pilnamečiai vaikai vengia rūpintis tokiais tėvais, tai dar ir atlyginti jiems išlaidas, turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys.  

Siekiant tokiais atvejais išvengti įvairių piktnaudžiavimų ir nesąžiningumų, įstatyme nustatyta, kad tokiose bylose visada būtina atsižvelgti į tėvų ir vaikų turtinę padėtį bei į tai, kaip patys tėvai vykdė savo pareigas, kol jų vaikai buvo nepilnamečiai.