MUMS RAŠO

Rožė POŠKIENĖ

MALDOS DIENĄ PRISIMINUS

Maldos diena. Kaip gražiai skamba! Nors maldos neturime užmiršti kasdien, bet ši diena ypatinga - tai kelionė į Pivašiūnų bažnyčią prie Stebuklingosios Dievo Motinos altoriaus. 

Iš Klaipėdos kelias tolimas, bet kelionė neprailgo. Ją lydėjo maldos, giesmės, Donelaičio pamokslų moralai. 

O netoli Pivašiūnų pati gamta stebino Dievo mums sukurtu grožiu, kad dar pakiliau nuteiktų susitikimui su šventove. Vietomis nuo kalno lyg sparnais skridom. Kylam į orą ir vėl leidžiamės, kol mus pasveikina bažnyčios bokštai. O kapinės prie bažnyčios priminė: "Žmogau, dulkė esi, į dulkę ir pavirsi." Antkapių dydis ir grožis - ne mirusiųjų nuopelnas. Jais didžiuojasi prieš kitus gyvieji. 

Atėjus pamaldų laikui, sugarmėjo Lietuvos aklieji, silpnaregiai ne tik į stebuklingąją šventovę - turbūt ne mažesnį šurmulį sukėlė anie evangelijos pirkliai, kuriuos Kristus išvarė iš šventyklos. Dėl triukšmo ir klegesio bažnyčioj darėsi liūdna ir gėda už visus. Galima juk buvo ramiai, susikaupus pasirinkti sau vietą, o įspūdžiais pasidalinti grįžtant. 

Turgaus sąmyšis aptilo pasirodžius garbingam kun. monsinjorui Juozapui Antanavičiui, P. Daunio fondo prezidentui. Su meile ir grauduliu skardžiu jaunatvišku balsu prabilo mums su mišių maldomis, pamokslu, Švč. Mergelės Marijos litanija. Tai meilės ir pagarbos vertas kunigas. 

Po pamaldų bažnyčios dekanas monsinjoras Vincas Baublys buvo pasiruošęs mums papasakoti apie stebuklingąjį paveikslą, apie šventovę, ją parodyti. Tik kai išnešė Švenčiausiąjį į zakristiją, ekskursantai urmu sukilo lipti ant altoriaus (tiesiogine prasme). Grįžęs klebonas rado žmones pakrikusius, šurmuliuojantys ekskursantai ir kalbantį kleboną visai nutildė. Pagailo klebono pastangų. Graudu ir vėl gėda - nepagarba sau, kalbančiam klebonui ir visai šventovei. 

Gerai, kad tuo pačiu žygiu aplankėm Punios piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus gamtos grožis, net Maironį įkvėpęs eilėraščiui "Ant Punios kalno ties Nemunu". 

Pakeliui dar užsukom į Kauną prie P. Daunio paminklo. Rodos, tik išėjęs žmogus iš mokyklos ir žengia tvirtu žingsniu palydovės lazdelės vedamas. Ačiū menininkui, įgyvendinusiam tą sumanymą. 

Grįžom laiku į Klaipėdą, o mūsų Darius su Janele, suskaičiavę savo būrį ir radę, kiek išvežė, paleido kur kam patogiau. Ir vėl ačiū - tik dabar kelionės sumanytojams ir vykdytojams.