DOKUMENTAI

LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SĄJUNGOS 2014-2016 METŲ VEIKLOS KRYPTYS 

2014 m. gegužės 29 d. 

Vilnius 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), būdama nepolitizuota organizacija, savo narių, valstybės institucijų ir visuomenės tarpininkė, siekdama lygių galimybių sutrikusio regėjimo asmenims, taip pat LASS įstatuose suformuluotų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, savo veiklą 2014-2016 metais organizuoja šiomis kryptimis: 

1. Reabilitacija. Siekia, kad apakę asmenys galėtų gauti būtinas reabilitacijos paslaugas, rūpinasi neregių ir silpnaregių savarankiško gyvenimo, orientacijos ir mobilumo įgūdžiais, specialistų rengimu. Siekia užtikrinti kuo kokybiškesnes reabilitacijos paslaugas, parengti ir įteisinti neregių reabilitacijos sistemą valstybiniu mastu, bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis ir užsienio šalių aklųjų organizacijomis. Domisi, kaip vykdoma neregių ir silpnaregių profesinė reabilitacija, siekia gerinti jos kokybę ir skatina neregiams tinkamų profesijų diegimą. 

2. Fizinė ir informacinė aplinka. Rūpinasi, kad neregiams būtų patogi ir saugi viešoji erdvė (gatvės, šviesoforai, bendrojo naudojimo pastatai), kad jiems būtų pritaikytos susisiekimo paslaugos. Skleidžia universalaus dizaino idėją, bendradarbiauja su atsakingoms institucijomis (savivaldybėmis, susisiekimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis) bei verslu, siekia, kad universalaus dizaino nuostatos būtų įtrauktos į šalies teisės aktus. 

Siekia, kad regėjimo neįgaliesiems būtų pritaikyta informacinė aplinka (interneto erdvė, elektroninės paslaugos ir kt.), kad kompiuteriai bei išmanieji įrenginiai su neregiu vartotoju bendrautų lietuviškai. Rūpinasi, kad kuo daugiau regėjimo neįgaliųjų galėtų naudotis technologijomis, būtinomis jų savarankiškumui, mokslui, užimtumui, laisvalaikiui, organizuoja kompiuterinio raštingumo mokymus, moko neregius naudotis išmaniaisiais įrenginiais. 

3. LASS narių aktyvinimas ir filialų stiprinimas. Siekia, kad LASS nariai, tiek būsimi, tiek esami, būtų pilietiškai aktyvūs, rūpintųsi organizacija bei teiktų pagalbą panašaus likimo žmonėms. Skatina ir remia novatorišką LASS filialų iniciatyvą, užmezga ir palaiko glaudesnius ryšius su LASS jaunimu, įtraukia į organizacijos veiklą ir ugdo aktyvius LASS narius bei taip siekia užtikrinti LASS veiklos tęstinumą. 

4. Žmogiškųjų resursų stiprinimas. Rūpinasi LASS filialuose bei LASS steigtose įstaigose (dienos, regionų centruose) dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoja mokymus, seminarus, stažuotes ir kitus kvalifikacijos kėlimo renginius. 

5. Užimtumas. Rūpindamasi dirbančiais regėjimo neįgaliaisiais ir skatindama jų užimtumą, nustato, kad LASS steigtose įmonėse ir gamybinę veiklą vykdančiose įstaigose regėjimo neįgalieji pagal darbuotojų sąrašą sudaro ne mažiau nei 45 proc. nuo viso darbuotojų skaičiaus. Kitos LASS steigtos įstaigos siekia įdarbinti kuo daugiau regėjimo neįgaliųjų. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas

Sigitas Armonas 

REZOLIUCIJA 

DĖL LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SĄJUNGOS TURTO VALDYMO IR ŪKINĖS VEIKLOS 2014-2018 M. 

2014 m. gegužės 29 d. 

Vilnius 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXV suvažiavimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais bei LASS įstatais, atsižvelgdamas į šalies ekonominius ir ūkinius procesus, s k e l b i a: 

1. Visas LASS kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kieno nors dovanotas, iš valstybės gautas, paveldėtas, pirktas ar kitu teisėtu būdu įsigytas, yra LASS nuosavybė. 

2. LASS kontroliuojami juridiniai asmenys gali parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti LR Civilinio kodekso ketvirtoje knygoje numatytas daiktines teises į jų nekilnojamąjį turtą, taip pat sudaryti laidavimo ar garantijos sandorius tik gavę visuotinio akcininkų (dalininkų) susirinkimo (LASS centro tarybos) leidimą, priimtą ne mažiau kaip 2/3 visų centro tarybos narių balsų dauguma ir turto buvimo teritorijoje veikiančios atitinkamos regioninės tarybos sutikimą, priimtą paprasta balsų dauguma. 

3. Juridinių asmenų, kurių dalyviu yra LASS, dalyvio funkcijas tarp LASS suvažiavimų įgyvendina LASS centro taryba. 

4. Neleistina, kad LASS kontroliuojami juridiniai asmenys sąmoningai apribotų savo veiklą, blogintų darbo sąlygas. 

5. LASS kontroliuojami juridiniai asmenys, kurių balansuose yra nekilnojamasis turtas, privalo dalį iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų panaudoti vieno respublikinio ar vieno iš penkių regioninių LASS fondų socialinėms programoms vykdyti, kitas pajamas panaudoti savo balanse esančiam nekilnojamajam turtui remontuoti ir jam prižiūrėti, darbuotojų darbui apmokėti ar kitiems tikslams, neprieštaraujantiems LASS įstatams. 

Regioniniai LASS fondai formuojami atskaitant 15 proc. nuo praėjusiais finansiniais metais iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų. 

Respublikinis LASS fondas formuojamas atskaitant 20 proc. nuo praėjusiais finansiniais metais iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų. 

6. Struktūrinių Europos Sąjungos fondų finansuojamiems ar kitiems LASS reikalingiems projektams koasignuoti bei kitiems ypatingiems LASS veiklos atvejams finansuoti sudaromas bendras lėšų rezervas. Šis rezervas formuojamas iš lėšų, gautų nuo parduoto nekilnojamojo turto (ne mažiau 30 proc.). Atskaitymų dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato LASS centro taryba. Kita pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, dalis (iki 70 proc.) panaudojama LASS kontroliuojamų juridinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertei didinti (kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai, renovacijai) arba naujam rentabiliam nekilnojamajam turtui įsigyti. Už tikslingą lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma LASS centro tarybai (atliktų darbų suvestinės, įkainiai ir pan.) bei LASS bendruomenei (straipsniai, informacija įstaigos skelbimų lentoje, objekto nuotraukos PRIEŠ ir PO, vizualizacijos interneto svetainėje www.lass.lt ir pan.). 

7. LASS kontroliuojami juridiniai asmenys, vykdydami jų balansuose esančio nekilnojamojo turto kapitalinį remontą, rekonstrukciją ar renovaciją, turi atsižvelgti į universalaus dizaino principus ir maksimaliai pritaikyti aplinką regėjimo neįgaliesiems. 

8. LASS XXV suvažiavimas įpareigoja LASS centro tarybą disponuoti visu LASS turtu, kontroliuoti, kaip vykdoma LASS nekilnojamojo turto teisinė registracija. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas 

Sigitas Armonas