SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

RITTMEYERIO INSTITUTE

2014 m. gegužės 12 dieną Trieste, Italijoje, surengtas tarptautinis seminaras, vykdomas pagal Leonardo da Vinči projekte numatytas veiklas. Projektą "Rekomendacijos dėl įtrauktojo profesinio ir aukštojo mokymo asmenims su negalia" įgyvendina Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su Italijos, Latvijos, Anglijos, Lenkijos partneriais. Taip jau atsitiko, kad italai, planuodami būsimo seminaro dienotvarkę, didžiausią dėmesį skyrė aklųjų reikalams. Tai nelabai patiko kitiems projekto dalyviams, bet nudžiugino mane, nes labai netikėtai atsirado galimybė savo akimis pamatyti, kokias socialines, švietimo ir užimtumo paslaugas gali gauti Italijos aklieji. 

Įkurtas daugiau kaip prieš šimtmetį, šiandien regioninis Rittmeyerio aklųjų institutas sprendžia beveik visus regėjimo neįgaliųjų, gyvenančių Triesto regione, poreikius. Institute, nors šią įstaigą labiau norėtųsi pavadinti centru, yra teikiama daugybė paslaugų įvairaus amžiaus regėjimo neįgaliesiems - kūdikiams ir garbingo amžiaus neregiams. Pastarieji, negalintys savarankiškai gyventi namuose, gali apsigyventi instituto pensionate, kuriame yra vietos 23 žmonėms. Čia jie yra prižiūrimi, jiems suteikiamos medicininės paslaugos, organizuojami užsiėmimai. Rittmeyerio institute yra ir dienos centras vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems praleisti dieną. Jiems organizuojami įvairūs užsiėmimai. 

Labai panašios paslaugos teikiamos ir kompleksinę negalią turintiems regėjimo neįgaliesiems. Dienos centre - daug tradicinės veiklos - tai pynimas, dekoravimas, keramikos darbai. Beje, dienos centre visus užsiėmimus veda pensinio amžiaus sulaukę savanoriai, buvę savo srities profesionalai. Bet, žinoma, yra ir jaunų savanorių, talkinančių neregiams. Kai kurie kompleksinę negalią turintys žmonės čia ir gyvena, kai kurie ir liks čia daug metų, anot instituto direktorės. Italijoje, kaip ir visoje Europoje, - deinstitucionalizacijos procesas. Vizito metu ne kartą buvo kalbama šia tema, pabrėžiant, kad visi žmonės turi teisę gyventi savo namuose, gauti būtinas paslaugas gyvenamojoje aplinkoje. Gyvenimas, deja, ne visada - pagal gražius scenarijus ir naujas tendencijas, ir nori nenori reikia pripažinti, kad esama žmonių, kuriems pensionatas yra vienintelė išeitis. 

Viena iš svarbiausių instituto veiklos sričių - pagalba besimokantiems. Italijoje visi regėjimo neįgalieji mokosi integruotai. Vaikai, jų tėvai ar globėjai, bendrojo lavinimo mokytojai gali tikėtis kvalifikuotos pagalbos iš Rittmeyerio aklųjų instituto. Paslaugos teikiamos visokio amžiaus vaikams, pradedant nuo kūdikystės ir baigiant garbingo amžiaus žmonėmis. Žinoma, daugiausia dėmesio skiriama mokyklinio ir studentiško amžiaus jaunimui. Kiekvienam žmogui sudaroma individuali pagalbos mokantis programa, vyksta popamokinė veikla. Esant reikalui, vaikai kartu su tėvais, o vyresniame amžiuje ir vieni, gali atvykti į institutą dienai, kelioms dienoms ar kelioms savaitėms. Dažniausiai kelioms savaitėms atvykstama vasaros atostogų metu. Institutas turi kvapnų sodą, yra įrengti fontanai, puikūs takeliai mokytis orientacijos ir mobilumo, už poros šimtų metrų - šilta Adrijos jūra. Centre rengiama metodinė medžiaga bendrojo lavinimo mokytojams, dirbantiems su regėjimo neįgaliaisiais, medžiaga perrašoma brailio raštu, organizuojamos konsultacijos neregių tėvams ir visiems, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su neregiais. 

Vienas didžiausių skyrių - socialinės reabilitacijos skyrius, kuriame paslaugas taip pat gali gauti įvairaus amžiaus žmonės. Stebina sistemos lankstumas. Regėjimo neįgalieji gali naudotis institute dirbančių specialistų paslaugomis labai įvairiai - tiek laiko, tiek turinio prasme. Čia galima praleisti valandą, dvi, vieną dieną, vieną savaitę, vieną mėnesį. Kaip toks sistemos lankstumas derinamas su pinigais, lieka neaišku. Štai paklausus, kiek daugiausia valandų galima skirti studentui mokytis orientacijos ir mobilumo, buvo pasakyta, kad 70 val., bet jeigu paaiškėja, kad jaunuolis ar jaunuolė visai neturi šių įgūdžių, jiems rekomenduojamas institute vienų metų reabilitacijos kursas. Kolegijos ir universitetai yra pasirašę sutartis su Rittmeyerio aklųjų institutu dėl socialinės reabilitacijos paslaugų regėjimo neįgaliesiems. 

Socialinė reabilitacija yra siejama su profesine reabilitacija. Ypač daug dėmesio skiriama naujoms informacinėms technologijoms. Kita vertus, teko nusistebėti, kad instituto darbuotojai vis dar didžiuojasi, jog yra sudarytos galimybės neregiams mokytis telefonininko specialybės. Taip, kažkada Italijos aklieji turėjo tokio darbo vietos monopolį ir labai daug aklųjų dirbo šioje srityje. Deja, tai jau vakarykštė diena ir vargu, ar bereikia didžiuotis, kad vis dar galima mokytis (beje, nematėme nė vieno aklojo, sėdinčio prie komutatoriaus) šios specialybės. Ją išstūmė naujos technologijos. Senąjį įstatymą, kur buvo kalbama apie tam tikras rezervuotas darbo vietas, pakeitė 2000 metų Europos Sąjungos direktyva, nustatanti bendras sąlygas užimtumo ir profesinės veiklos srityse. 

Kalbantis su institute dirbančiais mokytojais, savaime kildavo klausimas, ar užtenka čia teikiamų paslaugų integruotai besimokantiems vaikams, ar pagalba efektyvi. Kaip ir galima tikėtis, atsakymas būdavo vienas - galėtų būti geriau. Ir kas dabar gali pasakyti, kiek geriau ir kaip geriau? Italijos aklųjų sąjunga, beje, viena iš įtakingiausių Europos aklųjų sąjungoje ir labai gerai vertinama kaip stipri nevyriausybinė neįgaliųjų organizacija, gana kritiškai vertina dabartinę integruoto mokymo sistemą. Sakoma, kad buvo paskubėta, kad tinkama pagalbos sistema nesukurta, kad trūksta aklų žmonių mokytojų. 

Sunkiausia buvo gauti informaciją apie institute teikiamų paslaugų finansavimą. Patys italai prisipažino, kad sistema labai paini, ypač laikantis labai lankstaus paslaugų teikimo modelio. Pagrindinės lėšos gaunamos iš savivaldybių, bet čia yra daug skirtumų, nes atskirų regionų savivaldybės turi savo taisykles. Finansavimas priklauso ir nuo amžiaus. Jaunimui skirtą finansavimą galima gauti iš specialaus fondo, skirto savarankiškam neįgaliųjų gyvenimui skatinti. Studijuojančio jaunimo paslaugos finansuojamos pagal sutartis iš mokslo įstaigų. Vyresnio amžiaus žmonių paslaugos finansuojamos dar iš kitų šaltinių. 

Jei kas paklaustų, kokį įspūdį paliko institutas, vienareikšmiškai negalima būtų atsakyti. Graži vieta, daugybė paslaugų, kurių visų čia neaprašysi, gerai parengti specialistai, bet susidarė įspūdis, kad kažko trūksta. Per daug tylu, per mažai žmonių, daug gyvenimui skirtų, bet tuščių patalpų, nėra Italijai būdingo šurmulio. Nei instituto kavinukė, nei organizuota vakarienė tamsoje, kur svečius aptarnauja neregiai, neišdildė pirmo įspūdžio, kad gyvenimas ne verda, o slenka lėtai lėtai.