NEREGYS IR VISUOMENĖ

MAŽA ETIKETĖ - DIDELĖS PROBLEMOS

Balandžio pabaigoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinis centras išplatino pranešimą apie tai, kad silpnaregiai su viltimi ir nerimu laukia euro įvedimo. Priežastis - ar prekybininkai atsižvelgs į pageidavimą aiškiau žymėti prekių kainas? Paskelbtas ir geriausių bei blogiausių kainų etikečių dešimtukas. Pranešimas sulaukė žiniasklaidos susidomėjimo: jį tuojau paskelbė didieji interneto žinių portalai: balsas.lt, lrt.lt, 15 min.lt ir kt., daugiau nei dešimtis mažesnių respublikinių ir regioninių leidinių. Diskusija šia tema vyko LRT tiesioginiame "Ryto garsų" eteryje, reportažą parodė komercinis televizijos kanalas TV3. Pareiškimas ir LASS sudarytas blogiausių ir geriausių etikečių dešimtukas ne tik reikalingas, informatyvus, bet tai ir gera metodinė priemonė bendraujant ir diskutuojant šia tema su įvairių, tiek valstybinių, tiek privačių struktūrų, atstovais, todėl čia jį perspausdiname visą. 

* * * 

Prasčiau matantys pirkėjai skundžiasi, kad parduotuvėse neįžiūri kainų, tad euro įvedimas bus puiki proga prekybininkams pasirūpinti aiškesniu ženklinimu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) baiminasi, kad, šalyje įvedus eurą, keblumų su kainų atpažinimu tik padaugės, todėl ragina prekybos centrų atstovus jau dabar pradėti ruoštis ir labiau atsižvelgti ne tik į silpnaregių, bet ir kitų pirkėjų poreikius bei pasiūlymus. 

Atlikusi pagrindinių šalies prekybos centrų kainų etikečių analizę, LASS konstatavo, kad prekių kainos ženklinamos netinkamai - daugelyje etikečių simboliai yra per maži arba nekontrastingi. 

"Nors bendradarbiaujame su prekybos centrais ir siunčiame savo rekomendacijas dėl etikečių ženklinimo, reakcijos sulaukiame itin retai. Dabartinis kainų žymėjimas prasčiau matantiems žmonėms, taip pat ir senjorams, kelia nemažai keblumų. Prekės kainos neįskaitantys žmonės yra priversti prašyti personalo pagalbos, pasitaiko ir konfliktų prie kasų, kai pirkėjui tenka sumokėti brangiau, nei jis tikėjosi. Taip darbuotojai apkraunami darbu, kurio būtų galima išvengti", - sakė LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė. Jos teigimu, ši problema ateityje tik aštrės. Silpnaregių skaičius sparčiai auga visoje Europoje, ir ne tik dėl senstančios visuomenės, bet ir dėl visuotinės skaitmenizacijos (kompiuteriai, išmanieji telefonai ir pan.). Šalyje numatomas euro įvedimas ir su juo susijęs kainų etikečių keitimas gali tapti puikia proga prekybininkams atidžiau pažvelgti į šios vartotojų grupės poreikius ir pakoreguoti kainų ženklinimą", - pažymėjo R. Balčikonienė. LASS parengė rekomendacijas dėl kainų etikečių šrifto ir dydžio, kurias Ūkio ministerija įtraukė į pereinamojo laikotarpio kainų žymėjimo normatyvinius aktus. Korektiški šriftai po euro įvedimo bus labai svarbūs, nes beveik dešimt mėnesių etiketėje bus dvi kainos, o akcijinėse etiketėse - net keturios kainos, be to, pavyzdžiui, skalbimo priemonių etiketėse dar turės būti užrašyta ir vieno skalbimo kaina. Todėl ypač svarbu, kad etiketės būtų aiškios ir lengvai perskaitomos. Dabar dažniausia prekybininkų klaida ženklinant kainas yra per smulkūs skaičiai ir raidės, taip pat naudojamas pernelyg sudėtingas ir įmantrus šrifto stilius, pasirenkamas per mažas kontrastas tarp simbolių ir fono. 

"Mūsų atlikta kainų etikečių analizė parodė, kad daugeliu atvejų pakaktų tik smulkių korekcijų, kurios leistų užtikrinti gerokai didesnį patogumą ir naudą visiems pirkėjams ir išlaikyti kiekvienam prekybos centrui būdingą stilių. Prekybininkams atnaujinant prekių kainos ženklinimą, esame pasiruošę teikti konsultacijas ir informaciją", - sakė R. Balčikonienė. 

Įvertinusi kainų ženklinimą, LASS sudarė geriausių ir blogiausių kainų etikečių dešimtuką. Prasčiausiai įvertintos prekybos centrų "Senukai", "Rimi" ir "Norfa" etiketės, kaip geriausiai atitinkančios silpnaregių poreikius įvardintos "Prisma" ir "Iki" etiketės. LASS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gyventojų, turinčių vienokių ar kitokių regos problemų. 

* * * 

Praėjus dviem savaitėms nuo pareiškimo išplatinimo, apie jo atgarsius ir galimus rezultatus kalbamės su LASS pirmininko pavaduotoja Ramune Balčikoniene. 

- Kodėl apskritai ėmėtės šios problemos, kodėl kaip tik dabar? 

- Nusiskundimų iš silpnaregių dėl mažų kainų, etikečių girdime nuolat. Pamanėme, kad euro įvedimas - palanki proga tą reikalą spręsti, juo labiau kad bent jau pereinamuoju laikotarpiu etiketėje bus žymimos dvi kainos (akcijinėse net keturios), todėl nepatogumų bus dar daugiau.  

Pradėjome rinkti iš parduotuvių etiketes. Vienur davė geranoriškai, kitur iškart įtarimas: "O kam reikia? Ką darysite?". Vis tiek prisirinkome nemažai, ėmėme lyginti, tikrinti, kaip jos atitinka rekomendacijas dėl informacijos pateikimo regėjimo negalią turintiems žmonėms.  

Surinkę informaciją, patys išsiaiškinę, ko norime ir kaip etiketės iš tikrųjų turėtų atrodyti, kreipėmės į Neįgaliųjų reikalų departamentą. Čia gavome reikalingus Ūkio ministerijos kontaktus. Pataikėme pačiu laiku. Skyrius, į kurį kreipėmės, kaip tik rengė perėjimui nuo lito prie euro reikalingą dokumentaciją. Pavyko pasiekti, kad šiuose dokumentuose būtų ir mūsų siūlymai. Mums svarbus dokumentas yra "Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijos", patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-201.  

Cituoju: "28. Prekių kainos turi būti gerai matomos, lengvai perskaitomos, suprantamos, nurodomos taip, kad neklaidintų vartotojo ir vartotojas galėtų tiksliai suprasti, kuriai prekei kaina yra taikoma. Kainos etiketėje turi būti nurodomos kuo didesniu paryškintu šriftu kontrastiškame fone (pavyzdžiui, tamsiu šriftu šviesiame vienspalviame fone). Rekomenduojama naudoti šrifto stilius, pasižyminčius vienodomis raidžių linijomis ("Arial", "Tahoma", "Verdana", "Helvetica" ar panašius), ir nenaudoti pasvirųjų ("Italic") ar rankraštį primenančių šrifto stilių." 

- Dar kokių nors žygių ėmėtės? 

- Parašėme raštą Lietuvos prekybos įmonių asociacijai. Ši asociacija jungia Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus, ne tik mums gerai pažįstamus, tokius kaip "Maxima", "Senukai", bet ir ne tokius žinomus, veikiančius kaimo vietovėse. Tiesioginiame LRT "Ryto garsų" eteryje diskutavome su šios asociacijos atsakingu darbuotoju Laurynu Vilimu. L. Vilimas atsakė, kad prekybininkams siūlo etiketes padidinti tose parduotuvėse, kurios yra aklųjų gyvenamuosiuose rajonuose. Į tai atsakėme, kad tokia nuostata neteisinga, nes regėjimo problemų turintys žmonės gyvena ne tik vadinamuose aklųjų rajonuose ir kad korektiškas kainų pateikimas yra aktualus ne tik mūsų organizacijos žmonėms, bet visai visuomenei. Įdomu tai, kad net geriausiai matantys žmonės, kai jiems ant stalo pakloji dešimt ar penkiolika etikečių, pasirenka kaip geriausią tą, kurią pasirinktų ir silpnaregiai.  

Neapsiribojame vien raštų rašymu ir viešais pareiškimais. Norime susitikti su visų didžiųjų prekybos tinklų atstovais, parodyti, paaiškinti, ko siekiame ir kodėl. Bandėme susitikti su "Maxima", bet kol kas nesėkmingai. Dar laukia susitikimas su Prekybos įmonių asociacijos, "Senukų" atstovais. Jau buvome susitikę su "Norfos" ir "Rimi" darbuotojais. "Norfa" reagavo šiek tiek pasibrangindama: "Perdaryti etiketes - daug darbo, sunku." "Rimi" į reikalą pažiūrėjo labai geranoriškai: apie tai jie sakėsi išgirdę pirmą kartą, bet pati problema sudominusi. "Rimi" šriftas yra pakankamai storas, bet vis tiek nėra tinkamas: žiūrint iš toliau, skaičiai liejasi, pavyzdžiui, vietoje skaičių 99 aš matau du didelius plėmus. 

- Ar yra apskritai kokie nors reikalavimai, kaip etiketėse pirkėjui informacija turėtų būti pateikiama? 

- Kiek gilinomės, reikalavimai, kaip pateikti kainas, yra ir galioja visiems prekybos tinklams, bet daugelis randa būdų, kaip tų reikalavimų nepaisyti. Prekybos tinklai etiketes spausdina patys, šriftus, spalvas parenka jų dizaineriai. 

- Kodėl papildomai dar reikėjo kreiptis į prekybos įmonių asociaciją, jeigu anksčiau kreipėtės į Ūkio ministeriją? 

- Ministerija priėmė rekomendaciją, ir ši rekomendacija galioja tik pereinamuoju laikotarpiu - 10 mėnesių. Kai etiketėje liks kaina vien eurais, rekomendacija nustos galiojusi. Štai čia ir reikalinga Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Mūsų noras - bent kiek palengvinti pereinamąjį laikotarpį, bet galutinis tikslas, kad tada, kai kainos bus nurodomos tiktai eurais, etiketės mums būtų patogios. O čia jau reikalingas bendradarbiavimas su šia asociacija ir abipusis supratimas. 

- Pereinamajam laikotarpiui taip pat turite siūlymų? 

- Siūlome sekti "Norfos" pavyzdžiu. Šis prekybos tinklas daro didesnes akcijų etiketes. Siūlome bent jau tuos 10 mėnesių šitaip didinti, tiksliau, "ilginti", visas etiketes. Turime pripažinti: nepatogu bus visiems, etiketėje - dvi kainos, akcijų prekėms - keturios, o kai kur - dar daugiau. Visko net ir norėdamas tvarkingai nesurašysi, bet, įsigaliojus eurui, turėtų atsirasti ir tinkami šriftai. Daugelis pirkėjų tų etikečių pasikeitimo gal net nepastebės. Žmogus neprieis prie parduotuvės direktoriaus ir nepadėkos, bet jam tikrai bus patogiau ir lengviau. 

Parengė Alvydas VALENTA