IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PRISIMINKIME PEDAGOGES

Šiame rašinyje norime prisiminti dvi nuoširdžias ir puikias pedagoges, daug metų dirbusias Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Tai auklėtojos Bronė Mickytė ir Leonarda Patašienė. Abi šioje mokykloje pradėjo dirbti nelengvais pokario metais. Tuo metu mokykla, moksleiviai ir pedagogai jautė nepriteklių: trūko kasdienės duonos, mokyklos patalpos buvo prastai šildomos, nebuvo elementariausių mokymo priemonių, vadovėlių brailio raštu. Tačiau mokyklos kolektyvas, mokytojai ir moksleiviai sugyveno darniai, buvo lyg viena didelė šeima. Padėdami vieni kitiems, lengviau išgyveno tą sudėtingą laikotarpį. To meto auklėtiniai apie pedagogus atsiliepia labai gražiai ir prisimena juos tik geru žodžiu. Šias dvi pedagoges, tikras neregių bičiules, prisimename dėl to, kad šių metų vasario mėnesį minime jų šimtąsias gimimo metines. Jų atminimas ir indėlis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių švietimą yra didelis ir neturi būti pamirštas. 

Bronė Mickytė gimė 1914 m. vasario 22 dieną Sankt Peterburge (tuometinėje carinėje Rusijoje). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šeima su vaikais grįžo į tėvynę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Bronė baigė Kauno mokytojų seminariją. Po karo, nuo 1947 iki 1969 metų, dirbo auklėtoja Kauno aklųjų internatinėje mokykloje - daugiausia su jaunesniųjų klasių mokiniais. Pedagogė pati buvo gerai išmokusi brailio raštą, stengėsi padėti ir silpnesniems mokiniams gerai jį išmokti. Dažnai su silpnesniais vaikais dirbdavo ir po darbo valandų, siekė rezultato ir tokiam tikslui negailėjo savo laiko. Pati brailio raštu perrašė mokyklos bibliotekai nemažai knygų - daugiausia tai buvo vaikų literatūra. Mokė vaikus elementarių buities ir higienos įgūdžių. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje yra saugomas pedagogės balso įrašas - 1976 metais darytame įraše ji prisimena darbą Kauno mokykloje. Štai ištrauka iš autentiškų B. Mickytės prisiminimų: "Tuo metu, tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt septintaisiais, mokinių mokykloje buvo nedaug - apie penkiasdešimt. Žinoma, daugiausia suaugę, o vaikų - apie dešimt, tarp jų Birutė Sodaitytė, Gabrielius Stankevičius, Elenutė Ogonauskaitė, Jūratė Obolėnaitė ir mano duktė Regina Reginaitė. Prisiminus tuometines vaikų gyvenimo sąlygas mokykloje ir palyginus jas su dabartinėmis, matome didžiulį skirtumą. Tada mums daug ko trūko: patalpos šaltos, maisto nedaug - visko neišvardinsi. Vaikų pirštai nuo rašomųjų lentelių sušalę, sutinę. Būdavo, lūpomis papučia, sušildo ir vėl rašo ar skaito toliau. Tiktai didelis ryžtas ir atkaklumas nugalėdavo visas kliūtis. Buvo sunkūs pokario metai. Tada aklųjų mokyklai vadovavo kilnūs ir aukštos erudicijos žmonės - direktorius Jonas Mikėnas ir jo pavaduotojas Vincas Vabalas. Pedagogų kolektyvas buvo darnus. Siekėme vieno bendro tikslo - ruošti akląjį ir silpnaregį vaiką savarankiškam gyvenimui. Šioje mokykloje dirbau 23 metus. Taip jau likimas lėmė, kad daugiausia teko dirbti su vaikais. Buvau labai patenkinta, juos mylėjau. Mes, keletas auklėtojų, gyvenome mokyklos patalpose, tad savo darbo neribojome valandomis. Vaikai lankydavosi pas mus, kada panorėdavo, net ir ne darbo dienomis. Mūsų santykiai buvo draugiški, šeimyniški." 

Nuoširdžius pedagogų ir moksleivių santykius gali paliudyti ir šių eilučių autorius, kuriam teko laimė pačiam tai patirti, - ir pagalbą, ir net globą. Pedagogė buvo lyg tas taikos paukštis: kilus nesutarimams tarp pačių moksleivių (ko tik neatsitinka tarp vaikų) visada sugebėdavo konfliktinę situaciją išspręsti taikiai, kad neliktų skaudulių vaikų širdelėse. Auklėtoja niekada nesibodėjo parodyti motiniškų jausmų savo auklėtiniams. Ir išėjusi užtarnauto poilsio pedagogė bendravo su mokykla, buvusiais moksleiviais, aklųjų organizacija. Lankydavosi įvairiuose renginiuose, o buvę auklėtiniai visada su didele meile ir nuoširdumu buvo sutinkami jos namuose Kaune, Voveraičių gatvėje. Bronė Mickytė mirė 2001 m. gruodžio 22 dieną. 

Leonarda Patašienė (Kupčiūnaitė) gimė 1914 m. vasario 26 dieną Kaune. Pradinę mokyklą baigė Dotnuvoje. Po to mokėsi Kauno "Aušros" mergaičių gimnazijoje. 1952 metais baigė Kauno mokytojų seminariją. Kauno aklųjų internatinėje mokykloje pradėjo dirbti 1949 m. ir sėkmingai darbavosi su moksleiviais iki 1973 metų rudens. Pedagogei teko dirbti su įvairių amžiaus grupių auklėtiniais. Ypač daug dėmesio ir energijos skyrė mokinių darbiniam užimtumui ir ugdymui. Domėjosi tiflopedagogų sukaupta patirtimi Lietuvoje ir užsienio šalyse, kūrė savą darbo metodiką, kuri buvo pagrįsta praktine darbo patirtimi su aklaisiais ir silpnaregiais vaikais. Moksleivius mokė įvairiausių darbelių: mezgimo, audimo, rišimo, pynimo, popieriaus lankstymo vingrybių, meninių dirbinių gudrybių naudojant įvairias medžiagas. "Darbščiųjų rankų" būreliai - taip tuo metu vadinti šie popamokiniai užsiėmimai - tarp moksleivių buvo populiarūs. Pedagogė į šią veiklą sugebėdavo įjungti net ir tuos moksleivius, kurie, švelniai tariant, nebuvo patys geriausi. Tad jos būreliai buvo ir auklėjamojo pobūdžio priemonė. L. Patašienė savo patirtį noriai perduodavo kitiems pedagogams ir specialistams: skaitė pranešimus įvairiose konferencijose Lietuvoje, dalyvavo tuometinės Sovietų sąjungos tiflopedagoginiuose skaitymuose. Jos straipsniai spausdinti žurnale "Mūsų žodis", keletas paskelbta rusų kalba leistame žurnale "Specialnaja škola" (1965) ir rusų kalba išleistoje knygoje "Darbinis auklėjimas aklųjų ir silpnaregių mokykloje" (1969). Pedagogė parašė ir autorinių knygų. 1972 metais leidykla "Periodika" išleido knygą visuomenei "Aklas vaikas ir šeima". Šios knygos pasirodymas buvo svarbus reiškinys šviečiant visuomenę apie akluosius ir aklumą, parodant, ką gali neregys vaikas deramai ir sistemingai lavinamas. Lietuvos aklųjų draugijos leidykla šią knygą išleido brailio raštu dviem kalbomis - lietuvių ir rusų. L. Patašienės darbas buvo gerai įvertintas ir aklųjų organizacijos - LAD centro valdybos prezidiumo nutarimu 1978 metais už šią knygą autorei buvo paskirta tiflologijos premija. Didelio populiarumo sulaukė 1986 metais pasirodžiusi knyga "Darbų ABC". Knygoje autorė, remdamasi ilgamete darbo su aklaisiais ir silpnaregiais patirtimi, pateikia daug teorinių ir praktinių nurodymų, kaip iš įvairių medžiagų padaryti nesudėtingus darbelius, dažnai meniškus, turinčius praktinės naudos daiktus, lavinančius jutimo organus, orientaciją, padedančius pažinti aplinką, žadinančius kūrybinę mintį. Knygoje pateikta gausybė iliustracijų, kurios padeda geriau suprasti, kaip reikia atlikti darbus. Šis leidinys buvo ir tebėra populiarus tarp vaikų. Kadangi knyga buvo išleista dideliu, 10 tūkstančių egzempliorių tiražu, tai ją galima ir dabar nesunkiai rasti daugelyje šalies bibliotekų. Šia knyga iki šiol prekiauja Kaune įsikūręs knygynas "Vaivora". 

Pedagogė su neregiais bendravo visą gyvenimą. Gyvenimo saulelei leidžiantis vakarop, savo asmeninį archyvą padovanojo Lietuvos aklųjų bibliotekai: jis dabar saugomas tiflotyros skyriuje, asmeninių archyvų fonde. L. Patašienė mirė 2007 metais per Tris Karalius. Dar norime prisiminti vieną šios pedagogės patriotinį veiksmą. Slapta per visą sovietmetį ji išsaugojo Kauno aklųjų instituto Lietuvos Respublikos trispalvę vėliavą, kurią kaip relikviją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo perdavė toliau saugoti Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinei mokyklai. 

Ilgametės pedagogės darbas buvo įvertintas deramai, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 1998 m. liepos 1 dienos dekretu Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos - proga už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją apdovanojo Leonardą Patašienę Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Kovo 4 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1964) Vilija Dumbliauskienė (Gavėnaitė), literatė, Lietuvos aklųjų bibliotekos brailio rašto redaktorė. 

Kovo 11 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1954) Janina Samušienė, LASS Kelmės rajono filialo pirmininkė, neregių organizacijos aktyvi veikėja. 

Kovo 12 d. - Pasaulinė glaukomos diena (minima nuo 2008 m.). 

Kovo 14 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1929) Elena Balčiūtė, literatė, aktyvi LASS narė Kaune. 

Kovo 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1944) Jūratė Leokadija Čepulienė (Jutelytė), pedagogė, literatė, aktyvi LASS narė Panevėžyje.