NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

LIETUVIŠKO SINTEZATORIAUS PĖDSAKAIS


Pradėsiu nuo savo pastebėjimų. Praėjusiame "Mūsų žodžio" numeryje jau buvo trumpa Arvydo Juchnos informacija apie tai, kad sausio 8 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB), įvyko UAB "Algoritmų sistemos" sukurto lietuvių kalbos sintezatoriaus pristatymas. Tiesą pasakius, ta informacija pro vieną ausį įėjo, pro kitą - išėjo. Maža, kas ką kuria, maža, kur pristato! Visi gerai suprantame, kad šiais laikais be reklamos, savireklamos, visokių pristatymų - nė žingsnio! Bet štai sausio pabaigoje panašią informaciją labai netikėtai užtikau Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje www.ndt.lt: "Š. m. sausio 10 d. Neįgaliųjų reikalų departamente vyko UAB "Algoritmų sistemos" sukurto įgarsinimo produkto lietuvių kalbos sintezatoriaus, kaip virtualaus diktoriaus, gebančio balsu perskaityti pateiktą tekstą, pristatymas. (...) Susitikime UAB "Algoritmų sistemos" atstovai pristatė "tipinius sintezatoriaus panaudojimo būdus (darbui su kompiuteriu akliesiems ir silpnaregiams, informacijai perskaityti, proaktyviam informavimui, mokymuisi, darbui, elektroninio formato knygoms skaityti), atsakė į aktualius klausimus ir aptarė lietuvių kalbos sintezatoriaus pritaikymo bei bendradarbiavimo galimybes." 

Perskaičiau ir supratau, kad nieko nesupratau. Kaip čia yra: nuo praėjusio suvažiavimo ketvirti metai deklaruojame, kad kuriame ar tuoj tuoj kursime lietuvių kalbos sintezatorių, o kažkas per tą laiką jau sukūrė ir sėkmingai pristato! Suprantama, laisvos rinkos sąlygomis tą patį produktą tuo pačiu metu gali kurti ar gaminti nors dešimt įmonių - niekam nedraudžiama! Bet kai tas produktas - lietuvių kalbos sintezatorius - reikalingas keliems tūkstančiams ar keliems šimtams tūkstančių žmonių, įskaitant ir reginčiuosius, tai ir du ar trys gamintojai - jau nemažai. Sintezatoriaus pristatymas LAB galėjo būti šiek tiek "atsitiktinis", bet toks pat pristatymas po dviejų dienų departamente jau turbūt nelaikytinas visiškai atsitiktiniu. Taigi kas, ką ir kodėl? Kodėl bibliotekoje, kodėl departamente? 

Į klausimą, kas, atsakyti lengviausia - UAB "Algoritmų sistemos" (www.algoritmusistemos.lt). Ieškodamas atsakymų į kitus klausimus, pasiprašiau pas sintezatoriaus kūrėjus į svečius ir buvau maloniai priimtas. Apie tai, kas rūpi mums, - lietuvių kalbos sintezė su programa "Jaws" - vėliau. Norėdami bent kiek suprasti susidariusią situaciją ir galimus sprendimo būdus, turėtume pradėti šiek tiek iš toliau. Kaip savo informacijoje A. Juchna ir rašė, "yra sukurtas lietuvių kalbos sitnezatorius su dviem balsais" - Marijaus Žiedo ir Laimos Kybartienės. Šeimininkai tuos balsus pademonstravo - skamba tikrai gražiai, natūraliai ir lietuviškai. Niekuo nenusileidžia "Freedom scientific" svetainėje esantiems pavyzdžiams, o galbūt juos net pranoksta. Tiesa, M. Žiedo balsas temperamentingesnis, nuotaikingesnis, L. Kybartienės balsas (su tuo sutiko ir patys jo sintetintojai) šiek tiek melancholiškesnis ir lėtesnis, bet, palyginti su tuo, ką turėjome, tai jau daug, juo labiau, kad tai - tik pradžia. Apie naująjį lietuvių kalbos sintezatorių kalbėjomės su UAB "Algoritmų sistemos" pardavimų vadovu dr. Rolandu Markevičiumi ir tyrėja analitike dr. Asta Krupavičiūte. 

- Kodėl apskritai ėmėtės kurti lietuvių kalbos sintezatorių? Kokios buvo priežastys, paskatos, tikslai? 

- Esame verslo įmonė ir savo produktus kuriame pirmiausia rinkai. Tačiau kurdami lietuvių kalbos sintezatorių turėjome ir turime ne tik komercinių tikslų. Siekiame skatinti ir palaikyti lietuvių kalbos vartojimą informacinėje erdvėje, šiuolaikinėse komunikacijos priemonėse. 

- Elektroninio produkto nei iš visų pusių apžiūrėsi ar pakilnosi, nei kitam parodysi. Vis dėlto apibūdinkite išsamiau, kaip šis sintezatorius atrodo, kaip jis buvo kuriamas? 

- Sintezatorius yra atskira programa. Kol kas laikomas tik mūsų įmonės tarnybinėje stotyje, bet netrukus "paleisime" ir į išorę. Turi du balsus, pagreitinimo funkciją. Sukūrėme maždaug per metus. Nuo pradinio sumanymo iki realizavimo praėjo apie pusantrų metų. Kurdami sintezatorių bendradarbiavome su Vilniaus universiteto mokslininkais. Algoritminė dalis - daugelio metų jų įdirbis. Visi darbai atlikti Lietuvoje ir tik lietuvių jėgomis. Čia buvo tokia lyg ir idėja fiks - lietuvių kalbos sintezatorius, sukurtas Lietuvoje ir tik lietuvių specialistų. Norėjome padaryti tikrai lietuvišką kalbos sintezę, kad būtų ir lietuviška intonacija, ir lietuviškas kirčiavimas. Vien komerciniu požiūriu - tai gal ir per didelė rizika, bet, kaip sakėme, turėjome ir tam tikrą idėją. 

- Kaip įsivaizduojate sintezatoriaus pritaikymą? 

- Kol kas esame sukūrę lietuvių kalbos sintezatoriaus variklį, kurį pagal poreikius būtų galima pritaikyti įvairioms reikmėms. Pirma mūsų vizija - didieji rinkos žaidėjai: pirmiausia - įvairūs informaciniai portalai, tokie kaip "delfi.lt" ar "15 min.lt". Žmonės, kurie nenori ar neturi galimybės perskaityti juos sudominusią informaciją, ją galėtų išklausyti balsu. Yra daugybė kitų pritaikymo galimybių: įvairūs skambučių centrai, krizinių situacijų valdymas - sintezatorius kiekvienam besikreipiančiam perskaito operatoriaus pateiktą informaciją. Šitaip skambučių srautas nuo operatoriaus nukreipiamas tiesiai į kompiuterį. Sintezatorius gali būti naudingas moksleiviams. Dar viena perspektyvi sritis - skaitmeninis asistentas balsu. Jau dabar, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Ligonių kasų, kitų valstybės žinybų interneto svetainėse žmogus gali užduoti jam rūpimą klausimą, o kompiuteris iš savo duomenų bazės pateikia atsakymą. Sintezatorius leistų šį atsakymą išklausyti balsu. 

- O, pavyzdžiui, liečiamieji telefonai? Skystųjų kristalų ekranai? Ar čia reikėtų gauti gamintojų sutikimą? 

- Techniškai visiškai įmanoma ir jokių specialių leidimų gauti nereikia. Kaip minėjome, šiuo metu labiau orientuojamės ne į individualius vartotojus, bet į didesnius rinkos žaidėjus, informacinius portalus ir pan. Bet galvojame ir apie telefonus, pavyzdžiui, vairuojančiam automobilį žmogui telefonas balsu perskaito gautas žinutes. Be abejo, mobilieji telefonai - svarbi sritis ir čia tik eiliškumo klausimas. Tiesiog kol kas tai nėra mūsų prioritetas. Įvairi buitinė įranga - šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, skalbyklės - jų informaciją irgi galima paversti balsu. Kažin ar labai racionalu būtų kalbos sintezatorių dėti į šaldytuvą ar skalbyklę, bet visiškai įmanoma turėti namuose tam tikrą garso interpretatorių, perskaitantį įvairių prietaisų informaciją balsu. Išmaniųjų namų idėja - jau ne fantastikos sritis. Prietaisas gauna informaciją iš šaldytuvo ar mikrobangų krosnelės ir ją balsu perskaito. Pasaulyje tokie dalykai jau daromi. 

- Pereikime prie aklųjų ir silpnaregių. Ar galima jūsų sukurtą sintezatorių pritaikyti jų poreikiams? 

- Taip, būtų galima. Žinome ir apie ekrano skaitymo programą "Jaws", ir apie "Supernova". Mūsų sukurto produkto integravimas su šiomis programomis visiškai įmanomas, tiktai tam reikėtų papildomo darbo ir papildomų investicijų. 

- Jeigu prakalbome apie pinigus, tai gal galite pasakyti, kiek jūsų sintezatorius kainavo ir kokios reikėtų sumos, kad aklieji jį galėtų naudoti su programa "Jaws"? 

- Apie tai, kiek kainavo sintezatoriaus sukūrimas, kol kas dar nenorėtume kalbėti. Esame privati įmonė - nei iš valstybės, nei iš jokių fondų paramos ar investicijų sintezatoriui sukurti neprašėme nė lito, viską padarėme iš savo resursų, todėl produkto sukūrimo sąnaudos yra komercinė paslaptis. 

- Tada gal ne paslaptis, už kiek jį ketinate pardavinėti? 

- Klausimas sunkiai atsakomas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kokiu būdu, kam bus naudojamas? Yra vartotojų, kurie norėtų išskirtinių teisių. Tokiu atveju kaina būtų daug didesnė negu vartotojui, nenorinčiam tokių teisių. Bet galimas ir kitoks variantas: vartotojas sintezatorių gauna kaip mūsų paslaugą ir už ją kiekvieną menesį susimoka tam tikrą mokestį. Kol kas griežtos kainodaros neturime, vadovaujamės principu, kad klientas pasako, ko norėtų, o tada jau žiūrime, kiek tai galėtų kainuoti. Kiek galėtų kainuoti sintezatoriaus integravimas į programą "Jaws" - nežinant konkrečių pageidavimų, tokiam sintezatoriui keliamų reikalavimų, neturint jokių skaičių, taip iš niekur nieko pasakyti gana sunku. 

- Na, bet už kokių nors skaičių vis tiek galima "užsikabinti". Pavyzdžiui, LASS deklaruoja, kad sukurti kokybiškam lietuvių kalbos sintezatoriui reikia apie milijono litų. Daug tai ar mažai? 

- Labai priklauso nuo to, kokios sieksime kokybės, kokie bus balsai, papildomos funkcijos: galimybė keisti greitį, balso aukštumą ir pan. Milijonas nėra ypatingai didelė suma. Jau sukurto sintezatoriaus integracija su "Jaws" - kaina priklausytų nuo to, per kokį laiką turėtų darbas būti atliktas, kiek žmonių dirbtų, kokius keltume uždavinius. Jeigu, tarkime, dirbtų 3-4 žmonių komanda iš mūsų įmonės, dar turėtume įtraukti į komandą tuos pačius Vilniaus universiteto mokslininkus, kurie dalyvavo kuriant mūsų sintezatorių, preliminariai vertinant, minimalus terminas būtų kokie du mėnesiai, optimalus - keturi. Jeigu reikalas konkretizuotųsi, sudarytume sąmatą, įvertintume visus darbus ir pasakytume tikslią kainą. Ji neabejotinai būtų keletą kartų mažesnė nei jūsų minėtas milijonas, reikalingas naujam sintezatoriui sukurti. 

- Ar jums žinomi žymiausių pasaulio kompanijų, tokių kaip "Acapela" ir kt., naujausi kalbos sintezatoriai, besiorientuojantys į gyvo žmogaus balsą ir natūralų kalbėjimą? 

- Taip, kai kuriuos dalykus žinome ir sekame. Bet esame įsitikinę, kad tikro lietuviško sintezatoriaus jie nepadarys. Nebent sugebėtų pasitelkti tuos pačius specialistus ir mokslininkus, su kuriais, kurdami savo sintezatorių, bendradarbiavome ir mes. 

- Sintezatorių pristatėte Lietuvos aklųjų bibliotekoje, Neįgaliųjų reikalų departamente - kas tai? Naujų rinkų ir galimų vartotojų paieška? 

- Kol kas tai buvo tik produkto pristatymas ir nieko daugiau. Jokių planų, ketinimų ar konkrečių susitarimų tų pristatymų metu nebuvo. Bent mums apie tai nėra žinoma. Kaip minėjome, pirminė mūsų vizija buvo tokia: interneto programos ir paslaugos, stacionarios programos (tai galėtų būti ir integracija su "Jaws"), mobilieji įrenginiai ir jiems pritaikytos programos. Bet, aišku, prioritetai gali keistis. Pavyzdžiui, viena iš prioritetinių vartotojų grupių gali būti neįgalieji. Lietuviško kapitalo įmonė iš savo lėšų, pasitelkusi tik lietuvių mokslininkus, sukūrė lietuvių kalbos sintezatorių. Iš valstybės tokiam tikslui negavome nė lito. Tad būtų visai prasminga, jeigu valstybė prisidėtų prie produkto platinimo, panaudojimo ir jo taikymo. 

 

* * * 

Štai toks vyko pokalbis sausio pabaigoje su UAB "Algoritmų sistemos" atstovais. Pabandykime apsieiti be skambių žodžių ir patriotinius jausmus žadinančių frazių, tokių kaip "savas, lietuviškas, palaikyti, paremti" ir pan. Pažvelkime į situaciją kuo objektyvesniu žvilgsniu. Yra privati verslo įmonė, sukūrusi pakankamai geros kokybės mus dominantį produktą. Reikia tam tikros, sąlyginai nedidelės sumos, kad šį produktą po pusmečio ar vėliausiai po metų turėtume savo kompiuteriuose. Tekste minėtą keturių mėnesių terminą tris kartus pailginame sąmoningai dėl įvairių nenumatytų organizacinių, testavimo ir panašių darbų. Bet kokiu atveju tai bus trumpiau nei laikas, kuris praėjo sintezatoriaus belaukiant. 

Tiems, kam kyla įtarimų, kad proteguoju privačią įmonę, iškart pasakysiu, kad be "Algoritmų sistemų" lygiagrečiai kuriamas dar vienas lietuvių kalbos sintezatorius. Tai valstybės finansuojamo projekto "Liepa" dalis - taip pat įdomi ir dėmesio verta galimybė. Projekto "Liepa" mūsų akiratyje iki šiol tarsi ir nebuvo. Gal kai kas apie jį žinojo ar bent buvo girdėjęs, bet daugelis nei žinojome, nei girdėjome. Tačiau "Liepa" nusipelno atskiro dėmesio ir atskiro straipsnio. Patiems nekantriausiems informacijos šia tema patariame ieškoti LASS interneto svetainėje www.lass.lt. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]