RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

DVASINGAS IR ŠVENTIŠKAS

Gruodžio 29 d. Kauno aklųjų ir silpnaregių centro mėgėjų meno kolektyvai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje surengė Žaliakalnio seniūnijos vykdomo projekto "Aš ant žalio kalno gyvenu" baigiamąjį koncertą. Tai ne pirmasis renginys, kuriame seniūnijai talkina mūsų atlikėjai. Tačiau šis koncertas buvo išskirtinis, nes vyko šventovėje, kuri laikoma Lietuvos nepriklausomybės ir tikėjimo simboliu. 

Žaliakalnis - vienas didžiausių Kauno gyvenamųjų rajonų, įsikūręs tarp Neries ir Girstupio slėnių, užimantis 375 ha. Rajonas gali didžiuotis 1936 m. pastatyta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Ledo arena, senuoju Ąžuolyno parku, jau bundančiu naujam gyvenimui. Čia nuo 1931 m. veikia funikulierius, Kauno meno mokykla, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto kompleksas ir kiti reikšmingi statiniai. 

Jaudinomės, nes bažnyčios konferencijų salėje susirinko apie pusantro šimto žiūrovų, laukiančių, kuo nustebins aklieji ir silpnaregiai atlikėjai, juolab kad tiek garsių menininkų: aktorių, muzikantų, dainininkų, rašytojų jau lankėsi kiekvieną sekmadienį rengiamose popietėse. 

Įžanginį žodį tarė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Jis ne tik pasveikino su Kalėdų švente, bet ir priminė, kad ši diena yra Šeimų šventė. Palinkėjo šeimoms santarvės, darnos ir meilės, paragino smagiai praleisti popietę klausantis muzikos ir dainų. 

Koncertą pradėjo moterų vokalinis ansamblis "Credo" (koncertmeisterė Beata Vingraitė), nuskambėjo L. Abariaus "Baltoji pasaka". Ansamblio vadovė Ona Matusevičiūtė jautriai ir iškilmingai atliko "Kalėdų lopšinę" ir "Pašlovinimo giesmę". Neapsieita be lyriškų H. Radausko, R. Belickaitės, Just. Marcinkevičiaus posmų, kuriuos skaitė mėgėjų teatro "Aira" skaitovės Zita Klibavičienė, Nijolė Naumova ir Gražina Siderevičienė. Po lyriškų dainų suskambo nuotaikinga, aukštaičių tarme atliekama K. Pėstinio harmonizuota lietuvių liaudies daina "Tai skrajoja lakštingėla" ir smagi, visada žiūrovų ovacijų sulaukianti Ester Lee "Pensilvanijos polka". 

Kartu su lankytojais prisiminėme garsiausius tarpukarį Žaliakalnyje gyvenusius žmones, tokius kaip Vasario 16-sios akto signataras Petras Klimas, muziejininkas Paulius Galaunė. Neužmiršti ir rašytojai Kazys Binkis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Henrikas Radauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Antanas Vienuolis, keliautojas publicistas Matas Šalčius, Valstybės teatro solistai Kipras Petrauskas, Antanas Sodeika, muzikas Viktoras Kuprevičius, dailininkai Antanas Galdikas, Juozas Zikaras ir daugelis kitų inteligentų. 

Iki 1940 m. Žaliakalnis buvo lietuviškiausia Kauno dalis. Lietuvių liaudies tradicijas puoselėjame ir šiandien. Tai daro ir mūsų centro liaudiškos muzikos kapela "Bičiuliai", vadovaujama Vytauto Brušniaus. Jų programoje vyrauja lietuvių autorių kūriniai ir liaudies dainos. Repertuarą retsykiais papuošia ir užsienio autorių dainos. 

Iš plojimų, kurie aidėjo po kiekvieno atlikto kūrinio, supratome, kad lankytojų nenuvylėme ir kad baigiamasis projekto "Aš ant žalio kalno gyvenu" koncertas buvo ir dvasingas, ir šventiškas. 

Visus atlikėjus Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas, seniūnaitis Juozas Miliauskas ir Aušros bibliotekos vedėja Regina Markevičienė apdovanojo originalaus rankų darbo keraminiais angeliukais, o vadovų rankose pražydo ir rožių žiedai.