PROJEKTAI

 

"JAUSTI - VADINASI, MATYTI"


* * * 

Prieš pat Naujuosius metus Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) lankytojų ir svečių laukė maloni staigmena - reljefinių atvirukų paroda! Tiesa, atvirukai - ne kalėdiniai ir ne naujametiniai: daugelyje jų kalėdinės nuotaikos ir su žiburiu nerasi, bet nuo to parodos patrauklumas nė kiek nesumažėja. Atvirukų autoriai - regintys įvairaus amžiaus mokiniai, savo kūrinius skyrę akliems ir silpnaregiams vaikams. Praėjusiais metais juos kūrė Klaipėdos, Ukmergės ir Vilniaus mokyklų moksleiviai. Kūrė, kaip patys suprato, išmanė ir sumanė, suprantama, be vyresniųjų - mokytojų, bibliotekininkų - pagalbos neapsieita, tačiau kūrybiniai sumanymai, idėjos - pačių mokinių. 

Atvirukas. DrugelisDaugelis kūrinėlių - tikri nedideli reljefinės grafikos darbai. Skirtingas atvirukų turinys, skirtingos medžiagos, iš kurių jie pagaminti, technologijos - visa tai parodai suteikia tik dar daugiau patrauklumo ir netikėtumo. Sulankstomi, kabinami lyg kokie paveikslėliai ant sienos ar tiesiog atremiami į sieną. Reljefiški, klijuoti, pūkuoti, minkšti, šiurkštūs - jie griūte užgriūva neregį savo įvairove, paviršių, medžiagų ir atlikimo būdų gausumu. Bet daugelis neregiui - tiesiog įdomūs! Ar įsivaizduojate, kaip atrodo laumžirgis - toks tarsi lėktuvas su keturiais sparnais ir ilgu plonu kotu, o skorpionas, o elniavabalis? Išrikiuotas aukščiausioje parodos lentynoje, lankytoją pasitinka ištisas vabzdžių pasaulis. Be jau išvardintų, čia dar savo tinklus mezga voras, puikuojasi darbštuolė bitė, na, ir kaipgi apsieisi be įkyriai zyziančios musės... Beje, atviruke ji atrodo visai maloniai ir, drįstu teigti, retas neregys pasakys, kad tai musė. 

Prancūzai seniai žinojo vieną itin paprastą ir kartu itin genialią tiesą - norint įminti bet kokią mįslę ar išnarplioti sudėtingesnį gyvenimo rebusą, visada reikia "ieškoti moters". Kolegė, komentavusi parodą, man irgi ne kartą sakė: "Ieškok moters." O kai ieškai, tai ir randi! Parodoje jų daug! Įmantrios barokinės šukuosenos, puošnūs drabužiai, skėčiai, gėlės - tiesa, kai kurios šukuosenos ar kiti moteriški atributai dar vienų Naujųjų metų vargu ar sulauks. Nubyrės, nusitrins, bet kol kas jie vis dar gražūs ir beveik nauji! Taip, tarp gausybės atvirukų galima rasti ir tokių, kurie, nors reljefiški, bet kažin ar pritaikyti intensyvesniam lytėjimui. Yra ir kitų diskutuotinų dalykų: kai kuriuose kūriniuose pernelyg daug detalių, todėl neregys po juos gali keliauti tik su reginčio žmogaus pagalba, vieni objektai uždengia ar "suvalgo" kitus. Kai kurie kūrinėliai galėtų būti pavyzdžiai, kaip nereikėtų neregiui perteikti vaizduojamojo pasaulio, tačiau, nepaisant šių dalykų, įdomūs ir naudingi net ir ne visai tobuli kūriniai. Neregys po juos gali sėkmingai "keliauti" su reginčio žmogaus pagalba, geriau perprasti dėsnius ir taisykles, kaip trimatis jį supantis pasaulis virsta plokštumos vaizdu. Įdomu atrasti pažįstamas formas ir atkurti tikruosius jų pavidalus, ne mažiau įdomu aptikti ir pusiau pažįstamus iš kažkokio laiko ar patirties užsilikusius kontūrus, bandyti "rekonstruoti" objektus, kuriems jie priklauso. 

Žavi dar vienas parodos aspektas. Be abejo, niekas neatsiranda iš nieko, taip iš nieko neatsirado ir šie reljefiniai atvirukai. Buvo rengiamas projektas, gautas finansavimas, perkamos medžiagos, darbo priemonės. Tačiau galiu eiti lažybų, kad suaugusieji, norėdami pateikti tokią gausybę neregiams prieinamų meno objektų, būtų pateikę mažiausiai kokius tris ar keturis projektus, gavę jiems visai solidų finansavimą ir kažin ar būtų padarę ką nors geriau, nei buvo padaryta. Pavyzdžių, kai kokiam kad ir gražiam, bet vienam nedideliam darbeliui rengiamas didžiausias projektas, galėtume išvardyti ne vieną ir ne du. O čia matome visiškai priešingą vaizdą: daug dalyvių, darbų, idėjų, daug išmonės, o projektas - viso labo tik vienas! 

Alvydas Valenta 

 

* * * 

Mokslas teigia, kad kūryba - tai aukštesnės nervų sistemos veiklos procesas, kurio metu sukuriamos naujovės. Kūriant mokomasi išreikšti savo jausmus, savo santykį su gamta, artimiausia aplinka ir žmonėmis. Taip pat mokomasi bendrauti, padėti vieni kitiems, jautriai ir tolerantiškai vertinti savo ir draugų kūrybą, meninėmis priemonėmis išreikšti savo svajones, troškimus, lūkesčius. Kiekvienas kuriantis žmogus skirtingai išlieja sieloje susikaupusią energiją: kas - žodžiais popieriaus lape, kas - teptuku ant drobės, kas - žirklėmis ir adata iš audinių ar odos skiautelių sudėliotais kūriniais. 

Atvirukas. SaulutėŠį pavasarį LAB Klaipėdos filiale prasidėjo projektas kūrybinė studija "Jausti - vadinasi, matyti". Projekto tikslas - vaikų kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo skatinimas, jų supažindinimas su neregio pasauliu ir specialiųjų formatų leidiniais, sveikųjų ir neįgaliųjų bendradarbiavimas. Pirmieji, įsilieję į kūrybinį procesą, buvo Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos 8-9 klasių moksleiviai. Jie kartu su dailės mokytoja K. Mickevičiene ir mokytoja I. Aleksiene apsilankė LAB Klaipėdos filiale, susipažino su brailio rašto ir garsinėmis knygomis bei liečiamaisiais (taktiliniais) leidiniais. Mokykloje patys pradėjo kurti reljefinius piešinius ir atvirukus, skirtus neregiams vaikams. Gegužės 8-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, "vydūniečiai" gausiai susirinkusiems svečiams pasakojo apie kūrybinį procesą, pademonstravo savo sukurtus darbus. Apie šį įdomų kūrybinį sumanymą miestiečius informavo Klaipėdos miesto dienraščiai "Klaipėda" ir "Vakarų ekspresas". Su dideliu susidomėjimu projektą sekė ir patys pareiškė norą jame dalyvauti Klaipėdos miesto "Baltijos" gimnazijos moksleiviai (mokytojos I. Ordavičienė ir V. Smilgienė). Birželio 3-14 dienomis LAB Klaipėdos filiale projektas tęsėsi toliau. Šias dvi savaites bibliotekoje reljefinius piešinius kūrė Klaipėdos miesto Adomo Brako dailės mokyklos moksleiviai (mokytojai M. Bumblys ir A. Lekavičius). Susipažinę su neregių gyvenimu ir suprasdami, jog šie pasaulį pažįsta liesdami rankomis, jie panoro supažindinti vaikučius, turinčius regėjimo negalią, su vabzdžių pasauliu. Taip gimė švelnūs ir pūkuoti vorai ir bitės, aštrūs ir pavojingi skorpionai bei keistos musės ir lengvučiai laumžirgiai. Spalio 15-ąją, minint Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, LAB Klaipėdos filiale įvyko paskutinis projekto etapas. Jame dalyvavo Vydūno vidurinės mokyklos, Baltijos gimnazijos bei Adomo Brako dailės mokyklos moksleiviai. Renginyje visi kūrėjai pristatė savo programą, kurioje - jau visi projekto kūrybinės veiklos etapai. Labai įdomiai savo kūrinius pristatė Baltijos gimnazijos moksleiviai - per emocijų, dailės ir muzikos sąsają. Atvirukų temos pasirinktos pagal keturias stichijas: ugnis, vanduo, oras ir žemė, o emocijos perteikiamos simboliais (pagal baltų ornamentikos simboliką). Gimnazistai teigė, kad susieti garsą ir spalvą galima, nes garsai ir spalvos beveik visada yra vieni greta kitų. 

Daiva Žemelienė 

 

* * * 

Nors neregiai gyvena tarp mūsų, tačiau regintiesiems jų pasaulis vis dar menkai pažįstamas. Projektas "Jausti - vadinasi, matyti" buvo sumanytas siekiant suartinti vaikus - nematančius ir matančius, kad pastarieji geriau pažintų neregių bendraamžių pasaulį. Pagrindinės projekto veiklos LAB Ukmergės filiale vyko balandžio gegužės mėnesiais. Projekte dalyvavo dviejų Ukmergės mokyklų pradinukai: Pašilės pagrindinės mokyklos 2 klasės ir Užupio pagrindinės mokyklos 3 klasės mokiniai. Pradinukai pasirinkti neatsitiktinai, siekta, kad vaikai, kurdami piešinį panašaus amžiaus nematančiam vaikui, perduotų jam ne tik savo gebėjimus, bet ir galimybę pažinti matančius bendraamžius, suprasti jų pasaulį, gal net įsijausti į tai, ką kurdamas piešinį jautė kitas žmogus, ką tuo piešiniu norėjo pasakyti. 

Atvirukas. ŽuvelėNematančiam vaikui skirtas ne tik pats piešinys kaip iliustracija, bet ir bendraamžio vaiko sugebėjimų ir supratimo lygis. Tai edukacinis projekto aspektas, kuriuo siekta ne tik pateikti piešinį, bet kartu su juo perteikti žinias apie jį padariusio vaiko pasaulį. 

Projektas vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu LAB Ukmergės filiale buvo surengtos edukacinės ekskursijos, kurių metu mokiniai supažindinti su aklųjų biblioteka, specialiųjų formatų leidiniais bei liečiamosiomis knygelėmis. LAB skaitytojų aptarnavimo centro vadovė Justina Gagarina papasakojo mokiniams apie knygas nematantiems vaikams, apie iliustracijų knygoms trūkumą ir projekto suteikiamą galimybę padaryti taktilinių piešinių, kurie padėtų neregiams geriau pažinti pasaulį. Vėliau buvo surengtos kūrybinės stovyklos, kuriose mokiniai kūrė taktilinius piešinius. Trečiasis, baigiamasis, etapas - surengta sukurtų piešinių paroda bei išrinkti du geriausi piešiniai - po vieną iš kiekvienos klasės. Ekspertai - Ukmergės meno mokyklos dailės mokytojai Irutė Kiseliova ir Dainius Tijūnėlis - vertino Ukmergės Pašilės pagrindinės mokyklos 2 klasės mokinių piešinius bei Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos 3B klasės mokinių piešinius. Geriausiais pripažinti Pašilės pagrindinės mokyklos 2 klasės mokinės Radvilės Verbickaitės ir Užupio pagrindinės mokyklos 3B klasės mokinės Karolinos Mackevičiūtės darbai. 

Gegužės pabaigoje projektas pristatytas visiems LAB Ukmergės filialo skaitytojams bei lankytojams. 

Asta Girnienė 

 

* * * 

Kiekvienas LAB filialas rengia ekskursijas, pristato aklųjų gyvenimą, buitį. Vienas iš eksponatų dažniausiai būna liečiamosios knygelės. Paprastai kuo mažesni lankytojai, tuo didesnio susižavėjimo jos sulaukia. Deja, tų knygelių dar neturime tiek daug, kiek norėtume, o ir turimų daugiausia yra Vilniuje. Kitų, įdomesnių, priemonių, išskyrus brailio raštą, bibliotekos filialuose irgi nelabai rastume. Šitaip ir gimė mintis - kodėl neįtraukti į bendrą veiklą tų, kurie į biblioteką ateina patys? Dažniausiai tai būna mokiniai. Kodėl jiems nepasiūlyti patiems padaryti ką nors įdomaus? Taip ir išsirutuliojo projektas "Jausti - vadinasi, matyti". Du filialai - Klaipėdos ir Ukmergės - sutiko projekte dalyvauti iškart. Dėl Ukmergės buvo šiek tiek abejonių. Ar pavyks su užduotimis susidoroti pradinukams? Paaiškėjo, kad susidorojo - ir visai puikiai! Projekto tikslas - vaikas, gaminantis atviruką, priverstas jau šiek tiek galvoti: galvoti, ne tik ką padaryti, bet ir kaip tai atlikti, kad neregys suprastų. Paprastai projekto dalyviai pažintį su neregių pasauliu pradėdavo nuo ekskursijos po LAB filialą bei taktilinių knygų. Ukmergėje pati sulaukiau klausimo: "Kaip man žinoti, ar aš piešiu piešinį, kurį neregys vaikas supras?" Atsakiau taip: "Paprašyk savo reginčio draugo, kad jis užsimerkęs apčiupinėtų ir pasakytų, kas ten nupiešta, ar bent nelabai prašauta pro šalį. Jeigu taip atsitiks, gali manyti, kad tokį darbą supras ir nematantis vaikas." 

Medžiagų pasirinkimas ir įsigijimas taip pat buvo tam tikras iššūkis. Iš esmės galima buvo naudoti viską, sąlyga vienintelė - kad būtų saugu liesti. Visas būrys kolegių keliavo po parduotuves, rinko medžiagas, kurias būtų įdomu liesti, o vaikai jas kūrybiškai panaudojo. Projekto rengėjų nuostata buvo tokia - vaikai turi patys rinktis, ką nori daryti. Klaipėdoje temas rinkosi visa klasė, Ukmergės mokinių darbeliai įvairesni, akivaizdu, kad čia rinktasi individualiai. Paroda keliaus po visus mūsų filialus. Projektas turėtų vykti ir šiais metais. Šiemet į jį turėtų įsijungti Vilniaus ir Panevėžio moksleiviai. Vilniaus Vyturio pradinės mokyklos mokiniai pirmuosius atvirukus padarė be jokių projektų. Darbeliai tikrai originalūs ir įdomūs. 

Justina Gagarina 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]