NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

KELYJE Į PAROLIMPINES AUKŠTUMAS


Praėjusių metų gruodis Lietuvos parolimpiniam sportui - ypatingas mėnuo. 

Pirmosiomis gruodžio dienomis mūsų šalyje lankėsi Tarptautinio parolimpinio komiteto (International parolimpic comittee-IPC) prezidentas seras Philipas Cravenas bei trijų kaimyninių valstybių - Baltarusijos, Latvijos ir Estijos - parolimpinių komitetų vadovai. Gruodžio 4 d. serą Ph.Craveną, Lietuvos bei minėtų trijų valstybių parolimpinių komitetų vadovus priėmė LR Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė. Seime buvo kalbėtasi apie parolimpinį sportą, jo vystymą Lietuvoje. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Juras Požėla. Tos pačios gruodžio 4 d. popietę įvyko geriausių Lietuvos neįgalių sportininkų pagerbimo ir apdovanojimo šventė. Sportininkus pagerbė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Ph. Cravenas, Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, generalinis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius K. Rimšelis. 

Iš kairės: V. Kvietkauskas, I. Degutienė, Ph. Cravenas, A. Pabedinskienė, A. Butkevičius, A. Šešelgis

2013-iesiems sėkmingai riedant į pabaigą apie sero Ph. Craveno kelionę į Lietuvą, mūsų šalies parolimpinio sporto situaciją ir jam kylančius iššūkius mintimis pasidalinti paprašėme Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentą Vytautą Kvietkauską

 

- Gerbiamas Vytautai, kokios priežastys lėmė, kad seras Ph. Cravenas, taip pat kaimyninių valstybių parolimpinių komitetų vadovai atvyko į Lietuvą? 

- Su seru Ph. Cravenu esame pažįstami seniai - jau tris kadencijas jis yra Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas. Dažniausiai susitikdavome generalinėse asamblėjose, vykstančiose kas antri metai, kituose parolimpinio komiteto renginiuose. Ph. Craveną atvykti į Lietuvą kviečiau jau seniai, bet jam vis neatsirasdavo laisvesnio laiko. Prezidentas daug keliauja, dalyvauja įvairaus lygio sportiniuose renginiuose. Dar kartą apsilankyti Lietuvoje jį pakviečiau praėjusių metų lapkričio mėnesį. Pagaliau gruodžio pradžioje seras Ph. Cravenas surado laiko ir atvyko. 

- O baltarusiai, latviai, estai? 

- Su Baltarusijos, Latvijos bei Estijos parolimpinių komitetų vadovais ar atsakingais darbuotojais irgi esame pažįstami nebe pirmi metai - susitinkame įvairiuose renginiuose, bendrauja mūsų sportininkai. Praėjusiais metais bendrą projektą pradėjo vykdyti Lietuvos ir Baltarusijos aklieji. Gruodžio pradžioje Anykščiuose vyko judėjimo negalią turinčių žmonių krepšinio varžybos. Jose dalyvavo latvių sportininkai. Nusprendėme išnaudoti palankią progą ir susitikti su seru Ph. Cravenu, taip pat pakvietėme minėtų trijų kaimyninių valstybių parolimpinių komitetų vadovus. Tiesa, iš Estijos atvyko ne parolimpinio komiteto prezidentas, bet generalinis sekretorius. 

- Jus priėmė LR Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė - tai buvo garbės vizitas, darbinis pokalbis? 

- Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad I. Degutienė dar nuo tų laikų, kai buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, parolimpinio sporto reikalus išmano ir jais rūpinasi. Be I. Degutienės, susitikime dalyvavo dar vienas Seimo narys - Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Juras Požėla. Pribrendusių reikalų nemažai. Pirmiausia, parolimpinio sporto ateitis, finansavimas, sportininkų rengimas. Jeigu norime ne tik dalyvauti aukščiausio lygio varžybose, bet ir laimėti, reikia tam tikrų investicijų. Jeigu neturėsime kur treniruotis, neturėsime apmokamų trenerių, ilgalaikės strategijos, gerų rezultatų nepasieksime. Daugelis geriausių Lietuvos neįgalių sportininkų treniruojasi iš tam tikros "inercijos", bet ilgai taip tęstis negali. Ne mažiau svarbus klausimas - neįgalaus jaunimo skatinimas sportuoti. J. Požėla atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų ketinama atgaivinti sporto internatą (ilgą laiką analogiška mokymo įstaiga veikė Panevėžyje, buvo išugdyta daug gabių sportininkų). Pasiteiravome, kaip bus su neįgaliaisiais sportininkais, - ar jie ten laukiami? "Ne, šis internatas skirtas sveikiesiems." "Nedarykite šitaip, - sakome mes, - tai jau diskriminacija." J. Požėla pripažino, kad šito neturėtų būti. Kaip pats sakė, sieks, kad visos specializuotos sporto mokyklos būtų pritaikytos ir neįgaliems sportininkams. 

- Visa tai svarbu, bet labiau susiję su Lietuvos vidaus gyvenimu, o koks čia galėtų būti svečių vaidmuo ar santykis su tuo, kas vyksta mūsų šalyje? 

- Susitikime aptarėme įvairias galimybes, tarp jų ir naujų sporto šakų radimąsi. Štai, pavyzdžiui, Latvijoje gana populiarus žiemos sportas. Mes neturime neįgaliųjų, kuriuos šios sporto šakos domintų. Planuojame balandžio mėn. susitikti Rygoje ir pasirašyti keturių valstybių parolimpinių komitetų bendradarbiavimo sutartį. 

- Per geriausių 2013 metų neįgalių sportininkų apdovanojimą sulaukėte ne tik garbingų svečių, bet ir viltingų ženklų? 

- Taip. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad neįgaliesiems reikia parolimpinio sporto centro. Paprašė pateikti mūsų siūlymus. Tai planuojame padaryti jau sausio mėnesį. Savo ruožtu mes Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentą serą Ph. Craveną apdovanojome Lietuvos parolimpinio komiteto garbės ženklu. Tai aukščiausias Lietuvos parolimpinio komiteto apdovanojimas. Nuo Lietuvos parolimpinio sąjūdžio pradžios juo yra apdovanota dvylika žmonių. Sero Ph. Craveno dėka trys mūsų žmonės važiuos į Sočio parolimpines žiemos žaidynes susipažinti tiek su pačiomis žaidynėmis, tiek su atitinkamų sporto federacijų vadovais. Žaidynėse nedalyvaujanti valstybė paprastai į jas nekviečiama. Tačiau Lietuva gavo tris vardinius kvietimus! 

- Yra kasdieniniai darbai, yra tam tikros viršukalnės. Ar galėtumėte įvardyti artimiausias? 

- Sausio mėnesį su Ministru Pirmininku planuojame aptarti parolimpinio sporto centro steigimo galimybes, pateikti savo siūlymus. Tada - kelionė į Sočio parolimpines žiemos žaidynes. Balandžio mėnesį Rygoje pasirašysime keturių parolimpinių komitetų bendradarbiavimo sutartį. Tuo pat metu rengiame paraišką Tarptautiniam parolimpinio sporto rėmimo fondui, kad 2015 m. būtų finansuojamos tarptautinės jaunimo žaidynės Lietuvoje. Į jas kviesime ir minėtų kaimyninių valstybių sportininkus. Taigi darbų daug ir visi jie svarbūs. 

 

Kalbėjosi Alvydas VALENTA 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]