VIRŠELIS

 

K. MURANO. ŠVENTOJI LIUCIJA IR JOS GYVENIMO ISTORIJA


K. MURANO. ŠVENTOJI LIUCIJA IR JOS GYVENIMO ISTORIJA. Parašas po iliustracija

Sicilietė Liucija gimė pasiturinčioje šeimoje Sirakūzuose. Piero Lazzarino "Šventųjų knygoje" rašoma, kad Liucija buvo pažadėta kaip žmona vienam turtingam bendraamžiui, tačiau mergina sužadėtuves nutraukė. Jos sužadėtinis nepanoro nusileisti ir visomis priemonėmis siekė ją susigrąžinti, bet galop, matydamas, kad visi jo mėginimai perniek, įdavė ją, kaip krikščionę, prokonsului. Mergina buvo suimta ir teisiama. Norėdamas pergalėti jos pasipriešinimą prokonsulas pagrasino uždaryti ją į viešnamį. Liucija, parodydama gerą krikščioniškojo mokymo išmanymą, atsakė: "Gali taip padaryti, tačiau kūnas nebus suterštas, jeigu su tuo nesutinka siela. Jeigu tu leisi mane išniekinti prieš mano valią, mano skaistumas pelnys dvigubą karūną." Pabandžius gabenti ją į viešnamį, iš vietos neįstengė pajudėti net jaučių kinkinys. Atiduota kęsti žiaurius kankinimus, Liucija mirė ištikima Kristui. Legenda pasakoja, kad jai buvo išluptos akys, todėl Liucijai meldžiasi akių ligomis sergantys žmonės. Jos vardas susijęs su šviesa (lot. lux - šviesa). Ji globoja neregius, akių gydytojus, elektrikus ir žemdirbius, nes tada žemė buvo ariama jaučiais. 

Šią šventąją tapė tokie įžymūs dailininkai, kaip antai: Domenico Veneciano, Giovano Bellini, Perugino, Filipo Lippi, Paolo Veroneze, Anibale Carracci, Caravaggio, Poul Rubens, Giovanni Tiepolo ir kiti. Mažai žinomas XV amžiaus italų dailininkas Kuirizio da Murano kūrė 1461-1478 metais. Jis pabandė pavaizduoti ne tik šventąją mergelę, bet ir nutapyti svarbiausius jos gyvenimo įvykius. Dailininkas šešiuose paveikslo fragmentuose vaizduoja besimeldžiančią Liuciją, atsisakančią savo jaunikio, prie jaučių kinkinio, paskutinę komuniją, kankinimą ir mirtį. Centrinėje dalyje auksu siuvinėtais drabužiais, kiek nuleista galva lyg susimąsčiusi ir skleidžianti ramybę - Liucija. Dešinėje rankoje ji laiko palmės šakelę, kairėje - taurę. Prie jos priklaupusi meldžiasi maža mergaitė. Gelsvaplaukę galvą puošia karūna, už jos du angelai laiko auksu žvilgantį šventumo ženklą - aureolę. Žvaigždėtas fonas ne tik paryškina auksaspalvį apdarą, bet yra vienas iš keleto šios šventosios atributų, kurį, vaizduodami Liuciją, naudojo daugelis dailininkų. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]