RENGINIAI

Andrius VAINORAS

ŠVYTINTI LAPKRIČIO ŪKANOSE

Gyvenime esti keistų, sunkiai paaiškinamų sutapimų. Nespėliosime ir nebursime iš kavos tirščių, kas tai: anapusybės, plika akimi nematomos pasaulio darnos ar Kūrėjo valios ženklai, bet į vieną tokių sutapimų dėmesį beveik prieš dešimtį metų savo knygoje "Lapkričio Beatričė" atkreipė televizijos režisierė Zinaida Janulevičiūtė. Lapkritis yra Beatričės Grincevičiūtės mėnuo: lapkritį ji gimė, lapkritį įvyko pirmasis jos koncertas per tuometinį Lietuvos radiofoną, lapų kritimo mėnesį išėjo anapus. 

Šiemet sukanka 25 metai, kai 1988 m. lapkričio 17 d. dainininkė, daugelio vadinama tiesiog Beatriče, iškeliavo į amžinybę. Beatričės labdaros ir paramos fondo paraginti, dainininkės bičiuliai ir bendraminčiai lapkričio 17 dieną susirinko prie jos kapo, gyvu žodžiu ir giesme prisiminė Beatričę. Tarp jų buvo du ištikimi dainininkės bičiuliai: jau minėta Zinaida Janulevičiūtė ir kultūros istorikas, Sūduvos praeities tyrinėtojas Albinas Vaičiūnas. Z. Janulevičiūtė yra iš tų nedaugelio žmonių, kurie dar mena pirmąjį 1935 metais per radiją transliuotą dainininkės koncertą. A. Vaičiūnas Beatričę prisimena nuo 1946 metų, kai per mišias ji giedodavo Ilguvos bažnyčioje. Beatričės labdaros ir paramos fondo prezidentei Rasai Kiuberienei dainininkė iki šiol liko Muzikos tetulė, atvykdavusi į vieną iš Kauno darželių, kurį prieš daug daug metų, būdama maža mergytė, R. Kiuberienė lankė. Visi jie su Beatriče iki šiol išlaikę gyvą santykį. 

Nors Beatričės tarp mūsų jau nėra ketvirtis amžiaus, jos atminimas lieka gyvas, o jos asmenybė iki šiol žavi savo nuoširdumu, atvirumu ir meile žmonėms. Tiek pačios Beatričės, tiek ir jos giminės istorija glaudžiai susijusi su visos Lietuvos istorija: kaskart sušvinta naujomis spalvomis, nuolat prašosi iš naujo perskaitoma ir pervertinama. Štai, pavyzdžiui, šiais metais minime 150-ąsias 1863 metų sukilimo metines. A. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad Beatričės senelis Henrikas buvo šio sukilimo vyriausiasis finansininkas ir viena įtakingiausių jo figūrų. 

Beatričės labdaros ir paramos fondas rūpinasi ne tik dainininkės atminimo, jos kūrybinio palikimo išsaugojimu bei sklaida, bet ir ieško galimybių, kaip naujam gyvenimui prikelti jos giminės lopšį - Ilguvos dvarą. Tikslas kilnus, uždavinys - labai nelengvas. Dvaro pastato būklė prasta, lėšų jam restauruoti ir vėl įkvėpti gyvybę reikia daug. Iki šiol nebuvo nei tų, kurie norėtų jų duoti, nei tų, kurie degtų noru jų ieškoti ir imtis darbo. Skeptiškai į visą šį reikalą žiūrėjo ir vietos bendruomenė. Beatričės labdaros ir paramos fondo, ypač jo prezidentės R. Kiuberienės, dėka pastaruoju metu situacija gerėja. Lapkričio 21 d. fondo prezidentė R. Kiuberienė ir nariai susitiko su atsakingais Šakių rajono savivaldybės darbuotojais. Susitikimo tikslas - tolesnis Grincevičių giminės lopšio - Ilguvos dvaro - likimas. Susitikime iš Šakių pusės dalyvavo rajono vicemerė Rima Rauktienė, Šakių savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasperavičienė, Ilguvos psichoneurologinio pensionato direktorius Sigitas Jankauskas. Atsiranda reali galimybė naudojant Europos struktūrinių fondų, kitų šaltinių lėšas dvarą prikelti naujam gyvenimui. S. Jankauskas susitikimo dalyvius informavo, kad šiuo metu yra rengiama paraiška Norvegijos fondams, finansuojantiems projektus, siekiančius išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą. Paraišką reikia parengti ir pristatyti iki šių metų pabaigos. Galutiniai rezultatai paaiškėtų 2014 metais. 

Susitikime aptarti ir kiti su Grincevičių dvaro likimu susiję klausimai: būtinybė suremontuoti į Ilguvą vedantį kelią, numatytas bažnyčios varpinės remontas, norima išspręsti kapinių, kuriose laidojami pensionato globotiniai, problemą, laukia artimiausi aplinkos tvarkymo darbai. Susitikimo dalyviai sutarė, kad norint atgaivinti Ilguvą, kaip kultūros židinį, jau nuo ateinančių metų reikia pradėti rengti joje koncertus ar kitus kultūros renginius. 

Bendromis Beatričės labdaros ir paramos fondo bei Šakių rajono savivaldybės pastangomis, Grincevičių dvaro rekonstrukcijos reikalai pradeda judėti į priekį ir tampa vis realesni. 2015 metais sukanka 250 metų, kai šis dvaras buvo pastatytas ir čia įsikūrė Grincevičių giminė.