IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PAŽINAU GENĮ


Neseniai susitikau seniai matytą jaunystės draugą. Prisiminėme metus, praleistus Kauno aklųjų mokykloje. Šnekučiavomės gana ilgai, atvertėme ne vieną praeities puslapį, atgaivinome daug ką: prisiminėme draugus, drauges, mokytojus, įvairius nutikimus, juokingus ir nelabai juokingus. Žodžiu, mintimis aplankėme tuos metus, laimingus ir nerūpestingus metus, internatinėje mokykloje. Įsiminė viena bičiulio pasakyta mintis: "Jeigu turėčiau skrybėlę, tai nukelčiau ją prieš kiekvieną sutiktą mokytoją." Pasiūliau įsigyti plačiabrylę kuo greičiau. Po poros savaičių bičiulis paskambino: "Jau turiu." Nuoširdžiai abu pasijuokėme. Atmintyje vėl iškilo daug pedagogų veidų. Prisiminėme mokytoją Oną Vaisbutienę ir jos išpuoselėtą gamtos kabinetą. O proga tikrai tinkama - šiais metais minime šimtąsias jos gimimo metines. 

Ona Vaisbutienė (Ratkutė) gimė 1913 m. lapkričio 19 d. Pasvalio rajone, Vaškų miestelyje. Pradžios mokyklą lankė Linkuvoje. Ten pat baigė ir gimnaziją. 1935-1937 metais studijavo Klaipėdos pedagoginiame institute. Po studijų dirbo mokyklose pradinių klasių mokytoja. Nuo 1943 m. pabaigos iki 1969 m. liepos dirbo Kauno aklųjų mokykloje. Dėstė matematiką, biologiją, gamtos pažinimą. Pradėjusi dirbti sudėtingu šaliai metu, karo ir pokario metais, moksleiviams buvo labai atidi, geranoriška, negailėjo savo laisvalaikio valandų. Moksleivius stengėsi kryptingai motyvuoti ir dėstomus dalykus pateikti suprantamai ir aiškiai. Su tais, kuriems sekdavosi sunkiau, - dirbdavo individualiai. Nuoširdžiai vadovavo jaunųjų gamtininkų būreliui. Mokyklos teritorijoje buvo didelis sodas, kruopščiai prižiūrimas jaunųjų gamtininkų daržas. Jame buvo auginamos įvairios daržovės, prieskoniai, gėlės. Moksleiviai stebėjo augalus, kruopščiai juos prižiūrėjo - ravėjo, laistė. Pedagogė sugebėdavo į šį darbą įjungti ne tik mergaites, bet sudomindavo ir berniukus. Pagal kvapą ar lapelio formą moksleiviai turėjo pažinti, koks tai augalas. Sode turėjo atskirti obelį nuo kriaušės ir panašiai. Auklėtiniai jautė mokytojos nuolatinę paramą ir skatinimą tobulėti, pažinti aplinkinį pasaulį. Yra išlikęs prisiminimas. Mokytoja septynerius, gal devynerius metus augino kaktusą, o kai jis pražydo, atnešė iš namų ir parodė moksleiviams, kaip atrodo nuostabus "nakties karalienės" žiedas. 

Išskirtinio dėmesio tarp moksleivių ir pedagogų buvo sulaukęs mokytojos Onos Vaisbutienės pavyzdingai tvarkytas ir puoselėtas gamtos kabinetas. Nors tuo metu šalies mokyklose dar nebuvo įvesta kabinetinė mokymo sistema, bet jos ir kolegų pastangomis šį kabinetą jau turėjo Kauno aklųjų mokykla. Buvo sukaupta gausybė eksponatų, mokymo vaizdinių priemonių, paukščių bei žvėrelių iškamšų. Moksleiviai galėjo susipažinti ir rankomis liesti zylę ir žvirblį, voveraitę ir pelėdą, genį ir gervę, buvo net nuodingosios gyvatės iškamša. Taip pat čia buvo gausi naminių gyvulių maketų kolekcija bei natūralaus dydžio žmogaus skeletas. Apie šį kabinetą ir jame buvusias mokymo priemones jau sklinda legendos. Gaila, kad šio kabineto buvusi gausi kolekcija sunyko - neišliko iki mūsų dienų. 

O. Vaisbutienė sukauptą praktinę darbo patirtį su neregiais moksleiviais noriai perduodavo jauniems kolegoms ir visiems besidomintiems. Dalyvavo įvairiuose pedagogų pasitarimuose, skaitė pranešimus. Žurnale "Mūsų žodis" paskelbė keletą straipsnių aklųjų mokymo klausimais. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) tiflopedagogikos specialybės studentams skaitė paskaitas apie gamtos dėstymo specialiąją metodiką aklųjų mokyklose. 

Pedagogė aklųjų mokykloje išdirbo daugiau nei dvidešimt penkerius metus, bet ir išėjusi užtarnauto poilsio nenutraukė ryšių su mokykla, moksleiviais, Lietuvos aklųjų draugija. Iki gyvenimo pabaigos - mirė 2000 metais - domėjosi neregių reikalais. Nuoširdžiai bendravo su 1959 metų abiturientų laida. Kviesdavo moksleivius į savo gimtadienius. Mokytoja, jos šeima ir buvę moksleiviai: Juozapas Kairys, Vaclovas Areima, Saulius Plepys ir kiti buvo tikri draugai. 

Nuoširdus pedagogės darbas įvertintas įvairiomis padėkomis ir garbės raštais. 1998 metais nuopelnus Lietuvai įvertino ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus - garbi pedagogė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. 

Ruošiant šį straipsnį spaudai paklausiau šiuo metu jau žinomą žurnalistą, ar jis prisimena pedagogę ir jos išpuoselėtą gamtos kabinetą: "O taip, pažinau genį." Nors jis tuo metu buvo tik pradinukas, bet patirtas įspūdis liko visam gyvenimui. Įdomu, ar dabar yra daug neregių moksleivių, palietusių genį ir galinčių pasakyti: "Pažinau genį." 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 3 d. - Tarptautinė neįgaliųjų diena. 

Gruodžio 6 d. sukanka 60 metų, kai (1953) gimė Stasė Mažuolienė (Markūnaitė), LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkė, LASS sistemoje dirbanti daugiau kaip 40 metų. 

Gruodžio 14. d. sukanka 90 metų, kai (1923) gimė Antanas Jonynas, rašytojas, vienas žymiausių Lietuvos aklųjų draugijos organizacijos veikėjų (mirė 1976). 

Gruodžio 16 d. sukanka 125 metai, kai gimė (1888) Juozas Nemeikša, gydytojas, oftalmologas, aklųjų švietimo organizatorius, neregių globėjas (mirė 1958). 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]