GYVENIMO AKTUALIJOS

Pranas PLIUŠKA

KREPŠINIO KARŠTLIGĖ

Lietuvoje - vėl krepšinio karštligė. Net ir tie, kurie visai nesidomi šia sporto šaka, prasidėjus Europos vyrų krepšinio čempionatui, girdi apie jį kiekvieną dieną. Daug laiko krepšiniui skiriama televizijos, radijo žiniose, laikraščiuose. Žmonos puikiai žino: jei tą dieną žaidžia lietuviai, planuoti šeimoje ką nors kita beprasmiška. Apie praėjusias ar būsimas rungtynes, įjungę visus emocijų atspalvius, kalbasi bendradarbiai, praeiviai gatvėje, dažniau ir gausiau kiemų aikštėse kamuoliais "bumbsi" būsimoji karta. Kaip čia neprisiminsi juokais ar rimtai pasakytos frazės: "Ko vaikystėje bemokytum lietuvį, vis tiek užaugęs bus krepšininkas." Kadangi pats "išpažįstu" antrąją tautos religiją - krepšinį, prieš čempionatą išgirdęs, jog visas Lietuvos rinktinės rungtynes transliuos Lietuvos radijas, nudžiugau. Aklam klausytis rungtynių reportažo per radiją daug patogiau nei per televiziją. Televizijos transliacijų komentatoriai daug ką palieka stebėti patiems žiūrovams. Aš dažnai šypsausi, kai komentatorius sako: "Skaičiai švieslentėje patys viską pasako." 

Jei tie skaičiai kalbėtų, man nebūtų jokių problemų sužinoti rezultatą, kurį žiūrovai mato. Dar vienas dažnas pasakymas: "Ką čia ir bepridursi. Patys viską matote savo akimis. Komentarai nereikalingi." 

Radijas unikalus, nes čia tas retas atvejis, kai ne aklasis bando prisitaikyti prie esamų sąlygų, o atvirkščiai - regintieji turi tokias pačias sąlygas kaip ir neregiai - jokio vaizdo, tik garsas. Nežinau, ką norėjo pasakyti krepšinio transliacijų reklamos kūrėjai ar užsakovai, tačiau radijo eteryje kas rytą skambantys žodžiai "nebūtina matyti, kad pajaustum" mane sudomino. Vargu ar koks krepšinio "fanas" išgirdęs tą reklamą, išjungtų televizorių ir sėstų prie radijo imtuvo. Savaime aišku, kad šis pranešimas buvo skirtas informuoti klausytojus, jog radijas taip pat transliuos mūsų rinktinės rungtynes ir jei tuo metu kam nors keliaujančiam, dirbančiam ar poilsiaujančiam nebus galimybės įsmeigti akis į televizorių, bus galima ištempus ausis klausytis radijo. Akliesiems tas mano cituotas posakis nuskambėjo kiek kitaip - tarsi raginimas, jog ir nematančiam yra tokia pati galimybė pajausti viską, kas vyksta krepšinio aikštelėje. Viską pajausti, ką mato regintys, neįmanoma, bet krepšinio mėgėjai neregiai pasitenkina ta informacija, kurią pavyksta gauti ir su kuria stengiasi susikurti daugiau ar mažiau tikrovę atitinkantį vaizdą. Įsijungus rungtynių transliaciją per radiją, iš sklindančių garsų galima susidaryti vaizdą, kiek tribūnose žiūrovų, kurios komandos sirgalių yra daugiau, tačiau neabejotinai svarbiausias yra tokių transliacijų komentatorius. Kai pernai Venesueloje vyko atrankos į Olimpines žaidynes Londone turnyras, kelis kartus gana ilgai buvo dingęs garsas stebint rungtynes per televiziją. Šioks toks nepatogumas, bet žiūrovai galėjo stebėti rungtynes ir sekti jų eigą. Įsivaizduokime - komentatoriaus balsas dingsta radijo transliacijos metu. Jei kada įsijungiu radiją pavėluotai, jau vykstant rungtynių reportažui, vien iš gerai žinomo sporto komentatoriaus Lino Kunigėlio balso intonacijos ir emocinės būsenos tampa aišku, ar rungtynės vyksta įtemptai, ar viena iš komandų laimi dideliu skirtumu. 

Su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovu žiniasklaidai, sporto žurnalistu ir komentatoriumi Linu Kunigėliu telefonu kalbėjomės likus kiek daugiau nei valandai iki lietuvių aštuntfinalio rungtynių su Belgija. Dėl L. Kunigėlio intensyvaus darbo grafiko kelis kartus reikėjo atidėti pokalbio laiką. Kai jau atrodė, jog tą dieną pasikalbėti nepavyks, nes laikas ruoštis komentuoti dar vienas rungtynes, L. Kunigėlis paskambino pats ir maloniai sutiko pasidalinti kai kuriomis mintimis su mūsų žurnalo skaitytojais. Su aklaisiais L. Kunigėliui bendrauti neteko, tokią negalią turinčius žmones yra matęs tik per atstumą. Paklaustas, ar neteko matyti atvedamų, ar savarankiškai su baltąja lazdele į krepšinio varžybas atvykstančių žiūrovų Lietuvoje bei kitose šalyse, sporto specialistas atsakė neigiamai. Dar L. Kunigėlis pabrėžė, kad užsienio šalyse labai didelis dėmesys skiriamas žmonėms, kurie turi judėjimo negalią ir tokie žmonės beveik neturi problemų patekti į bet kurią areną, o ir varžybų metu žmonėms neįgaliojo vėžimėliuose suteikiama bet kokia reikalinga pagalba. Ją suteikia tiek socialiniai darbuotojai, tiek savanoriai. Matyt, visame pasaulyje akli žmonės labiau renkasi klausytis reportažų, o ne sėdėti tarp žiūrovų ir įpareigoti savo palydovą "dirbti" komentatoriumi. Kita galima priežastis - ar verta gana brangiai mokėti už bilietus į aukšto rango varžybas, jei negauni didelės dalies to, ką gauna regintys žiūrovai. Pamenu, anksčiau lankydavausi krepšinio rungtynėse, bet gana dažnai pasijausdavau esąs keistuolis. Šalia sėdintys žiūrovai lyg vadovaujami dirigento lazdelės, pašokdavo, trypdavo kojomis, griebdavosi už galvos ar kitaip sutartinai reaguodavo į mūsų komandos sėkmingus ar nesėkmingus epizodus. Aš visų pirma nemačiau, kaip reaguoja aplinkiniai, o jei ir būčiau atspėjęs, pats sau būčiau atrodęs keistas. Mano reakcija į sėkmingas komandos atakas būdavo visada pavėluota. Jei mėgindavau elgtis ramiai, atrodydavau, lyg būčiau buvęs abejingas žaidimui ir atsitiktinai nežinia ko užėjęs į salę. 

Paklaustas, ar per radiją komentuoti varžybas sunkiau, L. Kunigėlis atsakė neigiamai. Radijo transliacijai šiam specialistui reikia mažiau ruoštis. L. Kunigėlis sakė: 

"Komentuojant per radiją man labai aiškus darbo pobūdis ir schema. Reikia kuo greičiau, tiksliau ir aiškiau papasakoti, kas tuo metu vyksta aikštelėje, ir nieko daugiau. Televizijos transliacijose atsiranda tarpų, kai tai, kas vyksta aikštelėje, nereikalauja papildomų komentarų. Tokius tarpus reikia užpildyti kokia nors statistine ar kitokia žiūrovus dominančia informacija. Tai, kad komentuojant rungtynes per radiją reikia kalbėti be perstojo, lyg vienu nenutrūkstamu srautu - man jokia problema. Per varžybas nesinaudoju jokia papildoma vizualine technika - tiesiog stebiu, kas darosi aikštėje, ir viską nupasakoju." 

Iš tiesų, klausantis L. Kunigėlio susidaro įspūdis, jog jis galėtų kad ir trejas rungtynes komentuoti iš eilės. Visų krepšinio mėgėjų puikiai žinomas žodžio meistras niekada nėra pagalvojęs, jog tarp tų, kurie priversti klausytis transliacijų per radiją, yra aklieji. 

"Niekada nebuvau apie tai susimąstęs. Dabar turėsiu ir tai galvoje", - sakė L. Kunigėlis. 

Pašnekovas pasakojo, kad per savo gyvenimą, susijusį su krepšiniu, pažinojo ne vieną Lietuvos ir kitų šalių krepšininką, kurie turėjo šiokių tokių regėjimo sutrikimų. 

Aikštelėje, kai vyksta žūtbūtinės grumtynės ne tik dėl kamuolio, bet ir dėl patogesnės vietos po krepšiu ar dėl atšokusio kamuolio, su akiniais žaisti pavojinga, tad tokie žaidėjai turi įsidėję lęšius. Pasitaikydavo, jog per rungtynes, po rimtesnio susidūrimo su varžovu ar po priešininko neatsargaus judesio, lęšis iškrenta. "Itin kuriozinių atvejų nesu įsiminęs, bet jei žaidėjas negali tęsti rungtynių, neužtenka, kad tai pastebėtų treneris. Žaidėjus galima keisti tik po teisėjo švilpuko, o jei rungtynės - be taisyklių pažeidimų, teisėjas varžybų nestabdo. Pats teisėjas, pastebėjęs, kad žaidėjas negali tęsti rungtynių, įvertinęs situaciją, turi teisę sustabdyti rungtynes ir sudaryti sąlygas, kad žaidėjui būtų suteikta pagalba arba kad jis būtų pakeistas", - dalijosi mintimis L. Kunigėlis. 

Kažin, ar pametusiam lęšį žaidėjui nereikia imtis kokių papildomų vaidybos elementų, kad atkreiptų teisėjo dėmesį į problemą. Tarp kitko, varžybų, ypač tokios sporto šakos kaip krepšinis, kuriame mažiausias varžovo lietimas - jau pražanga, be to, esama daug kitokių apribojimų, teisėjai dažnai žiūrovų apšaukiami aklais, nes nepastebi kai kurių taisyklių pažeidimų." 

Pabaigoje norėčiau pasakyti, jog radijo klausytojai turi vieną privilegiją, palyginti su televizijos žiūrovais. Pastebėjau, jog dažniausiai radijo bangomis garsas sklinda net keliomis sekundėmis greičiau nei per televizorių, tad radijo klausytojai šiek tiek greičiau sužino, kas įvyko aikštelėje, - įkrito kamuolys į krepšį ar ne. Žinau kelis nekantrius sirgalius, kurie stebi rungtynes per televizorių, o šalia radijo imtuvas. Kai šis straipsnis pasirodys, jau būsime suskaičiavę, kiek pergalių šokių būsime sušokę kartu su savo tautos numylėtiniais. Gerų emocijų prigludusiems prie radijo imtuvų!