IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Lina NORKIENĖ

LIETUVIŠKOS DAINOS SUSKAMBO LENKIJOJE


BSPC saviveiklos mėgėjai lenkijojeNe vienas lietuvis manosi gerai pažįstąs kaimyninę Lenkiją, tačiau, paprašytas išvardinti žymiausius kultūros objektus, dažniausiai atsako: Mykolaikų vandens atrakcionų parkas, Krokuva, Varšuva. O kaipgi pajūris, kur įsikūręs garsusis turistų pamėgtas trimiestis Gdanskas, Sopotas, Gdynė, kaip istoriškai garsi Malborko pilis ar Torunės senamiestis? 

Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (BSPC) saviveiklos mėgėjų šiais klausimais nenustebinsi. Centro direktoriaus Algimanto Arbočiaus aktyvus organizacinis darbas ir asmeniniai ryšiai lėmė, kad lig šiol tęsiasi nuoširdi draugystė su įtakingais Lenkijos kultūrinio gyvenimo organizatoriais. Reikia pripažinti ir tą faktą, kad Vilkpėdės BSPC meno kolektyvų ruošiamų koncertinių programų meninis lygis yra pakankamai geras - tai atkreipia žymių kaimyninės šalies festivalių organizatorių dėmesį, sulaukiama pripažinimo. 

Jau septintą kartą esame kviečiami atstovauti Lietuvos kultūrai įvairiuose Lenkijos festivalių renginiuose. Šiais metais į kelionę išsiruošė kanklių ansamblis "Kamanės", vadovaujamas Rasos Mockūnienės, plastikos studija "Tu ir aš", vadovaujama Rūtos Januškevičienės, bei solistė Jolanta Žibienė, vokalo pedagogė Janina Višinskienė. 

Komfortabiliu autobusu, vairuotojo meiliai vadinamu "Snieguole", nuvykę į poilsinę stovyklą tikrai nestokojome dėmesio ir rūpinimosi. Mus apgyvendino naujuose, dar medžiu kvepiančiuose nameliuose, kurių svetingose terasose buvo ypač smagu vakaroti. Čia labai sklandžiai iš širdies gelmių liejosi liaudies dainos, skambėjo juokas, mezgėsi nuoširdūs pokalbiai, kurie taip greitai suartina ir dar labiau suvienija žmones. Jaukioje stovyklos kavinukėje svetingų šeimininkų buvome sočiai ir skaniai maitinami. Turėjome progos paragauti įvairių lenkų nacionalinės virtuvės patiekalų. "Jautėmės taip, lyg viešėtume kaime pas artimus gimines", - taip mūsų viešnagę apibūdino "Kamanių" ansamblio kanklininkė Stasė Puriuškytė. 

Jau pirmąją viešnagės dieną plastikos studijos "Tu ir aš" nariai surengė generalinę repeticiją. Kūrybingos, didžiulę patirtį turinčios choreografės Rūtos Januškevičienės parengtoje programoje gražiai derėjo Jolantos Žibienės dainos. Žaismingai paįvairino ją ir E. Pliaterytės vardo mokyklos moksleivių šokių grupės "Padūkėlis" (vadovė R. Januškevičienė) atlikti du nuotaikingi šokiai. 

Sulaukę pagyrimų ir teigiamų įvertinimų šią programą jau tą patį vakarą atlikome bendruomenės šventėje, surengtoje mus priėmusių šeimininkų. Šioje šventėje pasirodė ir "Kamanės". Kanklininkės parodė gražią ir įvairią programą. Po koncerto įsijungėme į bendrą šventės šurmulį. Tiesa, kadangi šventė vyko liepos šeštąją, mums svarbią Valstybės dieną, nepamiršome, susirinkę prie ežero, sugiedoti valstybės himno. Mūsų "Tautinė giesmė" iškiliai ir plačiai sklido lygiu ir nurimusiu ežero paviršiumi, pasiekė nuošaliausiose stovyklavietėse įsikūrusių poilsiautojų ausis. Rodėsi, net miško paukščiai pritilo, pajutę akimirkos didingumą ir svarbą. 

Kaip kultūros darbuotojai juokauja, gerai "apšaudytą" programą, vis su didesniu užtikrintumu ir pakilimu rodėme ir kituose festivalio "Veidu į rytus" renginiuose. Įsimintinas buvo koncertas Kamenki miestelio bažnyčioje. Po mišių jaukiuose maldos namuose ypatingai ir neįprastai lenkų ausiai suskambo kanklės, o kai Jolanta įkvėptai ir subtiliai sugiedojo gražią giesmę, o jai pritarė ne tik kanklės, bet ir būgnas, - bažnyčioje įsivyravusią nuotaiką ir įsijautimą, rodos, galėjai ranka paliesti. Ne vieno klausytojo akyse sužibo ašara. 

Šventoriuje atlikti šokiai bei dainos taip pat džiugino žiūrovų širdis. O lenkų mėgstamai dainai "Hej sokoly" neiškentęs pritarė pats parapijos kunigas Andžejus. 

Teko dalyvauti ir lenkų bendruomenės šventėje, kur buvo minima vienos šokių mokytojos profesinės veiklos penkiasdešimties metų sukaktis. Kartu su bendruomenės nariais įsitaisę prie vaišių stalo, galėjome stebėti nemenką būrį saviveiklininkų. Įdomiausiai ir gražiausiai atrodė patys mažiausieji darželinio amžiaus šokėjėliai, kurie, vadovės padedami, sušoko "Patrepsėlį". Reikia pripažinti, kad energija ir šėlsmu stebino ir pagyvenusių šokėjų kolektyvas. Programą įvairino jaunų merginų šiuolaikinių šokių grupė, o pabaigoje pasirodėme mes - lietuviai šokėjai. Nors buvo karšta diena ir koncertas truko netrumpai, mūsų pasirodymui netrūko žiūrovų dėmesio, puikios nuotaikos, šilto palaikymo ir ovacijų. 

Po pasirodymo sulaukėme pakvietimų į kitąmet Lenkijoje vyksiančius festivalius ir pagyrimų. Ne veltui yra sakoma: "Savame krašte pranašu nebūsi." Plastikos studija "Tu ir aš" Lietuvoje koncertavo labai nedaug ir tikriausiai tiesiog nespėjo pelnyti pripažinimo, o Lenkijoje jis atėjo greitai. Šiame kolektyve šoka silpnaregiai ir neregintys šokėjai. Tai, manyčiau, gana savitas kolektyvas, kuriam vadovauti reikia ne tik patirties, bet ir drąsos, nemenko pasiryžimo bei papildomų žinių. Manau, šią vertingą patirtį derėtų branginti ir puoselėti. Tad nepraleiskime progos bent pamatyti plastikos studijos šokamą programą, kol dar nepasikeitė ekonominės sąlygos ir kolektyvas neiširęs. 

Neabejotinai brangintinas ir mūsų liaudies instrumentų - kanklių kolektyvas "Kamanės". Teiravausi, ar lenkai dar yra išlaikę grojimo kanklėmis ar labiau tuose kraštuose mėgstamais cimbolais tradicijas. Pasirodo, šie instrumentai kaimynų šalyje beveik užmiršti. Po koncerto daugelis klausytojų pageidavo įsigyti "Kamanių" garso įrašų. Tai rodo, kad mielosios mūsų kanklės tikrai malonios ir lenkų ausiai. 

Programą stebėjęs Novum miesto burmistras buvo taip sužavėtas, kad pakvietė mus į priėmimą merijoje. Atvykę į meriją, buvome pagarbiai pasveikinti ir pavaišinti. Burmistras papasakojo apie savo darbo aktualijas, plačiai pristatė ekonominę bei kultūrinę regiono veiklą. Sulaukę oficialių padėkų už draugišką bendradarbiavimą, pasikeitėme suvenyrais ir nusifotografavome atminimui su burmistru. 

Laisvalaikiu tarp koncertų nepraleidome progos aplankyti jau minėtus turistinius objektus ir pasimėgauti vasariškos gamtos teikiamais malonumais. Aktyvūs žmonės visur suspėja ir, patys besidžiaugdami gyvenimu, moka džiuginti ir kitų sielas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]