SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

KONFERENCIJA "CRIMEA 2013"


Šių metų birželio 8-16 dienomis Krymo autonominės respublikos (Ukraina) mieste Sudake vyko tarptautinė konferencija "Crimea 2013: bibliotekos ir informacijos ištekliai moderniame mokslo, kultūros, švietimo ir verslo pasaulyje". Konferencijas Sudake jau nuo 1994 metų kasmet organizuoja Rusijos nacionalinė viešoji mokslinė techninė biblioteka (bibliotekos pavadinimo santrumpa rusų kalba - GPNTB) - taigi, šiemet įvyko jubiliejinė, dvidešimtoji, konferencija. Šis didžiulis tarptautinis renginys kasmet sulaukia daugiau kaip 1000 dalyvių iš viso pasaulio, tad jo organizavimas - tikrai ne vienos bibliotekos jėgoms. Konferencijos organizatoriai - ir Rusijos, Ukrainos, Krymo autonominės respublikos kultūros ministerijos, Rusijos švietimo ir mokslo ministerija, Rusijos valstybinė biblioteka, Ukrainos nacionalinė biblioteka, Krymo respublikinė biblioteka, didžiosios Maskvos bibliotekos ir kiti. 

Pranešimą skaito LAB direktorė R. Januševičienė (dešinėje)Gavę edukacines valstybės stipendijas kultūros kūrėjams, keturi Lietuvos bibliotekų atstovai vyko į tarptautinę konferenciją ne tik dalyvauti joje, įgyti naujų žinių, bet ir skaityti pranešimus. Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) direktorė skaitė pranešimą "Naujos Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugos". Pranešimas skaitytas seminare "Bibliotekų ir informacijos paslaugos neįgaliesiems", kuriam vadovavo Rusijos valstybinės aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotoja Jelena Zacharova ir Kazachstano respublikinės aklųjų ir silpnaregių piliečių bibliotekos Informacijos, bibliografijos paslaugų ir tiflologijos skyriaus bibliotekininkas Almas Myrzabekovas. Seminaro veiklą pradėjo J. Zacharova, panoraminiu pranešimu "Specialiųjų bibliotekų seminaro dinamika" apžvelgusi Krymo konferencijos aklųjų bibliotekų seminaro 20 metų istoriją: pranešimų tematiką, dalyvių skaičiaus kaitą. Iš viso seminare perskaityta 13 pranešimų. Net tris iš jų pristatė Sankt Peterburgo valstybinė aklųjų ir silpnaregių biblioteka. Direktorė Olga Ustinova kalbėjo apie specialiųjų bibliotekų vietą ir vaidmenį regiono informacijos, kultūros ir bibliotekų erdvėje. Jos pavaduotoja Tatjana Serova skaitė neseniai bibliotekoje įvykusios tarptautinės konferencijos, skirtos adaptacinėms technologijoms ir informacijos paslaugoms regos neįgaliesiems, pranešimus. Jekaterina Sedova išsamiai atskleidė informacijos ir bibliografijos paslaugų sistemą, skirtą specialiosios edukologijos ir psichologijos specialistams. Pastarieji, įskaitant keturių Sankt Peterburgo aukštųjų mokyklų, turinčių atitinkamas studijų programas, studentus ir dėstytojus, sudaro beveik 60 procentų bibliotekos tiflologijos skyriaus paslaugų vartotojų. Bibliotekoje nuolat vedamos ekskursijos "Bibliotekų paslaugos regos neįgaliesiems". Taip pat, kadangi Rusijos autorių teisių įstatymo apribojimai, ypač skaitmeninio formato leidinių sklaidai, yra griežti, seminare aktualus buvo Rusijos nacionalinės bibliotekos darbuotojos Jelenos Borisovos pranešimas "Bibliotekų paslaugų neįgaliesiems teisinis reguliavimas". 

Kituose pranešimuose buvo kalbama apie aklųjų bibliotekų projektinę veiklą, organizuojamus renginius, partnerystę su kitomis organizacijomis. Skirtingas nuo Rusijos atstovių pasirodė kazacho Almaso Myrzabekovo pranešimas intriguojančiu pavadinimu "Gydomoji bibliotekos energija". Kazachstano respublikinėje aklųjų ir silpnaregių piliečių bibliotekoje žmonių su negalia (ne tik regos) socialinė reabilitacija ir adaptacija visada buvo vienas prioritetinių uždavinių. Šioje bibliotekoje prie Informacinio-bibliografinio darbo ir tiflologijos skyriaus funkcionuojantis reabilitacijos kabinetas, pasak pranešėjo, teikia psichologinę ir moralinę pagalbą neįgaliesiems ir jų šeimų nariams, taip pat - praradusiems regą vyresniame amžiuje žmonėms. Viena populiariausių kabineto veiklos krypčių - brailio rašto (rašymo ir skaitymo) mokymas. Vien per pastaruosius trejus metus čia mokėsi apie 60 žmonių. Ypač aktyviai brailio rašto išmokti siekia studentai - būsimieji tiflopedagogai. Kabinete teikiama teisinė informacija, profesinio orientavimo paslauga, skirta supažindinti darbingo amžiaus negalią turinčius žmones ir jaunimą su neįgaliesiems prieinamomis profesijomis. Ypač plačiai pranešime buvo pristatyta neįgaliųjų kūrybiškumo skatinimo veikla, pateikiamos konkrečios "išgydytų ir prikeltų gyvenimui" žmonių istorijos, per dalyvių rankas perėjo bibliotekos išleistos jų literatūrinės kūrybos knygelės. Viena istorija išties įsimenanti - ji apie mažametį (penkerių metų) neregį berniuką, kuris pasižymėjo didele agresija, pykčiu, buvo nekoordinuotų judesių. 

Po to, kai jo motina kreipėsi konsultacijos į reabilitacijos kabinetą bibliotekoje, po dvejų metų berniukas išmoko skaityti brailio raštu, groti dombra, dainuoti. Negana to, jis galėjo mintinai cituoti tekstus ir netgi atpasakoti juos vaidmenimis. Šiuo metu berniukas jau mokosi dirbti kompiuteriu. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos pranešimas buvo konferencijos dalyvių labai laukiamas - jau atidarymo šventėje aklųjų bibliotekų atstovės džiaugėsi jį išgirsiančios. Pranešimas sukėlė didelį susidomėjimą. Jame trumpai pristatyta Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla, o daugiausia dėmesio skirta mūsų inovacijoms - Elektroninių leidinių valdymo informacinei sistemai (ELVIS) ir multifunkciniams full (pilnojo) DAISY formato LAB leidiniams. Šie leidiniai ir naujos LAB paslaugos - visa tai orientuota į besimokančius ir studijuojančius neregius ir silpnaregius. Jų skaičius, palyginti su kitais LAB skaitytojais, nėra didelis, tačiau jų informacinius poreikius patenkinti sudėtingiausia: studentui reikia studijuojamos specialybės literatūros, rengiantis seminarams, informacija reikalinga skubiai, ją reikia pateikti studentui patogiu mokytis formatu. Siekdami padėti siekti mokslo rezultatų regos negalią turintiems studentams, LAB skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro darbuotojai pagal poreikį išspausdina studentui reikalingą medžiagą brailio raštu ar įgarsina. Studentams, darbui auditorijoje, dažniausiai reikalingas ne visas leidinys, o tik tam tikros jo dalys. Be to, šiuos tekstus studentai nori gauti skubiai, todėl jiems įgarsinti pasitelkiami savanoriai skaitovai. LAB direktorė po pranešimo buvo tiesiog apipilta klausimais - klausimai ir atsakymai truko ilgiau nei pats pranešimas. Klausytojai domėjosi ELVIS funkcionalumu, grožinės literatūros garsinių leidinių paieškos kriterijais, teisiniais aspektais, multifunkcinių leidinių kūrimo procesu, personalu. 

Visas Krymo konferencijos darbas suskirstytas sekcijomis (iš viso jų buvo 14), seminarais, apvaliųjų stalų diskusijomis - visa tai vyko vienu metu. Konferencijos dalyvis gali pasirinkti jį dominančius pranešimus ir "migruoti" per kelias sekcijas. Be to, nuolat veikė pagrindinė konferencijos paroda su bibliotekų, jų sistemų, e.paslaugų ir išteklių kūrėjų, leidėjų stendais, mažesnės parodos, konferencijos rengėjai siūlė plačią kultūros ir sporto programą - norintieji galėjo dalyvauti plaukimo, stalo teniso ir kitose varžybose. 

Dalyvauta plenarinėje konferencijos sesijoje, kurioje skaitytas daug diskusijų sukėlęs pranešimas "Elektroninės knygos, bibliotekų ateitis ir visuomenės suvokimo kaita". Jį skaitė prof. Jakovas Šraibergas (Rusijos nacionalinės viešosios technikos bibliotekos generalinis direktorius; konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas), sekcijoje "Regionų, savivaldybių ir rajonų viešosios bibliotekos: nauja ekonomika ir naujos technologijos", buvo dalyvaujama diskusijose. Viešųjų bibliotekų sekcijoje pranešimą apie Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklą ir jos perspektyvas skaitė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys ir šios bibliotekos Regionų bibliotekų metodikos ir vadybos centro vadovė Laura Juchnevič. 

Ypač įdomus buvo konferencijoje vykęs tarptautinės bibliotekų asociacijų federacijos IFLA seminaras, skirtas vartotojams aprūpinti e.knygomis ir tarpbibliotekiniam abonementui, įdomios buvo ir diskusijos, kuriose aktyviai dalyvavo Lietuvos atstovai. IFLA atstovai domėjosi e.knygų komplektavimu ir panauda Lietuvos bibliotekose. 

Išklausyti ir apvaliojo stalo "Knyga kaip biblioterapijos priemonė" pranešimai. Įvadinį pranešimą skaitė biblioterapijos pradininkė Rusijoje Julija Drešer, kurios straipsniais remiasi ne vienas biblioterapijos tematika besidomintis Lietuvos specialistas. Šiame forume labai išsamų ir įdomų pranešimą apie Vilniaus miesto viešosios bibliotekos Naujosios Vilnios filialo biblioterapinę praktiką skaitė bibliotekos direktorė Rima Gražienė. 

Tarptautinės konferencijos - visada geras būdas įgyti žinių, užmegzti profesinius kontaktus, nutiesti tarptautinio bendradarbiavimo kelius. Šioje konferencijoje atnaujinti profesiniai ryšiai su Maskvos ir Peterburgo aklųjų bibliotekomis, bus bandoma tarptautinio tarpbibliotekinio abonemento keliu iš šių bibliotekų skolintis garsinius leidinius rusų kalba Lietuvos rusakalbiams skaitytojams. Smagu, kad Lietuvos aklųjų bibliotekos patirtis yra įdomi ir naudinga kitų šalių kolegoms. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]