JAUNA MINTIS

TARPINĖ STOTIS - MASAŽAS

Jau seniai viena iš neregių "vizitinių" kortelių yra tapusi masažuotojo profesija. Čia darbuojasi arti dviejų šimtų žmonių, turinčių regos negalią. Anksčiau masažo buvo mokoma Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultete. Ten kas keleri metai būdavo sudaroma speciali neregių bei silpnaregių masažuotojų grupė. Nuo praeito rudens to neliko: masažas tapo profesinės mokyklos rengimo dalimi. Neregiai bei silpnaregiai, norintys tapti masažuotojais, turi mokytis integruotai - Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centre. Ar bendrame masažuotojų sraute bus gerai paruošti neregiai bei silpnaregiai masažuotojai? Tai parodys netolima ateitis. Dabar Kaune masažo paslapčių mokosi penki žmonės, turintys regos negalią. Kaip jiems sekasi, su kokiomis susiduria problemomis? Apie tai ir dar daug ką "Mūsų žodis" kalbasi su Jaroslavu Sankovskiu. 

Dvidešimtmetis vaikinas yra vilnietis. Visą laiką svajojo apie garso režisūros studijas. Deja, šią svajonę teko laikinai atidėti. Kai nepavyko įstoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, jaunuolis pasirinko masažo mokslus Kaune. Vaikinas laisvalaikiu domisi internetiniu radiju. Kuria jam šaukinius bei internete veda radijo laidas. Taip pat kuria muziką, mėgsta ilsėtis gamtoje. 

"M. Ž." Papasakok apie ateities planus, brandintus paskutinėse mokyklos klasėse? 

J. S. Baigiau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Nebuvau "auksinis" mokinys. Paauglystėje maištaudamas mėginau atsisveikinti su mokykla. Laimei, mokytoja Rita Šidlauskaitė "paprotino". Jos dėka įstojau į muzikos mokyklą. Čia baigiau saksofono klasę. Todėl tolesnį gyvenimą norėjau susieti su muzika. Paskutinėse klasėse galvojau, ką daryti baigus vidurinę mokyklą. Norėjau kur nors studijuoti. Tiesa, mokykloje mokiausi vidutiniškai. Pasirinkau studijas Muzikos ir teatro akademijoje, garso režisūrą. Deja, man nepavyko. Apie darbą rimtai negalvojau. Todėl skubiai reikėjo apsispręsti, kokiu keliu pasukti toliau. Laimei, šalia turiu gerą draugą. Jis pasiūlė drauge važiuoti į Kauną mokytis masažo. Kito pasirinkimo neturėjau, todėl sutikau. Žinau viena - tai tik pradžia. Baigęs masažą, vis tiek dar kur nors studijuosiu. 

"M. Ž." Masažas tai - pašaukimas ar tik būtinybė įgyti profesiją? 

J. S. Masažas nėra didysis mano pašaukimas. Pirmiausia, tai tik profesija. Baigęs ketinu dirbti ir studijuoti. Laiko turiu dar daug. Iki trisdešimties metų galima daug ko imtis ir daug ką išmėginti. Neatsisakau minties mokytis garso režisūros. Gal dėl to laisvalaikiu sėdžiu prie kompiuterio ir naršau internete. Domiuosi internetiniu radiju. Vienoje iš internetinio radijo stočių vedu laidas. Kartais kuriu internetiniam radijui šaukinius. Manau, visa ši veikla pravers būsimuose moksluose. Norėdamas tobulinti ir išsaugoti muzikinę klausą kuriu muziką. 

"M. Ž." Papasakok, kaip pavyko adaptuotis naujoje mokslo vietoje? 

J. S. Kaip minėjau, masažo mokausi Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centre. Mokslas trunka dvejus metus. Pavasarį baigiau pirmą kursą. Grupėje mokosi daugiau nei trisdešimt moksleivių. Be manęs, masažo mokosi dar keturi žmonės, turintys regos negalią. Mokslas - dviem pogrupiais. Vieni mokosi ryte, kiti po pietų. 

Išvažiuoti iš Vilniaus buvo baisoka. Naujame mieste nieko nežinojau ir nepažinojau. Su Kaunu susipažinau pamažu. Dabar šiame mieste nepaklystu. Turint tokių pat naujokų silpnaregių draugų, naujame mieste yra lengviau. Sunkumus įveikiame pasitarę, bendromis jėgomis. Taip pat ir su mokslais. Dabartinė dienotvarkė labai skiriasi nuo mokyklinės. Mokykloje praktiškai viskas buvo padėta ant lėkštutės. Mokiniui reikėjo tik "sukramtyti". O čia ką išsikovosi, tą ir turėsi. Niekas tavimi nepasirūpins ar už tave jokių darbų nepadarys. Pats savarankiškai turi viską atlikti. Štai paskaitų metu turi dėstytojams būtinai pasakyti, kad blogai matai. Pasitaiko, kad dėstytojai nesupranta tavo poreikių ir galimybių. Daugiausia problemų - renkant informaciją ir atsiskaitant. Su dėstytojais bendraujame ne tik per paskaitas, bet ir elektroniniu paštu. Jie mums atsiunčia užduotis bei naują medžiagą, kurią reikia išmokti. Mes siunčiame atliktus darbus, klausiame, kas mums neaišku. 

Mūsų grupė pakankamai draugiška. Mes nejaučiame iš bendramokslių jokio spaudimo ar ignoravimo. Kur reikia, mums padeda. Paklausęs visada sulauki atsakymo. Žinoma, daugiausia bendraujame vieni su kitais. Mums taip paprasčiau. Bendraudami nesivaržome. 

"M. Ž." Turbūt mokytis nėra lengva? 

J. S. Žinoma, mokslai - ne pyragai. Ypač pirmą pusmetį reikėjo daug mokytis. Sunkiausiai sekėsi anatomija. Šio dalyko dėstymas buvo pagreitintas. Anatomijos dėstytojas yra baigęs Lietuvos sporto universitetą. Jis pagal šio universiteto programą ir mokė mus. Mokomės labai daug. Reikėjo nuolat kalti. Anatomijoje būtinas tikslumas. Detaliai turi žinoti žmogaus sandarą, o ypač - jo kaulus. Todėl mokydavomės ne tik per paskaitas, bet ir po paskaitų. Kartais keldavomės penktą valandą ryto ir prieš anatomijos paskaitas kartojomės namų darbus. Be specifinių masažo dalykų, pirmosios medicininės pagalbos suteikimo, buvo dėstoma darbo sauga, psichologija ir kiti dalykai. Žinoma, be praktinių masažo mokslų neapsieiname. Mes sistemiškai mokomės masažuoti. Po teorinių užsiėmimų - iš karto praktiniai. 

"M. Ž." Kaip tau atrodo: masažo mokytis geriau integruotai ar kaip anksčiau? 

J. S. Kiekviena lazda turi du galus. Integruoto mokymo pliusas - pripranti prie gerai matančių žmonių. Kita vertus, kai esi bendrame sraute, dėstytojai tau skiria mažiau dėmesio. Kartais pasigendi individualaus bendravimo. Žinoma, paklausus visada sulauki dėstytojo atsakymo. Turi būti drąsus. Kitaip gerai neišmoksi masažuoti. Manau, jeigu būtų kaip anksčiau, tai yra tik neregių ir silpnaregių masažuotojų grupė, dėstytojai mums skirtų daugiau dėmesio. 

"M. Ž." Kaip sutari su bendramoksliais? Ar prasimanote kokių nors pramogų? 

J. S. Negaliu tai įvardinti pramogomis. Mes neįprastais sprendimais siekiame paįvairinti savo gyvenimą. Mūsų mokykla ir bendrabutis - skirtingose Kauno pusėse. Be visuomeninio transporto neapsieisi. Dažniausiai po paskaitų, o kartais ir į jas einame pėsčiomis. Taigi "sukariame" nuo keturių iki aštuonių kilometrų. Dažniausiai nesusipratimų pasitaiko parduotuvėse, prekybos centruose. Eidamas netyčia užkabini kitą pirkėją. Šis tave išplūsta negirdėtais žodžiais. Kai atsiprašai ir pasakai, kad nematai, tada šis narsuolis iš gėdos nežino, kur akis dėti. Bendrabutyje dūkti negali - ten itin griežta tvarka. Jos nepaisydamas, gali netekti gyvenamosios vietos. Todėl išdaigas paliekame pasivaikščiojimams. 

"M. Ž." Ar baigęs masažą nebijai konkurencijos? O gal ketini dirbti kitoje srityje? 

J. S. Tarp masažuotojų konkurencija buvo ir bus. Tai pagirtinas dalykas. Konkurencija verčia tobulėti masažo srityje. Norintiems tai daryti - sąlygos puikios. Ta pati Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija kiekvienais metais organizuoja įvairius masažo kursus. Juos lankydamas tikrai neatsiliksi nuo kitų. Dar man liko mokytis vieni metai. Kaip minėjau, tvirtai neapsisprendžiau, ką po masažo mokslų veiksiu. Manau, masažuotojo darbas ir tolesnis mokslas vienas kitam netrukdys. Rimtai galvoju apie garso režisūrą bei kineziterapiją. Kol kas prognozuoti savo ateitį nedrįstu, nes žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. 

"M. Ž." Koks paties santykis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga? 

J. S. Nesu šios organizacijos narys, todėl ir nedalyvauju jos veikloje. Tiesa, tapti LASS nariu man niekas ir nesiūlė. Kita vertus, naudojuosi Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis. Nors nesu LASS narys, su neregiais ir silpnaregiais sutariu puikiai. Iš šios organizacijos pagalbos neprašau. Mėgstu problemas spręsti savarankiškai. Žinoma, gyvenimas ilgas. Negali žinoti, kas nutiks po kelių ar keliolikos metų. Gal kada nors ir būsiu LASS nariu. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS