IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

TURĖJOME SAVO LEIDYKLĄ


Šiais metais sukanka 50 metų, kai buvo įsteigta ir pradėjo veikti labai svarbi mūsų organizacijos kultūros įstaiga - Lietuvos aklųjų draugijos leidykla. Jos indėlis į Lietuvos aklųjų švietimo sistemą yra akivaizdus ir istoriniu požiūriu labai vertingas. Sistemingai pradėjus leisti knygas brailio raštu, pagausėjo skaitytojų, atsirado natūrali paskata mokytis aklųjų rašto, šviestis. Neregiai ir silpnaregiai norėjo būti apsiskaitę ir išprusę, neatsilikti nuo sveikųjų žmonių. 

Paprastai kiekvienas gyvenimo reiškinys turi savo priešistoriją ir ištakas - jas turi ir Lietuvos aklųjų draugijos leidykla. Ji neatsirado tuščioje vietoje, o buvo įsteigta, kai knygų leidyba respublikoje jau buvo ne naujiena. Buvo sukaupta šio darbo patirtis, išugdyti leidybos specialistai. 

Pirmosios lietuviškos brailio knygos buvo spausdinamos ar perrašomos ranka Kauno aklųjų institute. Tai buvo daugiausia vadovėliai ir tik viena kita grožinės literatūros knyga. Šis darbas buvo tęsiamas, kai institutas tapo Kauno aklųjų mokykla. Tačiau, gausėjant brailio rašto skaitytojų būriui, buvo jaučiamas vis didesnis knygų stygius. Po Antrojo pasaulinio karo šios problemos sprendimu susirūpino Lietuvos aklųjų draugija. Šios organizacijos Kauno miesto skyrius buvo įpareigotas organizuoti knygų brailio raštu perrašymą ranka - grifeliu. Šio nelengvo ir labai kruopštaus darbo ėmėsi keli entuziastai, vadovaujami Mykolo Poznansko. Nors entuziastai, knygų perrašinėtojai, atliko svarbų ir tuo metu labai reikalingą darbą, bet tai buvo tik laikinas problemos sprendimas, padiktuotas laiko ir pokario nepriteklių. Visos knygos buvo perrašomos tik vienu egzemplioriumi. Organizacijos vadovai ieškojo kitų, pažangesnių, knygų leidybos būdų. 

1953 metų pradžioje LAD Kauno gamybiniame mokymo kombinate prie ten veikusios knygrišyklos buvo įsteigtas knygų perrašymo baras. Rašyta aklųjų rašomosiomis mašinėlėmis. Tekstą rašė keturi darbuotojai, korektūras tikrindavo aklojo ir reginčiojo pora. Po penkerių metų prie Valstybinės pedagoginės literatūros leidyklos buvo įkurta vadovėlių akliesiems redakcija. Redakcijos uždavinys - aprūpinti besimokančius neregius, pirmiausia Kauno aklųjų mokyklos mokinius, vadovėliais. Pirmasis vadovėlis, kurį redakcijos darbuotojai ėmė rengti, buvo A. Čiplio ir S. Pupeikio "Saulutė". Šis elementorius, pritaikytas aklųjų mokyklos I-II klasei, buvo išspausdintas 1958 metų pabaigoje, gana dideliu, 50 egzempliorių tiražu, be to, pirmą kartą Lietuvoje leidinys buvo iliustruotas reljefinėmis iliustracijomis - jų buvo net šešiasdešimt. Ši redakcija per penkerius veiklos metus leidybai paruošė, o LAD Kauno įmonė atspausdino 38 pavadinimų knygas. Tačiau knygų "badas" nebuvo įveiktas. LAD aktyvas vis dažniau reikalavo įkurti ir turėti savo leidyklą. Skaitytojai nepatenkinti knygų stygiumi reiškė nepasitenkinimą - reikalavo daugiau leidinių brailio raštu. Turėjo prasidėti planinga ir sisteminga leidyba. Situaciją suprato ir organizacijos vadovai - jie priėmė reikalingą sprendimą. 

1963 metų gegužės 15 dieną Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumas priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos įsteigimo". Nutarimo pirmajame punkte rašoma: "Įsteigti nuo š. m. gegužės mėn. 16 d. Vilniuje Lietuvos aklųjų draugijos leidyklą, veikiančią ūkiskaitos pagrindais literatūrai, muzikinei literatūrai, žurnalui "Mūsų žodis" ir pavaizdumo priemonėms iškiliuoju raštu leisti." Naujosios įsteigtos leidyklos direktoriumi-vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas autoritetingas ir kompetentingas žmogus, rašytojas Antanas Jonynas, visą gyvenimą rūpinęsis aklųjų reikalais, jų kultūriniais poreikiais. Leidykla buvo A. Jonyno svajonė, ir jis daug metų atkakliai siekė, kad ji taptų tikrove. Sunku būtų buvę rasti kitą žmogų, kuris tuo metu būtų geriau supratęs knygos reikšmę aklajam, žinojęs, kiek ir kokių knygų akliesiems reikia. 

Naujojoje leidykloje buvo įkurtos dvi redakcijos: knygų, vadovėlių, muzikinės literatūros ir vaizdinių priemonių bei 1959 m. pradėto leisti žurnalo "Mūsų žodis" redakcija. Pirmieji darbo žingsniai nebuvo lengvi. Nebuvo tinkamai pritaikytų patalpų, dažnai keitėsi darbuotojai, buvo sutrikimų planuojant leidinius ir ypač spausdinant knygas. Tačiau netrukus naujakurystės rūpesčiai baigėsi ir knygų leidyba įgavo pagreitį. Kompetentinga leidinių atrankos komisija sudarydavo knygų leidybos planus, numatydavo knygų tiražus. Stengtasi leisti trūkstamus vadovėlius aklųjų mokykloms, įvairių žanrų grožinės literatūros kūrinius, politinę ir mokslo literatūrą, knygas vaikams bei jaunimui, muzikinės literatūros leidinius ir, kiek leido finansinės ir techninės galimybės, buvo gaminamos vaizdinės mokymo priemonės neregiams. Gausėjant knygų fondams, daugėjo skaitytojų, augo jų išprusimas. Toks tikslas ir buvo steigiant šią kultūrinę įstaigą. Statistikos mėgėjams pateikiame keletą skaičių: 1965 m. išleista 32 knygos, 1970 m. - 59, 1975 m. - 75, 1980 m. - 121. 

Bėgant metams didėjo knygų poreikis, plėtėsi ir leidyklos kolektyvas. LAD centro valdybos prezidiumas priimdavo įvairius aktualius sprendimus ir įpareigodavo leidyklos kolektyvą juos įgyvendinti. 1967 m. įkuriama nauja Tiflologinės literatūros redakcija. Pradedama leisti originali ir verstinė literatūra apie akluosius ir aklumą. Su neregiais ir aklaisiais dirbę specialistai gavo daug reikalingos medžiagos. Paruošiamos ir išleidžiamos kelios vertingos pažintinės tiflologinės tematikos knygos reginčiųjų raštu šalies visuomenei. Pradedamas leisti informacinis periodinis leidinys "Naujienos", gvildenantis draugijos aktualijas. Esama teigiamų pasikeitimų ir žurnalo "Mūsų žodis" darbe. Nuo 1970 metų pradedamas leisti savaitinis žurnalo priedas "LAD įvykiai". Jame, be organizacijos aktualijų, spausdinamos ir Lietuvos radijo bei televizijos programos. 

1978 metais LAD leidykla minėjo veiklos 15-metį. Sukaktį pasitiko gražiais leidybiniais pasiekimais ir padidėjusiu kolektyvu. Tuo metu jau veikė 5 redakcijos: vadovėlių, muzikinės literatūros ir vaizdinių priemonių, grožinės literatūros, tiflologinės literatūros, visuomeninės, politinės ir mokslinės literatūros. Per 15 metų buvo išleista daugiau kaip 950 pavadinimų knygų brailio raštu. Parengta ir per kitas respublikines leidyklas reginčiųjų raštu išleista 19 knygų, skirtų plačiajai visuomenei. Be didesnių sutrikimų skaitytojus pasiekdavo mėnesinis žurnalas "Mūsų žodis" ir jo savaitinis priedas "LAD įvykiai". 

Per veiklos metus pakilo ir brailio rašto leidybos kultūra. Knygos buvo tinkamai paruošiamos ir suredaguojamos. Poligrafinė reljefinių taškų kokybė buvo gera - tai labai svarbu kiekvienam skaitytojui. Knygos buvo įrišamos į kietus, patikimus viršelius. Dirbo kvalifikuotas ir darnus leidėjų kolektyvas. Nemažai knygų buvo išleista su reljefinėmis, adaptuotomis neregiams iliustracijomis. Buvo leidžiama įvairi muzikos literatūra ir natos. Ši kultūrinė įstaiga paliko akivaizdų ir reikšmingą pėdsaką neregių švietimo ir kultūriniame gyvenime. O šimtai knygų iki šiol džiugina brailio rašto skaitytojus, knygos mylėtojus ir bičiulius. 

Devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje vyko dideli politiniai ir ekonominiai pokyčiai - jie darė įtaką ir mūsų organizacijos veiklai. Dėl finansinių sunkumų 1991 m. gruodžio 31 d. leidykla buvo likviduota. Nelikviduota tik žurnalo "Mūsų žodis" redakcija - ji sėkmingai tęsia darbą iki šiol. 

Šiuo metu brailio raštu knygas leidžia Lietuvos aklųjų biblioteka, VšĮ "Brailio spauda", Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, VšĮ "Brailio knyga". 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 11 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1923) Antanas Grigutis, socialinių mokslų daktaras, LASS aktyvistas, daug nuveikęs sutrikusios regos žmonių gerovei (mirė 2008). 

Birželio 12 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1943) Edmundas Domaševičius, miškininkas, dainininkas, dainų autorius, aktyvus LASS narys Kelmėje (mirė 1999). 

Birželio 20 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1938) Juozapas Kairys, vienas aktyviausių LASS narių, kompozitorius bei muzikantas (mirė 2008). 

Birželio 29 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1943) Birutė Račinskienė (Čerkauskaitė), tautodailininkė, aktyvi LASS narė Panevėžyje . 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]