LASS RAJONų ORGANIZACIJOSE

Pranas PLIUŠKA

NAUJOKAI

Praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjo keli naujai išrinkti LASS filialų pirmininkai. Įdomu, kaip jiems sekasi? Pakalbinau tris jaunesnius kolegas. Du iš jų mielai atsakė į pateiktus klausimus, o vienas panoro išlikti paslaptingas. Pateikiu savo klausimus ir Kristinos, LASS Anykščių rajono filialo pirmininkės, bei Laimono, LASS Biržų rajono filialo pirmininko, atsakymus. 

P. Pliuška (toliau P. P.). Trumpai papasakokite apie save. 

Kristina. Aš esu Kristina Maldžienė. Gimiau 1976 sausio 19 dieną. Esu 40 proc. darbinga. LASS narė jau nuo 1994 m. Auginu du vaikus. Berniukui 17 metų, o dukrai - 5. Gyvenu Anykščių rajone, Piktagalio kaime. 

Laimonas. Esu Laimonas. Man 26 metai. Esu iš Biržų. Turiu aukštąjį neuniversitetinį socialinių mokslų išsilavinimą. LASS organizacijos narys - nuo 8 metų. 

P. P. Kokie buvo jūsų įsidarbinimo LASS sistemoje motyvai? Ar jaučiatės atradę savo vietą? 

Kristina. Darbą pasiūlė VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius. Kadangi ankstesnė pirmininkė išėjo į pensiją, tai nebuvo kam ir dirbti. Nors pati tikrai net nesvajojau apie tokį darbą. Buvo labai sunku apsispręsti ar sutikti. Maniau, kad nesugebėsiu dirbti su kompiuteriu. Bet bendrauti su žmonėmis tikrai sugebu. Sugebu juos išklausyti ir, kam reikia, - padėti. 

Laimonas. Įsidarbinimo motyvai - padėti žmonėms su regos negalia integruotis į visuomenę, suteikti socialinę pagalbą bei padėti prisitaikyti prie aplinkos, pagelbėti regos negalią turinčiam žmogui. Ar atradau savo vietą, dar negaliu pasakyti. Per anksti apie tai kalbėti. Reikia įgyti patirties. 

P. P. Ar taip ir įsivaizdavote savo būsimą darbą? 

Kristina. Darbas su žmonėmis - ne naujiena, kadangi trylika metų esu dirbusi pardavėja. Visada buvau sąžininga, padėdavau senyvo amžiaus žmonėms, jei ko nerasdavo, nesugebėdavo susidėti prekes ar nežinodavo prekės kainos. Manau, šis darbas labai panašus į tą, kurį dirbdavau, tik daugiau gali padėti ne tik senyvo amžiaus žmogiukams, bet ir turintiems negalią. 

Laimonas. Nesitikėjau, kad užimsiu tokias pareigas. 

P. P. Kuo jau šiandien galėtumėte pasidžiaugti savo darbe? 

Kristina. LASS nariai yra patenkinti mano darbu. Galime pasidžiaugti, kad mūsų mokytoja dalyvavo Kaziuko mugėje Vilniuje, su mūsų narių darbeliais užsidirbom pinigėlių, kuriuos galėsime panaudoti amatų būrelio veikloje. Esu "Pagalba daiktais" kuratorė. Yra toks internetinis tinklapis ir, jei žmogui reikia kažkokio daikto, jiems padedu surasti. Žmonės nereikalingus daiktus tiesiog dovanoja. 

Laimonas. Mane nariai remia tokį, koks aš esu. Man yra įdomu dirbti su žmonėmis ir gera bendrauti su nariais. 

P. P. Kas trukdo dirbti? Kas jus šiame darbe nuvylė? Kokia didžiausia nesėkmė? 

Kristina. Man didžiausias sunkumas buvo darbas su kompiuteriu. Labai daug visokio pildymo ir, manau, didžiausia problema - tai, kad iš tokių sunkią regėjimo negalią turinčių žmonių reikia prašyti parašų. Dar mane nuvylė techninės pagalbos priemonės, kadangi jos yra labai prastos kokybės ir labai ilgai žmonėms reikia jų laukti, pvz., kompaktinių diskų grotuvas yra visai nepatogus šiek tiek matančiam žmogui. Negerai, kad laikrodžio ar didinamojo stiklo reikia laukti vos ne metus. 

Laimonas. Reikia patirties. Tai yra didelis trūkumas jaunam žmogui, bet, manau, patirties ir įgūdžių įgyjama bėgant laikui. Kol kas šiuo darbu nenusivyliau. 

P. P. Pasakykite tris penkis teiginius, kodėl aklam ar silpnaregiui verta stoti į LASS? 

Kristina. Į LASS verta stoti dėl to, kad žmogus gaus visokeriopą pagalbą, tiek asmeninio asistento, tiek savarankiško įgūdžių ugdymo ar palaikymo. Organizacijos narys bus kviečiamas į filiale veikiančius būrelius ar išvykas. O labiausiai žmonėms trūksta bendravimo. Žmonės su regėjimo negalia susiras naujų draugų, su kuriais galės pasidalinti savo nuomone. Neįgaliam žmogui svarbus dėmesys ir tai, kad jis visada bus laukiamas. 

Laimonas. Žmonėms su regėjimo negalia suteikiama socialinė ir asmeninio asistento pagalba, ugdomi neregių savarankiško gyvenimo įgūdžiai bei teikiama pagalba neregiui prisitaikant prie aplinkos, be to, rūpinamasi neregiu, jei jis to prašo. Svarbu suteikti reikiamą pagalbą bei bendrauti su nariais. Būtent bendravimas yra svarbiausias. 

P. P. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? 

Kristina. Laisvalaikiu mėgstu skaityti, plaukioti baseine, tvarkytis buityje, vaikščioti į kultūrinius renginius. 

Laimonas. Patinka klausytis muzikos, būti su draugais. 

P. P. Kokių turite savų tikslų, svajonių? Ko norėtumėte išmokti, ko dabar dar nesugebate? 

Kristina. Svajonė būtų pakeliauti, taip pat - pasimokyti. 

Laimonas. Norėčiau sukurti šeimą. Aš visada mokausi gyvendamas. Greitai išmokti, ko noriu, neįmanoma. Visko išmokstama bėgant laikui. 

P. P. Palinkėkime naujokams sėkmės, atkaklumo, energijos ir - niekada nenuleisti rankų.