GYVENIMO AKTUALIJOS

Andrius VAINORAS

"BEATRIČĖS NAMAI" KVIEČIA BENDRADARBIAUTI


Važiuoji palei Nemuną nuo Kauno į Baltijos pusę ir negali atsidžiaugti: gražumas tos mūsų Lietuvos gamtos! Iš dešinės atbėga pasisveikinti Maironio apdainuota Dubysa. Kairėje, kitame senelio Nemuno krante, išdidžiai nuo mūsų kelio pasitraukęs dunkso Sūduvos pakraštys. Akimis ieškome Ilguvos, norime nors iš tolo pamatyti dainininkės Beatričės Grincevičiūtės vaikystės dvarą. Štai jau matyti aukštai kitame didingojo Nemuno krante iškilę kažkada galingi, tiesiog šviečiantys, o dabar gerokai apiblukę stulpai, sakytum, kolonos, vis tebesaugančios Grincevičių verandą. Iš ten po visą apylinkę daugelį metų sklido namų koncertų garsai. 

Sename Ilguvos dvare koncertuodavo ir šeimininkai, ir dažniausiai iš Varšuvos atvykę svečiai, profesionalūs muzikai. Iki šių dienų pasaulyje nepamiršti jų vardai ir darbai. Čia Beatričė visiškai nutilusioje svetainėje vienu pirštuku bandydavo fortepijono klaviatūroje sugauti tik ką kerėjusią muziką. Gamta, atimdama galimybę aiškiai įžiūrėti regimą pasaulį, buvo mergaitę apdovanojusi ypatingu muzikalumu, stebėtina fenomenalia atmintimi ir absoliučia klausa. Paauglystėje dešimtmetis, išgyventas Varšuvoje, subrandino imlios paauglės iš Lietuvos muzikinį akiratį. Nuostabus Beatričės talentas tiesiog pražydo Lietuvoje. Nenutrūkstančios gastrolės atokiausiuose Lietuvos kampeliuose suteikė žmonėms galimybę ją pažinti ir ja žavėtis. 

Grincevičių Ilguvos dvaro pastatas sovietmečiu. Nuotrauka iš Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus fondo

Nutilę, bet galutinai nesunaikintos Ilguvos senojo maumedžio namo sienos vis dar turėtų ką papasakoti apie dvaro galimybes šviesti, spinduliuoti į žmones grožio ir gėrio idealus. Kultūros ženklai čia dar gyvi. Šiandien kiti Nemuno pakrančių dvarai, nepalikę tokio turtingo kultūrinio palikimo, restauruojami ir gaivinami vietinių bendruomenių, šviesuolių rūpesčiu, Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Ilguvos dvaro lemtis kitokia. Dabartinis kultūros paveldo šeimininkas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - neturi poreikio tvarkyti pagrindinį dvaro pastatą, vadinamą ponų namu, o kultūros darbuotojų pastangos be šeimininkų iniciatyvos mažai vaisingos. Grincevičių rūmai stovi tušti, užrakintomis durimis, uždarytomis langinėmis. Kiauras stogas grėsmingai artina pastato žūtį. 

2003 metais Beatričės talento gerbėjai ir bičiuliai daugiausia amžiną atilsį Juozo Dzidoliko iniciatyva įkūrė fondą, kurio tikslas - įprasminti ir priminti dainininkės legendą, skatinti dvaro rūmų restauravimą ir pritaikyti juos kultūrinei veiklai. Iki pat savo mirties - 2011 m. liepos mėnesio - J. Dzidolikas šiam fondui ir vadovavo. Išėjus į amžinybę veikliam ir pasišventusiam Beatričės gerbėjui, fondo veikla šiek tiek stabtelėjo, atsidūrė tam tikroje kryžkelėje. Dabar galime sakyti, kad visos kryžkelės - jau praeitis. Nuo 2013 metų pradžios fondui vadovauja filologė, entuziastinga kultūrininkė Rasa Kiuberienė. Lygiai prieš dvejus metus, 2011-ųjų pavasarį, R. Kiuberienės iniciatyva parengtas kreipimasis į atsakingas ministerijas, juo dar kartą priminta garbinga dvaro praeitis, liūdna dabartis ir tam tikrų institucijų atsakomybė, siekimas ir esamomis sąlygomis tęsti iškiliausią dvaro veiklos sritį - muzikinį gyvenimą. 

Šių metų kovo 5 d. fondo tarybos nariai, R. Kiuberienės paskatinti, dar kartą vyko į Ilguvą. Kelionės tikslas - apžiūrėti ir įvertinti tikrąją dvaro padėtį ir susitikti su atsakingais už kultūros paveldą pareigūnais. Susitikime dalyvavo Šakių rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. J. Kasparevičienė, Kultūros paveldo departamento atstovas A. Milius, vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Kryžanauskas, Ilguvos socialinių globos namų direktorius S. Jankauskas, kiti suinteresuoti asmenys. Bendru sutarimu nustatyta, kad garsios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės šeimos dvaro būklė bloga. Dalinė namo - kultūros paveldo - restauracija, valstybės biudžetui kainavusi apie 700 tūkst. litų, beprasmė. Namas apleistas, nenaudojamas, kiauras stogas grasina visišku sunykimu. Dvaro ateitis neaiški: dabartiniai šeimininkai - globos namai (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) - neranda galimybių jį sutvarkyti ir tikslingai panaudoti, o kultūros įstaigų iniciatyva negalima, nes jos neturi šeimininko teisių. Taip neatsakingai sukasi beprasmybės ratas, o laikas ardo Lietuvos istorijoje didelę kultūrinę vertę turintį pastatą. Parengtas dar vienas kreipimasis į atsakingas ministerijas, kad būtų pasiektas sutarimas, kas tvarko ir atsako už kultūros paveldą. Kreipimesi taip pat keliama mintis, kad dvaras galėtų būti naudojamas ir socialinėms globos namų reikmėms, ir meno žmonių kūrybinei veiklai. Tokia jo paskirtis mažintų socialinę globotinių atskirtį, prikeltų dvarą naujam kultūriniam gyvenimui. 

Pritariančius ir norinčius prisidėti prie labdaringų iniciatyvų darbais, sumanymais, lėšomis, fondas "Beatričės namai" kviečia bendrauti ir bendradarbiauti 

 

Labdaros fondas "Beatričės namai" 

Gavėjo kodas 195775440 

Sąskaita LT 787300010080344916 

El. paštas [email protected] 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]