NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

NEĮGALIEJI - LYG GRYBAI PO LIETAUS...


Pastaruoju metu - vasario kovo mėnesiais - įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose nuolat pasigirsdavo ir pasigirsta balsų, kad galbūt neįgaliųjų Lietuvoje yra per daug, kad ne visi neįgaliais pripažinti žmonės iš tikrųjų yra neįgalūs. Daroma prielaida, nors ji kol kas jokiais konkrečiais įrodymais nepatvirtinta, kad Lietuvoje neįgalumo grupės yra perkamos siekiant pasigerinti savo finansinę situaciją, bet tuo pat metu skurdinant ir apvagiant "Sodros" biudžetą. 

Esame viena seniausių nevyriausybinių organizacijų, turime senas veiklos tradicijas, griežtą savo narių apskaitą, neperdėdami galime sakyti, kad vieni apie kitus žinome daugiau, nei kartais norėtume, kad apie mus žinotų. Savo "ganomas aveles" daugeliu atvejų asmeniškai pažįsta LASS filialų vadovai, regionų centrų socialiniai darbuotojai. Todėl galėtume užsimerkti, užsikimšti ausis ir manyti, kad visos kalbos apie tikrą ar tariamą neįgalumą su mūsų organizacija ir su mumis pačiais mažiausiai susijusios. Vis dėlto kažin ar tokia nuostata būtų teisinga: pirmiausia, niekada negalime būti tikri, kad tokių netikrų "neįgaliųjų" tarp LASS narių nėra, o, antra, atsitiktinumų šiame gyvenime nebūna arba jie pasitaiko labai retai. Tad jeigu žiniasklaidoje tas pats klausimas ar problema nuskamba keletą kartų, jeigu jos imasi radijas, spauda, televizija, kažin ar tai galime vadinti atsitiktinumu. 

Kovo 26 d. dienraštyje "Respublika" išspausdintas žurnalistės Aidos Valinskienės rašinys "Neįgalieji valstybei tapo nuostolingi". Jame skaitome: "Lietuvą užklupus krizei, išmokos buvo apkarpytos mamoms, pensininkams, mokytojams, neįgaliesiems. Po kelerių metų visiems jos buvo grąžintos, bet neįgalieji liko "už borto". Negana to, pastaruoju metu pasigirdo nuomonių, kad Lietuvoje neįgaliųjų apskritai yra per daug ir jie per brangiai kainuoja. Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras paskelbė, kad "siekiant pagerinti finansinę "Sodros" padėtį" atlikęs netekto darbingumo pensijų gavėjų analizę". Išvadose teigiama, kad dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų "Sodros" išlaidos negalios pensijoms gali būti išpūstos iki 200 mln. Lt per metus. Toks būtų potencialus tiesioginis nuostolis valstybei. Vienas iš tyrėjams įtarimą keliančių faktų - Lietuva pagal negalios pensijas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Antrasis įtarimą keliantis faktas - didelis skirtumas tarp negalios pensijas gaunančių žmonių skaičiaus skirtinguose rajonuose. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad 2011 metais pirmą kartą neįgaliaisiais pripažintų asmenų skaičius mažėjo 44 proc., palyginti su 2008-aisiais. Pastaruoju metu metinis skaičius - 14-15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais. Tad kyla įtarimas, kad šiuos skaičius viršijantis dydis - įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006-2009 m. tokių žmonių galėtų būti daugiau nei 30 tūkst. 

Perbrauktas aklojo su lazdele logotipasKompetencijų centras pateikė ir rekomendacijas: atlikti tikslingą asmenų, pripažintų neįgaliaisiais 2005-2009 m., patikrinimą. Tačiau rekomenduoja "tikrinti tik turinčius žemą ar vidutinę negalios grupę", darbingo amžiaus, problemiškuose regionuose ir vengti senyvo amžiaus žmonių tikrinimo, nes tai sukeltų pasipiktinimą ir neatneštų naudos". 

Nevertindami straipsnio autorės simpatijų ar antipatijų pastebėsime, kad savo dvasia rašinys neįgaliesiems palankus ar bent jau jiems - ne priešiškas. Cituojami tyrėjų, pačių neįgaliųjų argumentai ir kontrargumentai. Toliau autorė rašo: "Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentę Rasą Kavaliauskaitę papiktino pasigirdę kaltinimai neįgaliesiems dėl to, kad neįgalumą jie gali būti nusipirkę. Anot moters, reikia kaip nors biudžeto pinigus taupyti, "Sodrai" pagelbėti, ir kažkam kilo mintis tai daryti neįgaliųjų sąskaita. Vienu metu buvo "blogos" mamos, kad per daug uždirbo, buvo "blogi" pensininkai, kad per ilgai gyvena, dabar "blogi" tapo neįgalieji, kad jų per daug. Taip, tokia problema, kad kai kurie žmonės neįgalumą nusiperka, egzistuoja - patys ne kartą tai sakėme, tačiau kuo čia dėti neįgalieji? Juk ne jie čia kalti, - kalti sveikieji, kurie turi pinigų ir gali kam nors už tai sumokėti. Juk egzistuoja institucijos, kurios turėtų kontroliuoti, kad tokių dalykų nebūtų. (...) Jau skambina neįgalieji, klausdami, ar jiems ir vėl reikės tuos kančių kelius poliklinikose ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nueiti. (...) Sakyti, kad kažkur yra kelios dešimtys tūkstančių nusipirkusiųjų neįgalumą, nesąmonė." 

Dovilė Juodkaitė nuo 2003 metų dirbo asociacijoje "Globali iniciatyva psichiatrijoje", nuo 2006 m. - jos direktorė, yra Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos narė. Nuo šių metų kovo 19 d. - LR ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus visuomeninė konsultantė neįgaliųjų klausimams. Jos nuomonė aptariamu klausimu aiški ir nedviprasmė: "Vienareikšmiškai tai yra ne neįgaliųjų kaltė - sveikoji visuomenės dalis piktnaudžiauja tokiais dalykais. Neįgalieji neturėtų kentėti dėl kažkieno nesąžiningumo, valstybės institucijų padarytų klaidų ar neapsižiūrėjimo." 

Vėliau, jau po minėto straipsnio pasirodymo, "Mūsų žodžio" kalbinama ji pastebėjo, kad pats tyrimas kelia daug klausimų, į kuriuos sunku atsakyti. Tyrėjai su savo išvadomis pirmiausia ėjo ne į ministerijas, ne į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, bet tiesiai į spaudą. Nebuvo palyginta, kiek, pavyzdžiui, neįgalumas kainuoja kitoms valstybėms, kiek ir kokių neįgalieji ten gali gauti paslaugų, kiek valstybei tai kainuoja. D. Juodkaitės, kaip visuomeninės konsultantės, darbas - ko gero, atskiro pokalbio tema. Vis dėlto paklausta, kaip jį įsivaizduoja, naujoji konsultantė atsakė trumpai: "Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvenciją. Dabar reikia, kad ji būtų įgyvendinama. Čia ir matyčiau savo, kaip konsultantės, darbą." 

A. Butkevičius yra pirmasis ministras pirmininkas, nusprendęs, kad tarp kitų konsultantų reikalingas ir konsultantas neįgaliųjų klausimams. D. Juodkaitė: "Klausimą, kad konsultantas ar patarėjas neįgaliųjų reikalams Vyriausybėje reikalingas, tiek Lietuvos neįgaliųjų forumas, tiek Neįgaliųjų reikalų taryba kėlė ne kartą. Esame savo nuomonę šia tema išsakę ir ES parlamentarei socialdemokratų atstovei Vilijai Blinkevičiūtei. Negalėčiau tiksliai išvardyti argumentų, kodėl premjeras nusprendė, kad konsultantė neįgaliųjų klausimams reikalinga, tačiau akivaizdu, kad įvairūs pokalbiai, susitikimai su tiek Lietuvoje, tiek su Briuselyje dirbančiais politikais, subrandino vaisius. Matyt, ne paskutinėje vietoje buvo ir tai, kad V. Blinkevičiūtė ir A. Butkevičius yra tos pačios socialdemokratų partijos nariai." 

Tačiau grįžkime prie aptariamos temos. Laisvoje valstybėje nei ministras pirmininkas, nei kuris nors jo patarėjas negali spaudai nurodyti, apie ką rašyti ar rengti laidas, o nepriklausomais save vadinantiems ekspertams - kokius tyrimus jiems derėtų ar nederėtų atlikti. Tačiau kaip nepriklausomi ekspertai gali tyrinėti bet kurią gyvenimo sritį ar socialinę grupę, taip ir tos grupės atstovai gali kelti jiems rūpimus klausimus ir bandyti gauti į juos atsakymus. 

LASS Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius: "Mūsų regione kol kas nė vienoje savivaldybėje, nė vienoje jos tarnyboje nekyla abejonių ar klausimo, kad kažkas galėtų būti negerai. Manau, kad savo partneriams - įvairioms socialinėms tarnyboms - esame švarūs ir patikimi." 

LASS pirmininkas Sigitas Armonas: "Keisčiausia, kad niekas negali pasakyti, kas tą tyrimą Investuotojų asociacijos ekspertams užsakė: "Sodra" purtosi, kad neužsakė, Neįgaliųjų reikalų departamentas - ne, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - ne, visi, kas vienaip ar kitaip susiję su neįgalumu, sako - ne. Be abejo, kažkas už to slypi - kas? Bendra valstybės socialinė politika? Noras mažinti neįgaliųjų skaičių, apkarpyti jiems skiriamas išmokas? Tai labai jautrūs ne tik socialiniai, bet jau ir valstybės vidaus politikos klausimai, net tie patys politikai vienaip kalba būdami opozicijoje ir šiek tiek kitaip - atėję į valdžią. Vienaip - prieš rinkimus, kitaip - po rinkimų. Grįžtant prie tyrimo ir jo rezultatų, akivaizdu tai, kad neįgaliųjų organizacijos nei jį užsakė, nei neįgalumo grupes kam nors skiria. Čia jos tikrai jokių įstatymų nepažeidė." 

Taigi vargu ar iki galo išsiaiškinsime ir suprasime, kas tokį tyrimą užsakė ar bent uždegė jam "žalią šviesą". Tik kažin ar būtina viską ir visada išsiaiškinti, sudėlioti į tam tikras lentynėles ar dėžutes, o ant jų užklijuoti atitinkamas etiketes? Tikrai aišku viena: daugelis panašių tyrimų, visuomenės apklausų yra tarsi indikatoriai ar barometrai, liudijantys tam tikras galimas gamtos ar socialinio gyvenimo permainas. Vienas šeimininkas, tai matydamas, skubės susivežti į daržinę šieną, užsidaryti langus, atlikti kitus neatidėliotinus darbus, kitas gi ims filosofuoti, kad gal barometras netiksliai rodo, gal nepatikimas gamintojas ar galėjo įvykti pažeidimų prietaisą transportuojant. Be abejo, ir šienas, ir daržinė - tai tik alegorija! Vykusi ar nevykusi, spręsti jums, tačiau tam tikro akylumo, perspektyvos matymo ar numatymo nereikėtų prarasti. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]