NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Andrius VAINORAS

PAJUSTI SKRENDANTĮ PAUKŠTĮ

Praėjusių metų gruodžio viduryje "Mūsų žodžio" redakcija gavo kauniečio skaitytojo Romualdo Kudaro laišką. Jame rašoma: "Prieš kelias savaites LRT radijo laidoje girdėjau reportažą iš Vilniaus "Robotikos" mokyklos. Mane sudomino tai, kad joje kuriamas prietaisas neregiams. Juo neregys galėtų suvokti aplinką ir joje orientuotis. Net galėtų pajusti, kurioje vietoje skrenda paukštis. Prašau atrasti galimybę "M.Ž." korespondentą nusiųsti į šią mokyklą ir apie tai parašyti straipsnį." 

Autoriui antrindami galėtume pridurti, kad analogiška informacija beveik tuo pat metu pasiekė ir pačią redakciją. Apie "Robotikos" mokyklą rašyta interneto dienraštyje "Delfi", reportažas rodytas muzikologės Zitos Kelmickaitės vedamoje televizijos laidoje "Ryto suktinis". Taigi noras pasidomėti šia mokykla ir daugiau apie ją sužinoti kilo ne tik šiam skaitytojui. 

VšĮ "Robotikos mokykla" (www.robotikosmokykla.lt) įsikūrusi Vilniuje. Kaip sakė jos įkūrėjas ir vadovas Paulius Briedis, tai yra technikos entuziastų būrelis, į kurį ateina žmonės, mėgstantys fiziką, konstravimą, elektroniką. Būrelio narių amžius labai įvairus - nuo moksleivių, studentų iki keturiasdešitmečių ar vyresnių elektronikos entuziastų. Būrelio nariai konstruoja visokius smagius dalykėlius - nuo žaislinių robotukų iki buitinių, konkrečią paskirtį turinčių prietaisų. 

Apie prietaisą, su kuriuo neregiai galėtų matyti, P. Briedis nebuvo linkęs daug kalbėti. Reikalas tas, kad tuo metu, kai buvo ruošiama ši informacija, sumanymo autoriai rengė paraišką jį patentuoti. Taigi techniniu šnipinėjimu gal ir nebuvome įtarti, tačiau suprantama ir tai, kad nė vienas rimtas išradėjas ar tokiu save laikantis, nepradės girti savo išradimo, kol šis dar vien jo autorių galvose ar brėžiniuose. P. Briedis atskleidė tik patį principą - fiksuoti daugybę erdvėje esančių konkretaus objekto taškų ir tam tikrais būdais perduoti neregiams, kad šie galėtų juos "pamatyti" pirštais. Kokie bus pasirinkti technologiniai sprendimai, dar iki galo neaišku. Anot P. Briedžio, labai svarbu ne tik sukonstruoti patį prietaisą, bet ir padaryti jį komerciškai patrauklų ar bent prieinamą. Pavyzdžiui, galima paimti šimtą ar kelis šimtus labai mažų ventiliatorių ir padaryti taip, kad jie sukdamiesi judintų orą ten, kur tuo metu reikia, - šitaip neregiui būtų padedama "apčiuopti" erdvinį vaizdą. Tačiau toks prietaisas būtų labai brangus, jo kaina galėtų siekti 50 tūkst. Lt. Tad kartu su patentavimo dokumentų rengimu ieškoma ir pigesnio technologinio sprendimo. 

"Robotikos mokykla" pasirengusi su neregiais bendradarbiauti, tai yra įgyvendinti kitus projektus ar sumanymus, kurie leistų akliesiems geriau pažinti pasaulį. Vienas iš tokių sumanymų - iškilių objektų gamyba 3D technologija. Ši technologija leidžia norimą objektą tarsi "išauginti" - nuo menkiausio vos matomo ar gal net visai nematomo grūdelio iki tikslaus reljefo ar kultūros paveldo maketo. Pavyzdžiui, visiškai įmanoma nuskenuoti gintaro gabale "užmigusį", prieš daugelį tūkstančių metų gyvenusį vabzdį, 3D technologija jį išauginti, keliasdešimt kartų padidinti ir įdėti į rankas neregiui. Teisybės dėlei turime pasakyti, kad tai ne VšĮ "Robotikos mokykla" sumanymas, bet su 3D technologija tokius "triukus" visiškai įmanoma atlikti. Kitas, jau šios mokyklos, sumanymas - akliesiems pagaminti įvairių maketų, žemėlapių, palengvinančių jiems navigaciją mieste. Tai galėtų būti miesto dalies, atskirų rajonų ar gatvių, pastatų iškilūs reljefai. Žmogus, liesdamas reljefą, susidarytų vaizdą, o, paspaudęs vieną ar kitą tašką, gautų išsamią informaciją. Robotų ir kitų linksmų dalykėlių kūrėjai tikisi idėjų, bendradarbiavimo ir patarimų iš pačių neregių. "Viena iš mūsų bendradarbiavimo formų, - sakė P. Briedis, - galėtų būti įvairių visuomeninių pastatų garsinių "vidaus žemėlapių" gamyba. Paprastai tokie pastatai esti gana dideli ir neregiams juose susiorientuoti būna nelengva. Dabar gaminame pirmąjį tokį - Vilniaus edukologijos universiteto - "žemėlapį". Jeigu būtų pageidavimų, galėtume gaminti ir kitų pastatų garsinius "žemėlapius" ar vidaus patalpų planus, bet reikėtų kad tie, kam tai aktualu, patys iš anksto susitartų su administracija, kad ši leistų naudotis pastato planais." 

Pabaigoje dar norėtųsi grįžti prie naujojo "Robotikos" įrenginio, kuris akliesiems galbūt padės pamatyti ar bent geriau pažinti pasaulį. Vienareikšmiškai sveikintina, kai jaunimas laužo stereotipus, turi idėjų ir jas įgyvendina. Tačiau kalbant apie įvairių navigacinių ir kitokių prietaisų kūrimą akliesiems, galvoje reikėtų turėti du dalykus. Pirma, pasaulyje egzistuoja ne viena garsi, solidžią patirtį ir ne mažiau solidžią reputaciją turinti įmonė, neregiams gaminanti programinę, navigacinę ir kitokią įrangą. Ir akliesiems gerai, ir pati įmonė užsidirba - parduoda savo sukurtus produktus. Antra, apie įvairius "stebuklingus" prietaisus, padedančius akliesiems orientuotis erdvėje ar ją pažinti, girdime jau kokie keturi dešimtmečiai. Daugelis per penkiasdešimtmetį perkopusių buvusios Kauno aklųjų mokyklos mokinių turbūt dar prisimena, kaip maždaug prieš keturiasdešimt metų šioje mokykloje prietaisą, apie kliūtį įspėjantį ultragarsu, bandė specialistai iš tuometinio Leningrado. Nematantis mokinys imdavo į rankas nedidelį aparatėlį, įsikišdavo į ausį ausinę ir vaikščiodavo mokyklos koridoriais. Jau ir Lietuvoje galima išmėginti baltąją lazdelę, veikiančią šikšnosparnio principu. Tačiau ši lazdelė vis dar labai brangi, todėl neregiams neįperkama, o gal ir nelabai praktiška, todėl realiai ja niekas nesinaudoja. O kažkokio JAV gyvenančio neregio ištarti žodžiai, kad kompiuteriai yra per daug brangus dalykas, kad juos dėtume į lazdas ir jomis daužytume akmenis, jau tapo beveik sparnuota fraze. 

Naujų technologijų ar naujos įrangos kūrimas akliesiems - sveikintinas ir palaikytinas visais įmanomais būdais, tačiau patys kūrėjai, prieš imdamiesi šio darbo, turėtų įvertinti savo pačių galimybes bei daugybę aplinkybių, galinčių turėti vienokią ar kitokią įtaką jų išradimui ar praktiniam jo panaudojimui. Ar tikrai neregys galės pajusti skrendantį paukštį, ar tikrai, tegu ir pirštais, galės "pamatyti" supantį pasaulį? Jeigu taip, tuomet visokeriopos sėkmės ir palaikymo šią idėją įgyvendinantiems! Jeigu ne visai taip - tada derėtų pagalvoti ir apie tai, kad kai kada vienų žmonių garsiai ištartos pernelyg entuziastingos mintys ar svajonės kitiems žmonėms gali sukelti nepagrįstų vilčių, jog tuoj tuoj, visai netrukus, jos bus įgyvendintos...