JAUNA MINTIS

 

SPORTAS, MOLBERTAS, VIRTUVĖ


Remigijus prie kiparisųVisus mus sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes: mėgstančius šeimininkauti virtuvėje ir nemėgstančius. Žinoma, virtuvėje daugiau laiko priverstos praleisti moterys. Jeigu gamina vyras, tai labai retai, išimtinėmis progomis. "Mūsų žodžio" pašnekovas mėgsta gaminti ne tik sau. Jis pasirinko virėjo specialybę. Vaikinui patinka virtuvė, gaminamo maisto kvapas. Nors jis silpnai mato, nei nudegimai, nei įsipjauti pirštai, nei tyškantis karštas aliejus, įvairiausių maisto produktų ruošimas neatbaido jo nuo siekiamo tikslo. Silpnaregis trokšta būti virėju. Baigęs mokslus stengsis įsidarbinti pagal specialybę. Sutaupęs pinigų svajoja apie nuosavą kavinę. 

Remigijus Zvilna 2010 metais baigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Mokydamasis mokykloje Remigijus aktyviai sportavo. Dalyvavo įvairiose lengvosios atletikos varžybose. Yra iškovojęs kelis bronzinius apdovanojimus. R. Zvilna labiausiai didžiuojasi aukso medaliu, iškovotu tarptautiniame golbolo čempionate, kur dalyvavo jaunuoliai iki 18 m., Vengrijoje. Vaikinas, be lengvosios atletikos, iki šiol lanko šoudauno treniruotes. Netgi tapo komandinių šoudauno varžybų nugalėtoju. Be sporto, silpnaregiui patinka piešimas ir, aišku, eksperimentuoti virtuvėje. 

 

"M.Ž." Tu, kaip silpnaregis, pasirinkai profesiją, kurią tokie žmonės renkasi retai. Gal tavo pasirinkimą nulėmė per televiziją rodomos kulinarijos laidos, tarp jų ir projektas "Pragaro virtuvė"? 

R.Z. Neslėpsiu, televizijos laidos padarė man nemažą įtaką, kad apsispręsčiau. Mane nuo mažens traukė virtuvė. Mėgau žiūrėti, kaip gaminamas maistas. Ypač troškau jo paragauti. Vėliau savęs klausdavau: ką aš į šį patiekalą dar įdėčiau? Laidas apie kulinariją žiūrėjau atidžiai. Aš ne tik žiūrėjau, bet po laidos kai ką bandžiau ir pats pasigaminti. Aišku, toli gražu ne viskas pavykdavo. Niekaip negalėdavau nutaikyti ruošiamam patiekalui prieskonių kiekio. Kartais padaugindavau druskos. Taip pamažu pratinausi prie virtuvės bei kulinarijos. Yra dar viena priežastis, paakinusi mane tapti virėju, - tai pomėgis skaniai pavalgyti. 

"M.Ž." Papasakok apie pirmuosius savo žingsnius virtuvėje. 

R.Z. Pirmieji bandymai... Tiksliai nepasakysiu, kada pradėjau gaminti. Žinoma, viskas prasidėjo nuo kiaušinienės ir virtų dešrelių. Žinau, kad pirmaisiais patiekalais nebuvau patenkintas. Man atrodė: į patiekalą pridėjus daug druskos, pipirų ir kitokių prieskonių jis bus skanesnis. Taip ir dariau. Kažkodėl paruoštas maistas būdavo neskanus. Iki šiol negailiu prieskonių. Vėliau, kai pramokau elementariausių maisto gaminimo pagrindų, naujų patiekalų receptų ieškodavau ir ieškau ne tik receptų knygose, bet ir internete. 

"M.Ž." Tavo pasirinkimas aplinkinių nenustebino? 

R.Z. Tiesa, baigęs mokyklą mėginau rinktis kitą specialybę. Svarsčiau galimybę tapti masažuotoju - kaip daugelis neregių ir silpnaregių. Deja, tąkart neįstojau. Tada prisiminiau savo pomėgį ir pasirinkau virėjo specialybę. Apie tai pasakiau savo draugams. Gal jie ir nustebo. Iki šiol į šį klausimą negaliu atsakyti. Pajuokų nesulaukiau. Jie pritaria mano pasirinkimui. Pagaliau kuris jaunas žmogus nemėgsta skaniai pavalgyti? Aš savo bičiulius retkarčiais palepinu. 

"M.Ž." O kaip sekasi bendrauti su bendramoksliais? 

R.Z. Prieš trejus metus įstojau mokytis į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinį profesinį mokymo centrą. Čia mokausi virėjystės paslapčių. Mūsų grupė nedidelė. Mokomės septyniese. Bendramoksliai iš pradžių į mane žiūrėjo kaip į retą muziejaus egzempliorių. Jiems buvo nesuprantama, kaip blogai matantis žmogus gali norėti tapti virėju. Nors prabėgo treji metai, iki šiol su bendramoksliais neužmezgiau glaudesnių ryšių. Jie - sau, aš - sau. Mūsų bendravimas - rytinis pasisveikinimas. Kai prireikia pagalbos, paprašau. Jie padėti neatsisako. 

Įstojus iškilo ir ne viena problema. Medžiagos brailio raštu nebuvo. Visa mokomoji medžiaga yra tik reginčiųjų raštu. Kita problema - mano regėjimas. Dėstytojai nuogąstavo, kad virtuvėje man jo nepakaks. Prie viryklių dirba daug žmonių. Gerai nematydamas galiu pasipainioti kitiems po ranka. Bus pažeisti saugumo reikalavimai. Laimei, dėstytojai nepuolė į paniką. Jie nuo pirmųjų mokslo dienų su manimi pradėjo tartis. Netgi buvo pasiryžę visą mokomąją medžiagą man perskaityti garsiai. Aš su padidinamuoju stiklu įžiūriu spausdintą tekstą. Todėl, kas reikalinga, perskaitau. Dėstytojams atsiskaitau raštu. Tekstą surenku kompiuteriu. Kartais atsakinėju žodžiu. Virtuvėje sunkiau. Laimei, kol kas nesklandumų nėra. Mokomės tiek teorinių, tiek praktinių dalykų. Pirmiausia mus mokė dengti stalą. Vėliau supažindino su virtuvės prietaisais. Pirmame kurse pusė laiko buvo skiriama teorijai, o kitas - praktikai. Antrame, trečiame kurse daugiau laiko praleidžiame virtuvėje. Trečiojo kurso pirmajame pusmetyje dešimčiai dienų esame siunčiami į Vokietiją atlikti praktiką, o antrajame pusmetyje - pavasarį praktiką turėsime atlikti Lietuvoje. 

Iš pradžių išmokome virti sriubas. Antrame kurse gaminome patiekalus iš miltų, retkarčiais - iš mėsos. Šiais metais ruošiame visus patiekalus. Be mėsos patiekalų, mokomės gaminti ir tortus. 

"M.Ž." Tau reikia naudotis peiliais, aišku, ir ugnimi. Kaip susitvarkai su valgio gaminimo procesu? 

R.Z. Sunkiausias kiaulienos, paukštienos, žuvies darinėjimas. Ypač sunku darinėti žuvį. Čia tikrai labai praverstų akys. Mėginu visaip. Darinėju ne tik peiliu, bet ir pirštais. Sunkiausia žuvį nuskusti ir išimti kaulus. Stambesnius kaulus išimu nesunkiai. Kebliausia - išrankioti smulkiąsias ašakas. Atrodo, padarai gerai. Atėjęs dėstytojas randa mano nepastebėtų kaulelių. Tvarkant mėsą - ta pati istorija. Virtuvėje reikia dirbti su peiliais. Neslėpsiu, pirštus kartkartėmis įsipjaunu. O nudegimai? Jų taip pat yra. Prisilieti prie įkaitusios viryklės, prie verdančio puodo ar keptuvės - ir nudegei. Tokių nudegimų turi kiekvienas virėjas. Didžiausias pavojus - verdantis aliejus. Su juo reikia būti itin atsargiam. Pildamas aliejų nežinai, ar jis "šaudys" ar ne. Ištiškę jo purslai itin skaudžiai degina. Dar vienas sunkumas - kiaušiniai - daugelio valgių sudėtinė dalis. Juos reikia įmušti ar išplakti. Mušant kiaušinį, neretai į dubenį patenka ir smulkių lukštų. Žinoma, jų nepamatau. Tik pagaminęs patiekalą ir jį ragaudamas tarp dantų pajunti kiaušinio lukštą. 

"M.Ž." Pasidalink su mumis savo ypatingu kulinariniu receptu. 

R.Z. Pats dažnai verdu makaronų košę. Ji yra labai skani ir nebrangiai kainuoja. Makaronus galima pasidaryti patiems arba nusipirkti. Makaronus verdu su pomidorais. Išviręs makaronus, darau padažą. Naudoju ožkos sūrį, pomidorų padažą, grietinę, vištienos prieskonius. Vištienos prieskoniai makaronams suteikia pikantiškumo. 

Namuose mėgstu gaminti ne tik rimtesnius patiekalus, bet ir kepu pyragus ar eksperimentuoju ir su kitokių saldumynų gaminimu. Norėčiau pasidalinti kakavinių keksiukų, kepamų mikrobangų krosnelėje, receptu. Reikia 2,5 šaukšto miltų, 2,5 šaukšto cukraus, 1 šaukšto kakavos, 1 kiaušinio, 1,5 šaukšto aliejaus, 1,5 šaukšto pieno, ketvirtadalio arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, ketvirtadalio arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus, žiupsnelio druskos. Viską krauname į vieną dubenį, išmaišome taip, kad viskas pasiskirstytų tolygiai. Tada tešlą supilame į dubenėlį, ne mažesnį nei 300 ml (negalima į mažesnį, nes kepdamas keksiukas labai kyla) dubenėlį, dedame į mikrobangų krosnelę, nustatome pačią didžiausią temperatūrą ir kepame penkias minutes. Kai iškepa, galima pabarstyti šokoladu. Skanaus. 

"M.Ž." Nejaugi visą savo laisvalaikį skiri kulinarijai? 

R.Z. Žinoma, virtuvėje praleidžiu ne vieną valandą. Laimei, laiko lieka ir kitiems pomėgiams. Labai mėgstu judėti. Anksčiau aktyviai sportavau. Lankiau lengvosios atletikos ir golbolo treniruotes. Dabar žaidžiu aklųjų tenisą. Be sporto, mėgstu piešti. Dažniausiai piešiu gamtą. Tapymas man - atsipalaidavimas. Esu dalyvavęs keliuose konkursuose. Netgi kelis paveikslus pardaviau. Žinoma, piešiu ne dėl pinigų, teptukas man, kaip ir virtuvė, - vienas iš savirealizacijos būdų. Vėliau gal pomėgiai keisis, pagyvensim - pamatysim. 

"M.Ž." Pakalbėkime apie tavo ateities planus. Ką ketini veikti, kai gausi virėjo diplomą? 

R.Z. Tikrai žinau, kad baigęs mokslus dirbsiu pagal specialybę. Planuoju įsidarbinti kokioje kavinėje ar restorane virėju. Ten dirbsiu kelerius metus. Gavęs patirties, labai norėčiau atidaryti savo kavinę. 

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]